Koncertuoja Lietuvos mokslų akademijos mišrus choras

Autorius: Data: 2010-01-10 , 07:33 Spausdinti

2004 metų pabaigoje Lietuvos mokslų akademijos mišrus choras (choro meno vadovas Vytautas Verseckas, chormeisterė-koncertmeisterė Judita Taučaitė, choro valdybos pirmininkas Vilius Maslauskas) šventė 35-mečio jubiliejų.

Ta proga Mokslų akademijos Didžiojoje salėje buvo surengtas koncertas, kuriame dalyvavo žinomi solistai Virgilijus Noreika ir Judita Leitaitė. Choras ir solistai atliko penkiolika kūrinių, tai yra tik ketvirtadalis choro repertuaruose esančių kūrinių. Skambėjo lietuvių liaudies, kitų tautų dainos, klasikų kūriniai, religinė muzika: „Oi giria giria“(l. d., harm. M. K. Čiurlionio), „Aš ne uliot atėjau“(l. d., harm. komp. J. Gruodžio), „Suomių daina“ (komp. F. Pacius), „Sanctus“ iš estiškų mišių (komp. U. Sisak), „Aleliuja“ – choras iš oratorijos „Mesijas“ (komp. G. F. Hendelis), „Salvam fac Rem publicom“ (komp. A. Kačanauskas)… Pilnutėlei salei žmonių teko laimė patirti nuostabių emocijų, kartu su choristais išgyventi dvasinį pakylėjimą.

Po jubiliejinio koncerto ilsėtasi neilgai. Choras turi tradiciją: antrąją šv. Kalėdų dieną koncertuoja provincijos žmonėms. Nors ši diena Bažnyčios paskelbta šeimos švente, choristai atsisako malonumo būti su savo šeimos nariais. 2002 metų antrąją Kalėdų dieną choras lankėsi Bagaslaviškyje, 2003-iųjų – Kernavėje, 2004-ųjų – Dieveniškėse ir Norviliškėse. Reikia pabūti kartu, kad įsitikintum, kokį gėrį choras padovanoja kaimo žmonėms, neišlepintiems turiningų renginių gausybės.

Pietryčių Lietuvos miesteliuose geriausiu atveju lietuviškai kalba tik pusė gyventojų. Kai kuriuose bažnytkaimiuose valstybine kalba beveik visai nekalbama. Todėl suprantamas Šalčininkų dekano Dieveniškių Švč. M. Marijos Rožančinės ir Norviliškių Švč. M. Marijos, Gailestingumo Motinos, bažnyčių klebono kun. Domo Valančiausko noras, kad jo parapijiečiai  išgirstų kuo daugiau protėvių kalbos, dabar paskelbtos valstybine. Tai jo kvietimu gruodžio 26-osios rytą choras, lydimas Cingų labdaros fondo pirmininko Jono Endriukaičio ir poros žurnalistų, atvyko į Dieveniškes. Nustebino šilta, jauki, puošniomis Kalėdų eglutėmis ir spalvingomis girliandų švieselėmis išdabinta bažnyčia. Choras giedojo kompozitoriaus A. Remesos sukurtas Mišias per klebono kun. D. Valančiausko aukojamas lietuviškas šv. Mišias. Pasibaigus pamaldoms prie altoriaus atliko mini koncertėlį. Skambėjo lietuvių ir užsienio kompozitorių sukurtos Kalėdų giesmės: „Tyli naktis“, „Tyliai tyliai“, „Sveikas, Jėzau, gimusis“, taip pat „Ave Marija“ ir „Kur bėga Šešupė“. Choras pasveikino parapijiečius su šv. Kalėdomis, palinkėjo laimingų ateinančių Naujųjų metų. Bažnyčioje buvo daug žmonių. Tarp jų – Šalčininkų Lietuvos tūkstantmečio vidurinės mokyklos direktorius Vidmantas Žilius su šeima.

Norviliškės – nedidelis kaimelis, kurį pusiau padalijo tvora, ženklinanti Baltarusijos sieną. Tik per šventes leidžiama šią sieną pereiti be leidimo. Pasakojama, jog „anos pusės“ parapijiečiai sekmadieniais prieina prie tvoros ir žiūrėdami į bažnytėlę „dalyvauja“ šv. Mišių aukoje. Gailėdamasis žmonių, klebonas ateina klausyti išpažinčių. Jis stovi vienoje tvoros pusėje, nuodėmes išpažįstantys žmonės – kitoje. Taip kalbasi. Beje, kalbasi nelietuviškai. Valstybinės kalbos Norviliškių gyventojai dar neišmoko. Tačiau jie pamaldūs ir dievobaimingi, geri katalikai.

Į Norviliškes nevėlavome. Mūsų jau laukė nemažas būrelis žmonių šventoriuje; kiti vaikštinėjo po čia pat esančias kapines. Tuojau atrakinama bažnyčia ir vėl mus nustebina Kalėdų puošmenos, jaukumas, sakralinė erdvė.

Klebonui aukojant šv. Mišias, choras giedojo Vytauto Četkausko (1921–2000) Mišias lotynų ir lietuvių kalbomis. Paskui buvo šventinamas naujas šv. Kazimiero paveikslas. Choras vėl giedojo…lietuviškai. Čia pat, nusileidęs prie žmonių, kurių akyse tvenkėsi ašaros. Graudžiai ir įspūdingai nuskambėjo Lietuvos himno žodžiai. Už tai ką pamatė, išgirdo, tikintieji dėkojo ir dėkojo. Žinoma, ne valstybine, o kasdiene savo kalba. Nors ir ne viską suprato, bet pajuto galingą meno jėgą, jungiančią visus be žodžių. Gal prisiminė savo tėvus ir senelius, kurie dar neblogai kalbėjo lietuviškai. Beje, Norviliškėse choras atliko 39-ąjį koncertą 2004 metais.

Savo ruožtu choristai dėkojo parapijiečiams, dekanui klebonui kun. D. Valančiauskui, pakvietusiam į šią įspūdingą kelionę, ir Cingų labdaros fondui, sumokėjusiam transporto išlaidas, taip pat fondo pirmininkui J. Endriukaičiui, įdomiai pasakojusiam apie pravažiuojamas vietoves; Marijampolį ir kt.
Kadangi Lietuvos mokslų akademijos mišriam chorui 2004-ieji buvo jubiliejiniai, straipsnio dar nesinorėtų užbaigti. Per jubiliejus priimta atsigręžti į ištakas… Tad kaip atsirado šis meno kolektyvas?
Sovietmečiu veikusiam Vilniaus universiteto dainų ir šokių ansambliui, tiksliau dainų grupei, vadovavo Lietuvos nusipelnęs chorvedys doc. Vytautas Četkauskas, Dievo apdovanotas absoliučia klausa, visa siela atsidavęs pamėgtam darbui, patriotiškai nusiteikęs žmogus. Žinia, studijų metai greitai prabėga. Ne visi chorvedžio dėka pralavinti choristai, baigę universitetą, išsiskirstydavo. Iš tų, kurie liko sostinėje, kurie ėmėsi mokslinio darbo, chorvedys pabandė suburti Veteranų chorelį. Pavyko. „Veteranai“ rinkosi į repeticijas, dainavo. Tuometis Mokslų akademijos prezidentas akademikas Juozas Matulis nesunkiai susitarė su miesto valdžia. Taip 1968 metų gruodį įsisteigė Lietuvos mokslų akademijos mišrus choras. Pirmasis koncertas įvyko 1969 metų kovo pradžioje.

Choro valdybos pirmininkas, Vilius Maslauskas prisimena: „Kūrybos pradžioje ir dabar pusė žmonių buvo ir yra Mokslo akademijos institutų darbuotojai. Kita pusė – Vilniaus inteligentija: inžinieriai, gydytojai, mokytojai. Taip pasitaikė, kad jie visi yra patriotiškai nusiteikę. Sovietmečiu jautėsi ryški rezistencinė dvasia. „Privalomą“ dainą buvo būtina turėti. Vadovas kaip įprasta pasirinkdavo apie Leniną, būtinai sukurtą kokio žymaus kompozitoriaus. Tai buvo tarsi „kepurė“, po kuria tilpo tai, ko mes norėjome. Atmintyje gyvi 1991-ųjų Sausio įvykių vaizdai… Prie Sporto rūmų, kur buvo pašarvoti tą tragiškąją naktį žuvę žmonės, nusidriekusios milžiniškos eilės. Visi norėjo atsisveikinti, pareikšti paskutinę pagarbą. Mums buvo kilęs noras pagiedoti. Tačiau kaip ten patekti? Pagaliau pavyko įeiti per tarnybinį įėjimą. Laidotuvių organizatoriai apsidžiaugė mūsų pasiūlymu. Kažkuris choras, matyt, pabūgęs neaiškios situacijos, atsisakė atvykti. Šv. Mišias aukojo kun. Algimantas Keina, mes giedojome… Per porą valandų susiskambinome ir susirinkome. Daug įspūdžių patiriame kiekvienoje kelionėje. Mūsų kelionės į kaimus ypač suaktyvėja prieš rinkimus, referendumus“.

Iš pirminio branduolio dabar chore yra trylika žmonių: Rimvydas Vaškevičius, Nijolė Kimštienė, Tamara Arnastauskienė, Marija Trasauskienė ir kt. Pakalbinome vieną jų.

Pasakoja Marija Trasauskienė, kuriai tenka publikai pranešinėti apie atliekamus kūrinius: „Mūsų metai prasideda Trijų karalių švente. Tą dieną giedame Pavilnio Kristaus Karaliaus ir Šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresės bažnyčioje. Klebonas kun. Tautvydas Aukštikalnis mus visada maloniai priima. Aplankėme daug užsienio šalių. Buvome Rygoje, Taline, Minske, Užgorode, Lvove. Taip pat koncertavome Vatikane, Švedijoje, Norvegijoje, Ispanijoje, Italijoje, Austrijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Vengrijoje, Čekijoje, Slovakijoje. Sovietmečiu itin draugavome su Latvijos mokslų akademijos choru, Estijos vyrų choru. Esame daugelio respublikinių konkursų nugalėtojai ar diplomantai. Už nuopelnus populiarinant chorinę muziką ir kūrybinius laimėjimus mūsų chorui suteiktas liaudies (pavyzdinio) kolektyvo vardas. Kalbant apie žmones, reikėtų paminėti dr. Vidą Kulikauskienę, tautodailininkę. Jos dėka mes, moterys, turime net tris aprangos variantus. Aldona Delkienė yra mūsų choro metraštininkė. Metraštis saugomas Mokslų akademijoje. Džiaugiamės turėdami chormeisterę Juditą Taučaitę. Esame dėkingi choro meno vadovui Vytautui Verseckui. Vilius Maslauskas yra mūsų choro siela. Sunku įsivaizduoti, kas būtų be jo. Du kartus per savaitę repetuojame Mokslų akademijos Didžiojoje salėje. Gera mums kartu būti – jaučiamės bendraminčiai“.

Lietuvos mokslų akademijos choras laukia naujų, pralavintais balsais choristų, ypač vyrų, džiaugiasi kiekvienu sugrįžusiu choristu, dėl kokių nors priežasčių laikinai pasitraukusiu iš kolektyvo.
Sveikiname su jubiliejumi, dėkojame už puikius koncertus, linkime kuo daugiau išvykų į Lietuvos kaimus ir miestelius, kuriuose esate ypač laukiami.

Nuotraukose: LMA mišrus choras šventė 35-mečio jubiliejų

Sena Voruta



Comments are closed.

Susiję straipsniai

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra