Kokie bus proginiai 2022 metai? Siūlymai

Autorius: Data: 2021-03-26 , 07:34 Spausdinti

Kokie bus proginiai 2022 metai? Siūlymai

VDU Lietuvių išeivijos instituto nuotr. 1972 m.

www.voruta.lt

Seimo posėdyje pristatyta 11 iniciatyvų, kuriomis 2022-uosius siekiama skelbti proginiais metais, skirtais pagerbti žymias asmenybes, pažymėti išskirtinių istorinių įvykių ir kultūrinių reiškinių sukaktis, atkreipti dėmesį į svarbias valstybės gyvenimo sritis.

Pateiktais Seimo nutarimų projektais siūloma 2022-uosius skelbti:

  • Romo Kalantos metais (projektas Nr. XIVP-161)

2022 m. sukanka 50 metų nuo Laisvės kovotojo Romo Kalantos žūties. „Laisvė R. Kalantai buvo tik tolimas kitų perpasakotas nutikimas. Tačiau jis tikėjo laisve. Įtikėjo tada, kai dar dauguma net bijojo apie laisvę pagalvoti. O jis nepabūgo nieko. 1972 m. gegužės 17 d. Kaune atsistojęs priešais Vykdomojo komiteto pastatą apsipylė degiu skysčiu, užsiliepsnojus, sušuko: „Laisvę  Lietuvai!“, − pristatydama pasiūlymą kalbėjo Laisvės kovų ir valstybinės istorinės atminties komisijos pirmininkė Paulė Kuzmickienė.

Dokumente pabrėžiama Romo Kalantos aukos prasmė Lietuvos išsilaisvinimui.

  • Lietuvos Valstybės Konstitucijos metais (projektas Nr. XIVP-162)

2022 m. sukanka 100 metų, kai 1922 m. buvo priimta Lietuvos Valstybės Konstitucija – pirmoji moderni, nuolatinė, demokratinio turinio Lietuvos Respublikos Konstitucija. „1922 m. Lietuvos Valstybės Konstitucija įtvirtino, jog Lietuvos valstybė yra nepriklausoma demokratinė respublika, pirmąkart eksplicitiškai suformulavo, kad suverenitetas priklauso tautai, įteisino įstatymų leidžiamąją, įstatymų vykdomąją ir teisminę valdžią, numatė autonominių vienetų sudarymo galimybę, konstitucinį statusą suteikė valstybinei kalbai, vėliavai ir herbui“, − apie 1922 m. rugpjūčio 1 d. Steigiamojo Seimo priimtą Lietuvos Valstybės Konstituciją teigiama Seimo nutarimo projekte.

Lietuvos Valstybės Konstitucija įtvirtino Konstitucijos viršenybės, valdžių padalijimo, subsidiarumo, demokratijos, teisingumo, lygybės, pagarbos žmogaus teisėms ir laisvėms principus.

Dokumente taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, kad 1922 m. rugpjūčio 1 d. priimtos Lietuvos Valstybės Konstitucijos nuostatos, principai, struktūra buvo perimti, patobulinti ir įtvirtinti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, Lietuvos Respublikos piliečių priimtoje 1992 m. spalio 25 d. referendume.

  • Jaunimo metais (projektas Nr. XIVP-294)

2022 m. bus minimos Lietuvos jaunimui svarbios sukaktys: Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos trisdešimtmečio ir Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos penkiasdešimtmečio įsteigimo jubiliejai. „Šiuo metu Lietuvos jaunimo organizacijų taryba po savo skėčiu jungia 71 nevyriausybinę jaunimo ir su jaunimu dirbančią organizaciją. Visos jos vienija tūkstančius jaunų žmonių visoje Lietuvoje. Nuo pat savo veiklos pradžios susibūrusios jaunimo organizacijos kūrė veiklas ir iniciatyvas, skatinančias jaunimo pilietiškumą. Tai misija „Sibiras“, „Man ne dzin“, „Ačiū, Lietuva“ ir kitos, mums puikai žinomos iniciatyvos“, − pristatydama iniciatyvą sakė Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Seimo nutarimo projekte įvertinamas Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos narių ir Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos istorinis indėlis prisidedant prie Lietuvos jaunimo vienijimo Lietuvoje ir pasaulyje bei jaunimo politikos formavimo.

Šį sprendimą siūloma priimti siekiant atkreipti dėmesį į Lietuvos jaunimo politikos tikslus ir Lietuvos jaunimo problemas šalies viduje bei užsienyje.

  • Krepšinio metais (projektas XIVP-174)

2022 m. Lietuvoje bus minimas populiariausios šalyje sporto šakos – krepšinio − 100 metų jubiliejus. Lietuvos krepšinio sostine tituluojamas Kaunas, kur 1922 m. ir įvyko pirmosios oficialios krepšinio varžybos Lietuvoje, 2022 m. taps Europos kultūros sostine.

„Krepšinis yra populiariausia sporto šaka Lietuvoje, išugdžiusi daug žinomų sportininkų, trenerių, teisėjų bei organizatorių, turinti gausų šios sporto šakos mėgėjų ir sirgalių būrį, o ryškūs Lietuvos krepšininkų laimėjimai garsina šalies vardą pasaulyje“, − teigiama Seimo nutarimo projekte.

Lietuvoje šiuo metu yra 18 tūkst. licencijuotų krepšininkų ir apie 100 tūkst. gyventojų krepšinį žaidžia savo malonumui.

2022 m. Lietuvoje vyks „FIBA Europe“ Generalinė Asamblėja, į kurią atvyks svarbiausi Europos krepšinio vadovai ir krepšinio žvaigždės iš 50-ies šalių krepšinio federacijų spręsti svarbių šios sporto šakos klausimų.

  • Gyvūnų gerovės metais (projektas Nr. XIVP-186)

Kaip pažymima Seimo nutarimo projekte, pastaraisiais metais buvo atskleisti ir paviešinti didelio masto žiauraus elgesio su gyvūnais atvejai, išaiškintos nelegalios veisyklos, gyvūnų teisių pažeidimai namų ūkiuose ir privačiuose zoologijos soduose. Šiuo pasiūlymu siekiama šviesti visuomenę apie gyvūnų gerovės svarbą ir kurti Lietuvoje gyvūnų gerovei palankią aplinką.

  • Lietuvos universitetų metais (projektas XIVP-195)

1922 m. vasario 16 d. Kaune buvo įsteigtas Lietuvos universitetas, kuriame pirmą kartą buvo pradėtos universitetinės studijos lietuvių kalba ir kuris suvaidino reikšmingą vaidmenį plėtojant universitetinį aukštąjį mokslą visoje Lietuvoje.

Šiuo pasiūlymu siekiama sutelkti valdžios institucijas bei visuomenę siekiant puoselėti svarbiausią šiuolaikinės valstybės prioritetą – visuotinį švietimą, tautos išsilavinimą ir sumanumą.

  • Ievos Simonaitytės metais (projektas Nr. XIIIP-5243)

2022 m. sausio 23 d. sukanka 125 metai, kai gimė rašytoja autobiografinių apysakų ir romanų kūrėja Ieva Simonaitytė. „Ieva Simonaitytė yra paskutinė Mažosios Lietuvos metraštininkė, unikali, talentinga rašytoja, savo kūriniuose vaizdavusi išskirtinius lietuvninkų likimus ir garsinusi Klaipėdos krašto etnografinį savitumą“, − pažymima Seimo nutarimo projekte.

Šiuo siūlymu siekiama pažymėti Ievos Simonaitytės darbų svarbą ir reikšmę.

  • Pranciškaus Skorinos metais (projektas Nr. XIVP-203)

2022 m. sukanka 500 metų, kai Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje buvo išspausdinta pirmoji knyga – Pranciškaus Skorinos „Mažoji kelionių knygelė“, Vilniuje buvo įkurta pirmoji Rytų Europoje spaustuvė.

Dokumente išskiriamas humanisto Pranciškaus Skorinos, knygų spausdinimo Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje pradininko, Lietuvos spaustuvininko, knygų leidėjo, tarpkultūrinio dialogo puoselėtojo, indėlis į spaudos atsiradimą ir plėtrą Lietuvoje bei Rytų Europoje. Pranciškus Skorina yra itin svarbus baltarusių tautos ir jos diasporos istorinei savimonei, nacionalinei kultūrai, kolektyvinei tapatybei, teisinei sąmonei, kolektyvinei atminčiai.

  • Jono Meko metais (projektas Nr. XIVP-211)

2022 m. gruodžio 24 d. sukanka 100 metų, kai gimė avangardinio kino kūrėjas ir kino kritikas, rašytojas ir poetas Jonas Mekas. Kaip teigiama Seimo nutarimo projekte,  J. Meko kūryba buvo itin svarbi pasaulinei kultūrai ir naujų meno formų paieškai ir jo avangardinė kino ir literatūrinė kūryba formavo visuomenės istorinę sąmonę, skatino neprarasti lietuviškumo ir garsino Lietuvos vardą.

  • „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos“ metais (projektas XIVP-350)

2022 m. „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronika“ minės 50-ies metų jubiliejų. Ji pradėta leisti 1972 m. kovo 19 d.

Seimo nutarimo projekte vertinama šio istorinio įvykio ir pogrindžio leidinio „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronika“ svarba lietuvių tautai ir Lietuvos Nepriklausomybės atgavimui. „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronika“ griežtos cenzūros, propagandos bei laisvos spaudos draudimo sąlygomis buvo platinta net 17 metų, jai pavyko pralaužti „geležinę uždangą“ ir skelbti pasauliui apie tikrąją situaciją Lietuvoje.

  • Sūduvos metais (projektas Nr. XIVP-371)

1422 m. rugsėjo 27 d. pasirašius Melno taikos sutartį, Sūduvos kraštas visam laikui buvo prijungtas prie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, o 2022 m. bus švenčiamas Sūduvos susigrąžinimo 600-metis.

Seimo nutarimo projekte pabrėžiama Sūduvos įtaka lietuvių kalbos, kultūros bei tapatybės formavimosi ir stiprinimo procesui, knygnešystei, Lietuvos tautiniam atgimimui ir valstybingumo atkūrimui 1918 m.

Pritarus šiems Seimo nutarimų projektams po pateikimo, toliau jie bus svarstomas pagrindiniu paskirtame Švietimo ir mokslo komitete. Dalį projektų taip pat pavesta apsvarstyti Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijai. Prie šio klausimo svarstymo Seimo posėdyje planuojama grįžti balandžio 20 d.

Lietuva



Komentarai

traffix.lt

Susiję straipsniai

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra