Kokia bus atkurtoji Kauno pilis?

Autorius: Data: 2010-01-10, 07:33 Spausdinti

Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė savo klestėjimo metais turėjo daug mūro pilių. Didžioji jų dalis buvo statoma už dabartinės Lietuvos teritorijos ribų. Tos pilys gynė mūsų žemes nuo rytinių ir pietinių slavų, totorių ir turkų bei kryžiuočių ordino antpuolių.
 
Ekskursijų metu po Baltarusiją, Ukrainą, rytų Lenkiją būna progos pamatyti dažnai neblogai dar išlikusias tas mūsų protėvių statytas pilis. Matome, kad kartais jos restauruojamos, atstatomos. Stengiamasi, kad tos pilys išlaikytų buvusį gynybinį charakterį, pirminį architektūrinį vaizdą.
 
Dabartinėje Lietuvos teritorijoje šimtmečių eigoje XIII–XVI a. statytos pilys buvo sugriautos; iki XX a. vidurio buvo išlikę tik kelių pagrindinių pilių (Vilniaus, Trakų, Kauno, Liškiavos, Medininkų, Biržų) griuvėsiai. Vargais negalais po Antrojo pasaulinio karo buvo restauruota didesnė dalis Trakų salos pilies, atstatytas Biržų pilies pagrindinis korpusas. Pastaruoju metu palaipsniui iškilo iš užmaršties Vilniaus Žemutinės pilies kai kurie pastatai – Arsenalo rytinis korpusas, Lietuvos didžiųjų kunigaikščių Valdovų rūmai. Visais atvejais stengiamasi atkurti šių pastatų buvusį pirmykštį vaizdą.
 
Šiuo metu kauniečiai pradeda inicijuoti Kauno antrosios gotikinės pilies atkūrimą. Prieš keletą mėnesių internete buvo paskelbtas architekto Kęstučio Mikšio parengtas Kauno antrosios pilies dalinio atkūrimo projektas. Siūloma atkurti pilies rytinį bokštą su gynybinės sienos fragmentu ir bastionu. Iš pateiktos medžiagos galima spręsti, kad siūloma atkurti pilies rytinio bokšto ir gynybinės sienos tik siluetą.
 
Tačiau tos sienų dalys, kurias siūloma atkurti naujai, yra pavaizduotos ažūrinės (žiūrint iš fasado) ir primena etažerę; jose nėra gynybinėms sienoms būdingų šaudymo angų. Projekto konstrukcinė pusė nepatenkinama: fasadus formuojančios klinkerinio mūro juostos kabinamos prie metalinio karkaso ant plonų metalinių pakabų, kurios ilgalaikės eksploatacijos sąlygomis aiškiai bus nepakankamos (pvz. net ir garso atveju).
 
Atkuriant šią pilį bus investuota nemažai lėšų (tegul ir paremiant norvegams). Kad investicijos būtų pateisinamos, reikia mūryti ilgaamžius Kauno pilies sienų mūrus, kurie laikytų 500 metų ir daugiau. Be to, jei būtų realizuotas dabar siūlomas Kauno pilies rytinio bokšto ir dalies gynybinės sienos atkūrimo variantas su dryžuotomis juostomis iš klinkerinio mūro, tai būtų sukurtas precedentas tokio pat pobūdžio viso Kauno pilies gynybinio aptvaro atkūrimui. Kauno miesto visuomenė, kiek žinoma iš apklausų, palaiko visos Kauno pilies atkūrimo idėją.
 
Anot dr. Napaleono Kitkausko, jei Kauno pilis bus atkurta su peršviečiamomis sienomis (naudojant metalinius karkasus, prie kurių tvirtinamos fasadinės plytų mūro juostos, ir stiklą), tai bus modernios architektūros statinys, kuris niekaip nederės prie istorinio Kauno senamiesčio kraštovaizdžio, jo buvusio istorinio įvaizdžio.
 
Neseniai per Lietuvos radiją teko girdėti Kauno mero raginimą: „Statykime pagal dabar parengtą pilies dalies atstatymo projektą, o dėl kitos dalies – kokia ji bus, spręsime ateityje. Čia bus pirmasis etapas“. Bet tas pirmasis etapas – etažerės tipo, jau dabar keliantis pagrįstą visuomenės nepasitenkinimą. Be to, projektuotojai rengė tik šį vienintelį variantą, ir tik jį derino valstybinėse instancijose. Tai buvo daroma uždarai, be ryšio su visuomene. Nors tai seniausia ir visuomenei brangiausia Kauno senamiesčio dalis.
 
Kartais tenka išgirsti, kad nors ir atkursime Kauno pilį, vis tiek autentiškos pilies neturėsime. Be abejo, kad ne. Autentiška yra tai, kas išlikę. Tačiau atkuriant reikia siekti kuo didesnio atstatomo objekto tikroviškumo, paremto moksliniais bei sukauptos tyrimų medžiagos pagrindu argumentais.
 
Žinomas paveldosaugos srities teoretikas dr. Jonas Glemža knygoje „Nekilnojamojo kultūros paveldo apsauga ir tvarkymas“ (2002, p. 135-138) rašo: „Atkūrimo darbų tikslas – parodyti labai reikšmingus ar buvusius labai vertingus, svarbius valstybės istorijai ir visuomenei kultūros paveldo objektus, kuo išsamesnes buvusių paminklų kopijas ar jų vaizdą.“ Be to, šios knygos autorius bando nustatyti ribą tarp restauravimo ir galimo atkūrimo darbų kultūros paveldo objektuose. Anot jo, „restauruojamame objekte autentikos turi likti daugiau negu 50 proc… Atkūrimo darbai atliekami tada, kai autentiškas paveldo objektas visai neišlikęs (pavyzdžiui, atstatyta karo metais sudegusi dr. Jono Basanavičiaus sodyba), išlikęs tik iš dalies (pavyzdžiui, Trakų salos ir Biržų pilys) arba jo likę mažiau negu 50 proc. Iš dalies išlikusiuose kultūros paveldo objektuose dažnai derinami restauravimo ir atkūrimo darbai ir metodai.“
Bandykime nustatyti, kiek Kauno pilyje, apytikriai vertinant procentais, yra likę autentiškų duomenų, kuriais remiantis galima būsimus darbus vertinti kaip pagrįstą atkūrimą ar net restauravimą:
 
1. Jau šiuo metu yra žinoma apie 60-70 proc. buvusios planinės struktūros (pilies rytinis ir pietinis bokštai, gynybinė siena tarp šių bokštų, gynybinių rytinės ir vakarinės sienų nemažos dalys bei jų kryptys Neries upės link.).
 
2. Žinomi gynybinių sienų storiai, o šie storiai apytikriai išlieka tie patys gynybinėse sienose iki šaulių galerijos (šaulių tako) grindų.
 
3. Žinomi dviejų gynybinių bokštų (rytinio ir pietinio) planai, jų sienų storiai. Išlikusi rytinio gynybinio bokšto nemaža tūrio dalis.
 
4. Rytinio bokšto sandūros su gynybine siena vietoje išlikusi durų anga į šaulių galeriją; pagal tai žinomas šaulių galerijos grindų lygis ir taip pat buvęs pilies gynybinių sienų aukštis.
 
Pagal šiuos duomenis galima spręsti ir apie šaulių galerijos gynybinio parapeto (krenelažo) su šaudymo angomis pradžią.
 
5. Lieka klausimas, kokie buvo Kauno antrosios pilies gynybinių sienų ir bokštų fasadai. Pagal išlikusius fragmentus jie buvo mūryti iš lauko akmenų ir plytų. Fasaduose buvo klojama viena horizontali akmenų eilė, virš jos gulsčiai padėtų plytų eilė (daugiausiai galais), po to vėl akmenų eilė ir t. t. Tik bokštuose ar gynybinių sienų viršutinėse dalyse galėjo būti ir ištisinio plytų, klotų gotikine perriša, ruožai. To meto mūro pavyzdžių yra išlikę ne tik Kauno antrosios pilies liekanose, bet ir Gardino pilies, statytos dar Vytauto Didžiojo, sienose. Yra ir kitų to meto išlikusių pilių pavyzdžių su tokiu pat sienų fasadiniu paviršiumi (pavyzdžiui, Lucko pilyje Ukrainoje, Naugarduko pilyje dabartinėje Baltarusijoje).
 
Tuo būdu galima teigti, kad visame Kauno antrosios pilies gynybinio aptvaro išlikusiame perimetre (60-70 proc.) pilį galima patikimai atkurti (arba tą atkūrimą pavadinant net restauracija) iki gynybinių sienų šaulių galerijų aukščio.
 
Trūksta tik gynybinių sienų ir bokštų viršutinės dalies tikslaus vaizdo. Vis tik tą vaizdą, krenelažo detales, šaulių tako denginio medines konstrukcijas galima gana pagrįstai atkurti, remiantis šiame regione XIV a. pabaigoje – XV a. pradžioje buvusių pilių analogijomis. Gynybinių pilių apsaugos, tvarkymo srityje daug metų dirbę Lietuvos restauratoriai yra sukaupę pakankamai žinių apie to meto pilių gynybinių sienų šaudymo angų pobūdį, jų išsidėstymą, taip pat šaulių galerijų įrengimo gynybinių sienų viršuje ypatybes. Gynybinių sienų viršutinės dalies atkūrimo pavyzdžių yra ir Lietuvoje, ir Latvijoje, ir Estijoje, ir Baltarusijoje, ir Lenkijoje. Todėl remiantis šia patirtimi visa tai galima pagrįstai tikroviškai atkurti ir Kauno pilyje.
 
Atskirti seną autentiška mūra nuo naujo galima ne sykį restauratorių naudotu būdu – padaryti skiriančias juostas iš skiedinio, ar iš keramikinių plytų, ar net kitų medžiagų.
 
Reikia pažymėti, kad dabar pateikti Kauno pilies dalinio atkūrimo projektuotojų argumentai, kad „Kauno pilies atkūrimui trūksta išlikusios istorinės dokumentacijos (tarp jų ikonografinės, archyvinės ar natūros įrodymų)“ nėra pagrįsti. Kaip matome, daugiausia jų duoda pati natūra, išlikusių sienų ir bokštų dalių studijos, apmatavimai.
 
Kauno pilis (jos aptvaro sienos ir bokštai) buvo gynybinės paskirties objektas, jos architektūra buvo saikinga. Ji buvo statoma, kai grėsė nuolatiniai Kryžiuočių ordino riterių antpuoliai. Nebuvo puošnių menių, interjerų, pilies gynėjams jų ir nereikėjo. Todėl archeologai išskirtinių detalių ir negali rasti, nebent plytų nuolaužas, apdegusius akmenis, kalkių skiedinio fragmentus. Svarbiausias archeologų uždavinys – išryškinti neišlikusios pilies dalies pamatų planą.
 
Kauno pilies likusios dalies (tos, kuri šiandien įvardijama kaip nuardyta Neries upės vandens) atkūrimo klausimą bus galima spręsti, kai tose (spėjamose) vietose bus atlikti tyrimai.
 
Nuogąstaujama, kad nebus laiku įsisavintos lėšos, skirtos šiame sezone numatytiems darbams. Jei dar nėra aiškumo dėl paties projekto, skirkime tas lėšas tolesniems archeologiniams tyrimams. Tokią išeitį š. m. rugpjūčio 27 d. pasiūlė Kauno restauracinės dirbtuvės projektavimo skyriuje daug metų dirbusi architektė restauratorė Birutė Kugevičienė.
 
Jei Kauno pilis bus atkurta su peršviečiamomis sienomis (naudojant metalinius karkasus, prie kurių tvirtinamos fasadinės plytų mūro juostos, ir stiklą), tai bus modernios architektūros statinys, kuris niekaip nederės prie istorinio Kauno senamiesčio kraštovaizdžio, jo buvusio istorinio įvaizdžio. Kauno senamiestyje nėra buvę pastatų su peršviečiamomis ažūrinėmis sienomis. Juo labiau toks statinys netiktų svarbioje valstybės istorijai ir visuomenei vietoje.
 
Kauno pilies tūris, kartu su pietuose, tuoj už fosos stovinčia Bernardinų (šv. Jurgio) bažnyčia ir vienuolynu, yra pagrindinės šios istoriškai svarbiausios miesto dalies formantės. Ši vieta unikali, todėl tai būtų vienas rimčiausių argumentų , kodėl atkuriamai piliai reikia suteikti istorinį įvaizdį, o ne modernų, išreiškiantį tik dalies specialistų šiandienos estetinę sampratą.
 
Svarbiausias uždavinys urbanistikos požiūriu, kad atkuriama pilis liktų valstybės istorijai ir visuomenei ypatingos reikšmės ansamblio dalis.

www.delfi.lt

E. Kulikausko nuotr.

Nuotraukoje: Dr. N. Kitkausko kalba akcijoje „Apjuoskime Kauno pilį“

Voruta. – 2009, rug. 5, nr. 17 (683), p. 8.

Sena Voruta



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra