Kokybe vejamės tradicines vyndarystės šalis, tačiau valstybės palaikymo stinga

Autorius: Data: 2021-04-22 , 10:59 Spausdinti

Kokybe vejamės tradicines vyndarystės šalis, tačiau valstybės palaikymo stinga

facebook.com/watch/Vynuogininkai/ nuotr.

www.voruta.lt

Lietuvos vyno gamintojai vis garsiau kalba apie nelygiavertes sąlygas rinkoje, nepaisant puoselėjamų gilių tradicijų ir šalies garsinimo prestižiniuose konkursuose užsienyje. Nors lietuviškas vynas kuria pridėtinę ekonominę vertę, plėtoja tautinį paveldą, tačiau vyndariai pasigenda valstybės palaikymo. 1 proc. alkoholio vyne apmokestinimas beveik dvigubai didesniu akcizu nei, pavyzdžiui, aluje, kuris taip pat yra silpnasis alkoholinis gėrimas.

Gilias tradicijas Lietuvoje turinti meistrystė šiandien šalį garsina pasaulyje

Vyndarystės tradicijos Lietuvoje siekia jau mažiausiai šimtmetį. Vyndarys Balys Karazija dar 1926 metais įsteigė vaisvynių dirbtuvę ir užraugė 6000 litrų vyno, o jau 1938 metais gėrimų parodoje Paryžiuje jo gaminamas braškių vynas laimėjo „Grand Prix“ apdovanojimą.

Ši gastronominį nacionalinį paveldą puoselėjanti meistrystė šiandien ne tik gyva, bet ir sparčiai vystosi, kuria pridėtinę ekonominę vertę bei garsiną Lietuvą pasaulyje. Lietuvoje netrūksta Tautinio paveldo sertifikatus turinčio vyno, o dalis šių produktų ir plačiai eksportuojama – ne tik į Latvijos, Lenkijos, Estijos, Anglijos ar Belgijos rinką, bet pasiekia ir tokių tolimų valstybių kaip Meksikos ar Japonijos vartotojus.

„Japonijoje mes kelis kartus dalyvavome vynų parodose ir šiuo metu turime jų susidomėjimą dėl eksporto. Japonai labai žingeidūs, o Azijos rinka šiuo atžvilgiu man atrodo labai perspektyvi. Kai jie paragauja mūsų aviečių ar vyšnių vyno, tai krykštauja iš džiaugsmo, nes šių uogų skonis jiems pažįstamas, jie jaučia kokybę, sodrų aromatą, poskonius“, – patirtimi dalinasi vyndarys, „Gintaro Sino“ šeimos vyninės savininkas Gintaras Sinkus.

Skatinama vietinė ekonomika

Vyno žinovas, „Vyno klubo“ įkūrėjas Arūnas Starkus teigia, kad pastarąjį dešimtmetį steigiama vis daugiau mažų, vyndarystę, kaip Lietuvos tautinį paveldą, puoselėjančių vyninių, kurios gamina unikalius kokybiškus produktus, keliančius didelį susidomėjimą užsienio šalyse bei Lietuvą aplankantiems turistams.

„Lietuvos vyndariai jau pelno medalius užsienio vyno varžybose, kokybe vejamės tradicines vyndarystės šalis. Reikia nepamiršti, kad mažieji vyndariai kuriasi kaime, provincijoje, taip skatindami vietinės ekonomikos augimą, kurdami darbo vietas, vystydami vietinį turizmą, nes žmonėms patinka lankytis vyninėse, sužinoti kaip jis daromas“, – teigia A. Starkus.

Pasigenda lygių mokestinių sąlygų ir valstybės palaikymo

Nepaisant įgaunamo ekonominio pagreičio ir didėjančio populiarumo tarptautiniu mastu, vyndarystė valstybės paramos ar palaikymo nesulaukia. Net atvirkščiai – vyndarių teigimu, jie yra priversti taikstytis su nelygiavertėmis akcizo sąlygomis ir nuolat likti aludarių šešėlyje.

Nors vynas nėra priskiriamas prie stipriųjų gėrimų, šiuo metu akcizo tarifai, taikomi vynui ir alui, drastiškai skiriasi. Vienas procentas alkoholio aluje Lietuvoje apmokestinamas 0,07 eur, tuo tarpu toks pat vienas procentas alkoholio vyne – jau 0,13 eur.

Svarbu ir tai, kad su tokia akcizo disproporcija tarp vyno ir alaus Lietuva išsiskiria visoje Europoje. Vyno akcizas Lietuvoje yra aukščiausias Baltijos regione. Europos Sąjungoje pagal akcizo dydį vynui esame ketvirti, Europoje – šešti. Lietuvoje šis akcizas net 4 kartus didesnis nei kaimyninėje Lenkijoje.

Pasak vyndarystės amato puoselėtojų, tokios nelygios akcizinės sąlygos ne tik demonstruoja valstybės palaikymo šiai perspektyviai ekonominei sričiai stygių, bet ir skatina negatyvius ekonominius bei alkoholio vartojimo procesus.

„Akcizai priskiriami alkoholio prieinamumą mažinančioms kovos su alkoholio vartojimu priemonėms. Tačiau tiesa ta, kad brangiausiame segmente akcizui vartotojas nėra jautrus, taigi akcizas atlieka grynai fiskalinę funkciją, nesusijusią su jokiais tauriais tikslais, kuriuos mėgsta minėti akcizų kėlimo šalininkai. Be to, jokie ribojimai nepadės, jei žmonės norės vartoti. Reikia keisti įpročius, o ne fiziškai bandyti ką nors užkardyti pasaulyje, kuriame sienos nebeegzistuoja“, – teigia Arūnas Starkus.

Jo teigimu, Lietuvos valdžia neturi ilgalaikio akcizų reguliavimo plano ir reaguoja į konkrečiu momentu stipriausiai veikiančias interesų grupes. Koncentruojant dėmesį vien į vidaus rinką, prarandamas Lietuvos matymas bendraeuropiniame kontekste ir, turint minty žymiai mažesnius akcizus kaimyninėse šalyse, pinigai už gėrimus nukeliauja į kitų šalių biudžetus, o vartojimas ir alkoholizmas nemažėja, nes perkami pigesni, bet prastesni produktai.

„Praėjusi vyriausybė buvo paskelbusi, kad gelbėja tautą nuo girtuokliavimo ir saugo vaikus nuo reklamos įtakos. Bet kodėl per visus 4 valdymo metus jie taip ir nepanaikino spirituoto vyno už 3 eurus, kurį daugiausiai ir vartoja problemų turintys asmenys. Padidinę akcizus tikram vynui – mus gelbėja, tačiau neteko girdėti, kad prancūzus ar italus kas vadintu „prasigėrusia tauta“, – akcizų proporcijų nelogiškumus ironizuoja vydarys G. Sinkus.

Draudimų paradoksai: vartojimo įpročiai nekinta, o nukenčia mažiausi prekės ženklai

Pasak Arūno Starkaus, nelygias sąlygas galima įžvelgti ir alkoholio reklamos draudimuose, mat dauguma Lietuvos alaus gamintojų dabartinėmis sąlygomis tampa privilegijuotais prekių ženklais. Problema ta, kad visa alkoholio reklama persikėlė į nealkoholinių gėrimų sritį, o tai sau gali leisti tik didieji prekių ženklai, kurių tarp aludarių Lietuvoje – dauguma. Smulkieji vyndarystės amato puoselėtojai to sau leisti neturi galimybių, dėl to, stebint Lietuvos viešąją erdvę, alus vienareikšmiškai dominuoja.

Tai, pasak A. Starkaus, mažų mažiausiai keista, nes Nepriklausomybės metais būtent vyno rinkos atstovai – gamintojai, platintojai, someljė, ekspertai, žurnalistai – daugiausiai dirba edukuodami vartotoją apie kokybę ir vartojimo kultūrą.

„Lietuvos someljė mokykla, specializuotas žurnalas, tarptautinė paroda, išverstos enciklopedijos ir knygos, įvairios varžybos profesinėms žinioms tobulinti – visa tai prasidėjo nuo vyno. To rezultatas akivaizdžiai matomas: mes turime ketvirtos vietos laimėtoją Pasaulio someljė čempionate, „Vyno dienos“ yra didžiausia paroda Šiaurės Europoje, puikus vyno pasirinkimas restoranuose, augantis saikingo vyno vartojimo „Wine in Moderation“ judėjimas“, – teigia A. Starkus.

Tačiau, pasak jo, dėl priimtų reklamos draudimų ir nuolat sėjamos su šia tema susijusios baimės, iš žiniasklaidos išnyko net ir edukaciniai tekstai, kurių pagrindinis tikslas ir buvo keisti vartojimo įpročius bei formuoti saikingo vartojimo kultūrą.

„Mes su vienu iš vynų 2018 metais dalyvavome prancūzų enologų sąjungos organizuojamame pasaulinio lygio konkurse „Vinalies® Internationales“ ir pelnėme sidabro medalį. Kitais metais konkurse „Concours Mondial de Bruxelles“– aukso. Įsivaizduokite – parvežame tokio lygio apdovanojimus ir nei vienas žurnalistas neišdrįso apie tai parašyti. Nes tai neva yra alkoholio reklama“, – pasakoja Gintaras Sinkus.

Vyndariai sutartinai pripažįsta, kad alkoholizmas tikrai yra didelė problema ir akcizai gali būti viena iš priemonių su ja kovoti. Deja, dabartiniai nesubalansuoti įstatymai ir draudimai tik kuria iliuziją, kad ši problema sprendžiama, o kainą už šią iliuziją sumoka vartojimo kultūrą ugdantys, ekonominę pridėtinę vertę kuriantys bei tautinį paveldą Lietuvoje ir pasaulyje puoselėjantys verslininkai.

Ekonomika Lietuva , , , , ,



Komentarai

traffix.lt

Susiję straipsniai

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra