Ko nepasakė V. Tomaševskis

Autorius: Data: 2013-08-27, 11:04 Spausdinti

Ko nepasakė V. Tomaševskis

Poznanės futbolo sirgalių klubas 2013 m. rugpjūčio 8 d. per žaidynes viešai laikė didžiulį šūkį „Lietuvių chame, klaupkis prieš lenkų poną“. Chamas buvo įrašytas Lietuvos valstybinėje vėliavoje, o ponas – Lenkijos valstybinėje vėliavoje. Taip pažeista Lietuvos Respublikos Konstitucija, ginanti valstybinę vėliavą, ir įstatymai, draudžiantys kurstyti tautinę nesantaiką. Lenkijos policija nesiėmė jokių veiksmų per žaidynes įstatymus pažeidžiantį šūkį pašalinti ir nesulaikė šūkį laikiusių asmenų.

Tai yra padarinys to, kad iki šiol neįvertinta 1920–1939 m. Lenkijos okupacija Lietuvoje ir nepagrįstas propagandinis karas prieš Lietuvą, reikalaujant pažeisti jos Konstituciją ir įstatymus.

Mes teigiamai vertiname Lenkijos laikraščio „Gazeta Wyborcza“ šviesuolių rinktus atsiprašymo parašus, Lenkijos valstybinių institucijų veiksmus, ir manome, jog tai galėtų būti pradžia įvertinant padarytus įstatymų pažeidimus ir gerinant Lietuvos ir Lenkijos santykius.

Rugpjūčio 1 d. tie patys Lenkijos sirgaliai Vilniuje prie Aušros vartų šaukė „Vilnius – Lenkijos“, taip užrašė tunelyje prie Geležinkelio gatvės, o prie Žalgirio stadiono didžiulėmis raidėmis užrašė „Neduosite mums autonomijos, tai patys ją gausime“. Tai tiesioginis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų bei sutarties su Lenkija pažeidimas, bet Lietuvos policija to nenorėjo matyti, o Lenkijos Senato finansuojamas autonomininkų laikraštis „Kurier Wileński“ rugpjūčio 2 d. rašė: „Ne toks „Lechas“ baisus, kaip lietuviška spauda piešia.“ Laikraštis jau tada pranešė ir tai, ką po 12 dienų nutylėjo Valdemaras Tomaševskis.

Sporto klubai „Lech Poznań“ ir „Polonia Wilno“ susitikę veikia kaip vienas klubas: jie vienas kitą remia, palaiko tą pačią komandą, jiems labai patinka tie patys šūkiai. Vilniaus „Polonijos“ klubo sirgaliai nesijaučia Lietuvos piliečiais ir „tradiciškai konfrontuoja su „Žalgirio“ sirgaliais“. Vilniaus „Polonijos“ klubui labai patiko marškinėliai su užrašu „Lenkiškas Vilnius“, kalbos apie lenkų teritorinę autonomiją ir blogus lietuvius. Dar liepos 31 d. V. Tomaševskį remiantis tinklapis „Kresy24.pl“ pranešė: Lietuvos klubas įtartiniems Lecho „sirgaliams“ leido įsigyti tik 250 bilietų ir dar su sąlyga, jog „Lech“ klubas atsiųs sirgalių sąrašą ir iš anksto pats sumokės už jų bilietus. Vilniaus „Polonijos“ klubas jiems padėjo ne tik šiuo klausimu, bet ir papildomai nupirko dar apie 400 bilietų.

Po savaitės tie patys Vilniaus „Polonijos“ klubo atstovai – Lietuvos piliečiai, V. Tomaševskio partijos nariai, rėmėjai, rinkėjai, aktyvistai – ypač laimingi sėdėjo Poznanėje prie įspūdingo plakato apie chamus lietuvius ir nė vienas dėl to neprotestavo. Nervai jiems neišlaikė tik po savaitės, kai netikėtai ir Lietuvos žiniasklaida tą šūkį pradėjo smerkti.

Rugpjūčio 14 d. 12 val. Lietuvos Respublikos Seime V. Tomaševskis sušaukė spaudos konferenciją, kur dėl savo partiečių nusikaltimo neapgailestavo, neatsiprašė, o tik vis tildė žurnalistus: „o žiniasklaida neturi to eskaluoti“, „neturėtų kalbėti“. „Ar galima taip elgtis? Ar tai nėra kurstymas? Kieno čia užsakymas?“ „Tai gėdinga praktika, neturi taip būti.“ „Ar nėra svarbesnių dalykų mūsų valstybėje?“ „Ne visi žurnalistai privalo kaip papūgos kartoti visas nesąmones. Tai revanšas mūsų dabartinei koalicijai.“

O koks gali būti revanšas dabartinei valdančiajai koalicijai, jeigu dėl to ji būtų niekuo nekalta? O jeigu pažeidė įstatymus, privalo ir atsakyti.

Kas būtų buvę, jei analogiškai Žalgirio stadione koks nors vaikėzas būtų iškėlęs šūkį „Lenkų chame, klaupkis prieš lietuvių poną“? Ogi tai, kad jis policijos tuoj pat būtų areštuotas, užvesta jam byla, pagrįstai nuteistas, bet vis tiek tomaševskininkai ne vienus metus skelbtų apie „Lietuvos autochtoninių tautinių mažumų diskriminaciją, kurioms atimamos Europos Sąjungoje garantuojamos teisės“. V. Tomaševskis vėl pasirašytų savo frakcijos europarlamentarų pareiškimą, o koks nors Kalinovskis ar Piotrovskis vėl kaltintų Prezidentę, Lietuvos valdžią.

O Punsko valsčiuje nusikaltėliai jau dukart buvo nerasti, taip bus, matyt, ir Poznanėje. V. Tomaševskis jau dabar „žino“, kad tai yra ne jo sėbrų darbas: „To neįmanoma be spectarnybų žinios padaryti.“ „Kartais spectarnybos ir Lietuvos gerai veikia.“ V. Tomaševskis puikiai žino, kad Lietuvos Respublikos Saugumo departamentas ar bet kurios kitos Europos Sąjungos valstybės institucija į Poznanės stadioną neitų ir net negalėtų to padaryti.

Kaltė dar bandyta versti ir LNK televizijai, nors jos Poznanės gyventojai nemato. Ji tokio šūkio niekada neskelbė, jos laidos buvo humoristinės, o ne įžeidžiančios. Žodžius apie chamus ir ponus sugalvojo ne ši televizija, o Lenkijos ponai prieš kelis šimtus metų, tie žodžiai kartoti ir 1939 m. (plg. „Respublika“, 2013-08-16, p. 4).

Nepakankamai demokratiškai rinktas europarlamentaras dėl incidento kaltino ne savo rėmėjus ir Lenkiją, o Lietuvą, esą „ne dėl tokios valstybės mes kovojome“. Bet juk Valdemaras visą laiką kovojo ne už Lietuvą, o prieš Lietuvą. Jis pats skelbė ir didžiavosi, kad net jo namiškių laikrodis rodė ne Lietuvos laiką. Kai reikėjo nuo Lietuvos priešų ginti Lietuvos Seimą, Valdemaro nebuvo nė kvapo: jo tėvelis darbavosi Koordinacinėje taryboje Vilniaus krašto lenkų teritorinei autonomijai kurti ir pats Valdemaras tos veiklos niekada ne tik nepeikė, bet ir tą „darbą“ pratęsė. Jo bendražygiai ir dabar yra jedinstveninkas S. Peško, autonomininkas J. Mincevičius ir daugelis kitų, rašančių su juo melagingus skundus prieš Lietuvą.

Paklaustas, ar siūlys pagal savo pareigas Lenkijos prokurorams tirti jo minimą specialiųjų tarnybų dalyvavimą iškeliant ir ilgai laikant Lietuvą ir lietuvius įžeidžiantį plakatą, V. Tomaševskis pareikalavo daugiau apie tai nekalbėti. Pakviestas draugiškai išmėginti jėgas 11 metrų futbolo baudinių serijoje, kaip Dievo tebijantis „katalikas“ artimajam pasiūlė vieną raundą boksuotis, nors smuklėje „Pod dembem“ („Po ąžuolu“) viena lūpa jam jau pramušta. Greitai po šios konferencijos Lietuvos futbolo federacijos stadione vyko Vilniaus „Žalgirio-3“ ir minėtos Vilniaus „Polonijos“ rungtynės: antrajam rungtynių kėliniui artėjant prie pabaigos, „Polonijos“ klubo nariai į aikštę metė petardą ir išdegino aikštės dangą. Draugystė su Poznanės kolegomis duoda tik tokių vaisių?

Dangstant nusikaltimą, 2013-08-13 d. LLRA spaudos biuro pranešime žiniasklaidai ir partijoms taip pat drausta reaguoti į Poznanės sirgalių išsišokimą, t. y. jį slėpti ir netirti, kadangi tai nenaudinga tomaševskininkams. Bet pagal Lietuvos ir Lenkijos geros kaimynystės ir draugiško bendradarbiavimo sutartį Lietuvos lenkai privalo laikytis ne tik savo valstybės įstatymų, bet ir būti lojalūs savo valstybei. Kada tai bus pradėta vykdyti?

Vilnijos“ draugijos valdyba

Užs. nr. 24

Facebook nuotr.

Voruta. – 2013, rugpj. 31, nr. 18 (782), p. 10.

Lietuva - Lenkija , , , , ,



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra