Knygų apie Lietuvos rusų sentikių raštiją ir ikonų tapybą pristatymas

Autorius: Data: 2015-11-12, 10:56 Spausdinti

Knygų apie Lietuvos rusų sentikių raštiją ir ikonų tapybą pristatymas

Lapkričio 14 d., šeštadienį, 16.00 val. Vilniaus universiteto Teatro salėje (Universiteto g. 3) vyks knygų apie Lietuvos rusų sentikių raštiją ir ikonų tapybą pristatymas.

Dalyvauja:
Dvasios tėvas Grigorijus Bojarovas,
dr. Violeta Meiliūnaitė, dr. Nadežda Morozova,
doc. Grigorijus Potašenko ir Mari-Liis Paaver.

Knygų pristatymą lydės folkloro ansamblių Arinuška, Bylina (Lietuva) ir Radonica (Rusija) pasirodymas.

Organizatoriai:
Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto Kultūrinių bendrijų studijų centras, Lietuvių kalbos institutas, Lietuvių tautinių mažumų folkloro ir etnografijos centras.

Leidiniai apie Lietuvos rusų sentikių raštiją ir ikonų tapybą

Мари-Лиис Паавер, Григорий Поташенко, Жизнь и иконопись Ивана Ипатьевича Михайлова: исследование и альбом = Paaver Mari-Liis, Potašenko Grigorijus, Ivano Michailovo gyvenimas ir ikonų tapyba: tyrinėjimai ir albumas. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2014, 264 p. iliustr. Gretut. tekstas liet., rus.

Ivanas Michailovas (1893–1993) – rusų sentikių ikonų tapytojas. Ikonas pradėjo tapyti iki Pirmojo pasaulinio karo. 1929 m. jis persikėlė iš Pentų kaimo prie Vidžių (dar. Baltarusija) į Vilnių, tapusį jam gimtuoju visą likusį gyvenimą. Michailovas įkūrė Vilniaus ikonų tapybos mokyklą, o jo mokiniai dabar sėkmingai plėtoja kanoninės ikonų tapybos tradicijas Lietuvoje, Latvijoje ir iš dalies Baltarusijoje.

Vieno iš didžiausių XX a. ikonų tapytojų I.Michailovo kūryba yra vienas iš svarbių rusų sentikių kultūros pasiekimų Lietuvoje, Baltarusijoje, Lenkijoje ir Rusijoje, taip pat visoje Europoje. Šios studijos tikslai: pirma, siekiama rekonstruoti išsamesnę ikonų tapytojo biografiją kultūriniame ir visuomeniniame politiniame epochos kontekste, antra, studijoje pateikiama menotyrinė šio ikonų tapytojo kūrybos laikotarpių ir atskirų jo darbų arba darbų grupių analizė.

«Алфавит духовный» Василия Золотова: исследование и текст / Издание подготовлено Надеждой Морозовой и Григорием Поташенко. – Вильнюс: Институт Литовского языка, 2014. – 284 c., илл.

Vasilijaus Zolotovo „Dvasinis alfabetas“, parašytas 1820–1850 m. Sankt Peterburge, Degučiuose (dab. Zarasų r.) ir Gatčinoje (dab. Leningrado sr.), – tai trumpa enciklopedija, pristatanti bepopių sentikių istoriją europinėje Rusijos imperijos dalyje nuo Rusijos bažnyčios skilimo iki 1859 m. vasario. Čia skirtingos apimties dalyse, išdėstytose abėcėlės tvarka, pateikiami duomenys apie bepopių sentikių bendruomenių, atskirų religijos veikėjų bei įsimintinų įvykių istoriją, pamaldų ypatumus ir kt.

Хронограф Литовский, сиречь Летописец степенный Древлеправославнаго Христианства / Издание подготовлено Надеждой Морозовой и Григорием Поташенко. Вильнюс, Вильнюсский университет, 2011. – 329 c., илл.

„Lietuvos chronografas, arba Senųjų stačiatikių krikščionių metraštis“ – svarbus Lietuvos, Latvijos, Baltarusijos ir Rusijos rusų sentikių (bepopių) istorijos šaltinis, originalus istoriografijos ir literatūros kūrinys, apimantis beveik 200 metų sentikybės istoriją. Jis sukurtas apie 1847–1853 m. Zarasų raj. Degučių sentikių bendruomenėje. Jos spėjamas autorius Vasilijus Zolotovas gali būti laikomas pirmuoju Lietuvos rusų istoriku. Tai yra pirmoji šio šaltinio publikacija.

Daugiau informacijos
tel. + 370 5 268 7293; el.p.: grigorijus.potasenko@if.vu.lt

Periodika , , , , , , ,



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra