Ko tikisi “darbiečiai” ir “tvarkiečiai”, gąsdinantys dėl euro

Autorius: Data: 2014-01-10, 15:46 Spausdinti

Vytenis RADŽIŪNAS, LRT.lt

Dvi valdančiosios partijos – „Tvarka ir teisingumas“ bei Darbo partija, abejodamos dėl euro, nori atkreipti į save dėmesį ir parodyti, kad skiriasi nuo socialdemokratų, įsitikinę politologai.

Dvi didžiosios tradicinės partijos – konservatoriai ir socialdemokratai – nuosekliai pasisako už eurą, todėl, anot politologo Vincento Vobolevičiaus, „darbiečiai“, suprasdami, kad jų maži demaršai nesustabdys euro įvedimo, nori būti globėjai tų, kuriems euras atrodys nepriimtinas.

Vyriausybės ir Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) vadovas Algirdas Butkevičius tvirtina, kad koalicijos partneriai dėl euro turi kalbėti vienu balsu. Jo teigimu, euro įvedimas yra numatytas Vyriausybės programoje.

Tačiau valdantieji vienu balsu nekalba. Kaip skelbė BNS, „darbiečių“ pirmininkė Loreta Graužinienė pareiškė nepalaikysianti euro įvedimo, nesutarus dėl to koalicijoje. Esą su koalicijos partneriais nebuvo derinta euro įvedimo data. Kita koalicijos partija – „Tvarka ir teisingumas“ – jau anksčiau yra prabilusi apie referendumą dėl euro.

Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) direktorius Ramūnas Vilpišauskas įsitikinęs – minėtos partijos nori atkreipti į save dėmesį, artėjant prezidento rinkimams bei rinkimams į Europos Parlamentą.

„Šitaip DP ir TT nori parodyti, kad ji skiriasi nuo pagrindinio koalicijos veikėjo – socialdemokratų partijos“, – mano R. Vilpišauskas.

Politologo teigimu, tokiomis kalbomis L. Graužinienė siekia patraukti tuos rinkėjus, kurie renkasi balsuoti tarp socialdemokratų ir „darbiečių“.

„Artėjant rinkimams į EP, būtent euro įvedimo tema bus aktualiausia Lietuvoje. Balandį ar gegužę bus paskelbti Lietuvos atitikimo konvergencijos kriterijams įvertinimai, kuriuos turi pateikti Europos Komisija (EK) ir Europos centrinis bankas. Bus nauja diskusijų banga, kaip tik pats rinkimų kampanijos įkarštis“, – pastebi R. Vilpišauskas.

Pasak TSPMI direktoriaus, tikėtina, jog nemažai daliai DP ir TT rinkėjų euro klausimas kelia nerimą.

Panašiai galvoja ir politologas, ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto dėstytojas Vincentas Vobolevičius. Pasak jo, „darbiečiai“ ir „tvarkiečiai“ supranta, kad, įsivedus eurą, didelės tragedijos nebus, tačiau šios partijos nori pasinaudoti baime ir nežinia, egzistuojančia iki euro įvedimo.

„Žmonės po euro įvedimo gyvens kaip gyvenę. Ir tas nuošimtis žmonių, nepatenkintų gyvenimu, toliau liks. Taigi bus dar vienas argumentas, kodėl taip tenka gyventi“, – LRT.lt aiškina V. Vobolevičius.

Pasak ISM dėstytojo, didžiosios partijos – socialdemokratai bei konservatoriai – pasisako už eurą, todėl išties realu, kad jis bus įvestas: „Todėl „darbiečiai“, suprasdami, kad jų maži demaršai nesustabdys euro įvedimo, nori būti globėjai tų, kuriems euras atrodys nepriimtinas“, – teigia V. Vobolevičius.

Sociologas: partijos stengiasi patenkinti rinkėjų nuotaikas

Sociologas, visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ direktorius Vladas Gaidys portalui LRT.lt sako, kad, remiantis „Eurobarometro“ tyrimais, 2013-ųjų metų viduryje kone visose šalyse, kuriose turėjo būti įvestas euras, buvo gausu nepritariančių jo įvedimui.

„Ypač neigiamas požiūris Čekijoje, galbūt kiek geresnė situacijoje Rumunijoje. Bet tyrimai rodo, kad iš esmės visose šalyse, kuriose iš pradžių buvo nemažai skepticizmo, įsivedus eurą jo sumažėjo, ir padidėjo pritariančiųjų eurui skaičius. Pavyzdžiui, Suomijoje ir Estijoje, prieš įvedant eurą, daugiau buvo „prieš“ nei „už“, tačiau dabar į eurą šiose šalyse žiūrima palankiai“, – tyrimų duomenis analizuoja sociologas.

Tyrimų centro vadovas neabejoja, kad politikų pasisakymai prieš eurą susiję su rinkėjų nuotaikomis. „Partijoms naudinga kalbėti, kad nereikia euro. Ir ne tik pas mus tokia situacija, bet ir kitose šalyse – Lenkijoje ir pan.“ – LRT.lt sako V. Gaidys.

Reitingų nepasididina, bet Rusijai – pasitarnauja?

Politologė iš Latvijos Anete Vitola portalui LRT.lt sako, kad Latvijoje nebuvo referendumo dėl euro, tačiau 2012-ųjų vasarą net kelios nevyriausybinės organizacijos rengė viešas kampanijas, nukreiptas prieš euro įvedimą. „Tačiau šios organizacijos nesusijusios su politinėmis partijomis. Viena tokių organizacijų buvo antiglobalistų judėjimas“, – aiškina politologė.

Pasak A. Vitolos, kai buvo nutarta, jog Latvija tikrai prisijungs prie euro zonos, visos šios organizacijos nutilo.

„Opozicijoje esančios Latvijos žaliųjų ir ūkininkų sąjungos politikė Iveta Grigulė ketino surengti referendumą dėl euro, tačiau net partijos pozicija buvo tam nepritarti, – LRT.lt komentuoja A. Vitola. – Visuomenės apklausos parodė, kad šios politikės populiarumas neišaugo“.

Savo ruožtu konservatorė Rasa Juknevičienė socialiniame tinkle savo paskyroje paskelbė, kad „Estijoje ir Latvijoje referendumo dėl euro reikalavo partijos, už kurias balsuoja rusakalbiai“.

R. Juknevičienė portalui LRT.lt teigia, kad L. Graužinienės pastarojo meto kalbos apie eurą susijusios ne tik su jos reitingais. „Man atrodo, kad yra ir labai aiškus rusiškas faktorius. Visi projektai, kurie stiprina Lietuvos integraciją į ES, NATO, vakarietiškas struktūras, netinka Vladimiro Putino projektui išlaikyti įtaką buvusiose Sovietų sąjungos valstybėse. Tai akivaizdu“, – sako R. Juknevičienė.

Lietuva , , , ,



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra