Komandoro Kryžiumi pagerbė po 57 metų

Autorius: Data: 2010-01-10, 07:33 Spausdinti

2009 m. lapkričio 17 d., Lietuvos Respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė savo dekretu Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro kryžiumi po mirties apdovanojo Kazį Kalpoką – mokytoją, šaulių būrio vadą, 1941 m. sukilimo dalyvį, partizanų būrio vadą, vieną iš pirmųjų partizaninio pasipriešinimo Rytų Lietuvoje organizatorių.
 
Taip po 57 metų pagerbtas vienas iš pirmųjų rezistencijos dalyvių, organizatorių ir vadų Rokiškio – Biržų krašte, įdomios biografijos, sudėtingo ir tragiško likimo žmogus, mokytojas K. Kalpokas.
 
Jis gimė 1907 metais Čedasuose, augo devynių vaikų šeimoje. Baigęs Rokiškio gimnaziją, įstojo į Kunigų seminariją. Pasimokė metus ir 1930 metais įstojo į Kauno karo mokyklą. Dėl ligos Kazys ją palikęs, gydėsi ir mokytojavo Kupiškio apskrities Žaidelių pradinėje mokykloje, vėliau – Rokiškio apskrities Apaščios, Žiobiškio pradinėse mokyklose. Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, Tarybų Sąjungai 1940 m. okupavus Lietuvą, K. Kalpokas grįžo į tėviškę – Čedasus.
 
Vokiečiams 1941 m. užpuolus Tarybų Sąjungą, jis patyrė didžiulę asmeninę tragediją. Besitraukdamas iš Lietuvos, Juodupėje Rokiškio krašte, panašiai kaip ir pas mus, biržiečius, Pakamponyse, rusų enkavėdistų dalinys žiauriai nukankino dvylika vyrų, kurie buvo jokioje veikloje nedalyvavę, beginkliai jauni vaikinai. Tarp jų buvo ir Kazio brolis Vladas Kalpokas. Kazį tas iki širdies gelmių sukrėtė, jis ilgai negalėjo atsigauti ir, matyt, įgavo energijos kovoti prieš okupantus visą likusį gyvenimą.
 
Vokiečiams įžengiant į Lietuvą, K. Kalpokas lieka gyventi Čedasų miestelyje ir organizuoja ginkluotą būrį vyrų gintis nuo plėšikaujančių kareivių ir rusų partizanų, sulaikinėja atsilikusius nuo Raudonosios Armijos kareivius, suiminėja Panemunio ir gretimų kaimų raudonuosius aktyvistus.
 
Dar prieš 1944 metų rudenį vėl okupuojant rusams K. Kalpokas važinėjo po miestelius – Panemunį, Čedasus, Kupreliškį ir kvietė žmones stoti į partizanų eiles, priešintis okupacijai. Surinkęs gausų būrį jaunų vyrų, mokė juos naudoti ginklą, puolimo ir atsitraukimo kautynėse gudrybių ir pasirinko kovą už Tėvynę ir žmogaus teisę būti laisvam. O namuose paliko gausi šeima – žmona, dvi dukros, dvynukai sūnūs.
 
Netrukus prasidėjo ir susirėmimai su okupantais Lapkričio 11 dieną partizanai surengė Čedasuose pasalą ir apšaudė operatyvinę enkavėdistų grupę, sudegino jų automobilį. Labiausiai K. Kalpoko vardą išgarsino Panemunio miestelio užpuolimas 1944 metų gruodžio 12 dieną, kur kartu su Pandėlio ir Rokiškio kraštų rezistentais dalyvavo nemažai ir biržiečių.
 
Po Panemunio puolimo, kurio metu nukauta 13 stribų ir sovietinių pareigūnų, K. Krisiūno ir K. Kalpoko vadovaujami partizanai pasitraukė į Viršilų ir Juodupės vls. Užežerių miškus, tačiau dėl NKVD kariuomenės siautėjimų išsiskirstė mažesnėmis grupėmis.
 
1945 m. pavasarį partizanai vėl pradėjo jungtis į didesnius būrius: K. Kalpokas ėmėsi vadovauti Kupreliškio valsčiaus partizanams, jų buvo 20–30. 1945 m. liepos mėnesį Kupreliškyje buvo organizuojamas mitingas, tačiau sovietiniams pareigūnams neatvykus, jame pasirodė partizanai, ir K. Kalpokas kreipėsi į žmones, ragindamas juos būti vieningus, nepasiduoti komunistinei propagandai, stengtis išlaikyti lietuvybę.
 
1945 m. rudenį iš Kupreliškio būrio beliko 5–6 partizanai, vėliau dar žuvo K. Kaminskas ir E. Valintėlis. K. Kalpokas slapstėsi pas įvairius žmones. Iš pradžių Kazys gyveno nelegaliai, padirbtais dokumentais Juozo Žemaituko, Alfonso Jakučio, Rabačiausko pavardėmis. Geidžiūnų kaime jį slėpė ūkininkas Povilas Kaziūnas, vėliau slapstėsi Zastaučių kaime pas Liną Vaitiekonį. Tame pačiame kaime svetima pavarde slapstėsi ir jo žmona Uršulė Kalpokienė.
 
Persekiojamas enkavėdistų, K. Kalpokas išvyko į Rygą. Pirmą kartą suimtas 1950 m. kovo 28 d., vežamas į Vilnių šoko iš traukinio ir pabėgo. Antrą kartą buvo suimtas 1951 m. gruodžio 7 d. Teistas Šiauliuose 1952 m. birželio 9 d. Karinis Pabaltijo tribunolas nuteisė jį mirties bausme.
 
Taip mokytojo K. Kalpoko gyvenimą, patriotizmą, pasiaukojimą, norą gyventi laisvam ir nepriklausomam įvertino okupacinis teismas. Po 57 metų Lietuvos prezidentė jį apdovanojo Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro Kryžiumi.
 
www.patriotai.lt
 
Nuotraukoje: 1941 m. sukilimo dalyvis, partizanų būrio vadas, vienas iš pirmųjų partizaninio pasipriešinimo Rytų Lietuvoje organizatorius K. Kalpokas

Sena Voruta



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra