Knygoje – šimtametė Palomenės apylinkių istorija

Autorius: Data: 2016-02-09, 11:19 Spausdinti

Knygoje – šimtametė Palomenės apylinkių istorija

Birutė MIKULYTĖ, www.voruta.lt

Paėmus į rankas naują Kaišiadorių muziejaus direktoriaus Olijardo Lukoševičiaus knygą „Palomenės istorija: XX amžius” (Kaišiadorys, 2015, 320 p.), mintys sugrąžino į 2010 m. rugpjūtį vykusį Kaišiadoriečių vienybės dienos renginį. Jame buvo paminėti du Kaišiadorių istorijos periodai. Tuomet labai norėjosi pridurti, kad reikėtų paminėti ir trečią, kad ir simbolinį, muziejaus veiklos periodą. Tik įsikūrus muziejui, jo direktoriaus O. Lukoševičiaus suburto jauno ir energingo kolektyvo dėka kaišiadoriečiai sužinojo savo krašto istoriją. Turime vardo kilmę, rajono gyvenviečių žinyną, archeologijos sąvadą, etnografinius bruožus, atkurtą tautinį kostiumą, daugelio vietovių istoriją. Visa tai tapo prieinama plačiajai visuomenei, nes pateikta prieinamiausiai – knygose, albumuose…

Ne vienas sąsajų su Kaišiadorių apylinkėmis turintis žmogus, ypač gyvenantis Vilniuje, laukdavo LITEXPO vykstančių knygų mugių pirmiausiadėlmuziejininkų parengtų leidinių. Smagiai nuteikdavo iš kitų Lietuvos kraštų kilusių pažįstamų ir bičiulių pastebėjimai, kad jie taip pat būtinai aplanko kaišiadoriečių stendą, nes įdomu, kokiu gi nauju leidiniu vėl nustebins muziejus. Sakydavo: „Jums pasisekė – turite muziejų, tokius veiklius ir nepaprastai darbščius istorikus”.

 Naujausioje knygoje O. Lukoševičius pateikia plačią ir išsamią Palomenės parapijos ir seniūnijos istoriją (2015 m. dar sudarė ir išleido  „Kaišiadorys: XX a. pradžios skonis: parodos katalogas”, „Kaišiadorys: Didžiojo karo pėdsakai (1915–1918 m.).

Labiau krašto istorija besidomintiems visada rūpi, kas aprašyta naujo, dar nežinomo. Knyga pradedama Mykolo Zaleskio giminės, jo vaikų ir vaikaičių valdytų dvarų aprašymu. Zaleskių giminė tyrinėta ir kitų autorių aprašyta anksčiau. Palomenėje valdų turėjo Smolensko rotmistras Andrius Zaleskis, vėliau gyveno sūnus Adomas, apie juos – nieko. Kartojasi ir informacija apie rezistencijos dalyvius, tremtinius… Tačiau į knygą sudėta tai, kas svarbiausia, kas paliko ryškiausią pėdsaką ar įnešė didžiausią indėlį į šios vietovės istoriją. Kitaip ir negali būti – Mykolas Zaleskis 1809 m. Palomenėje pastatė koplyčią, išaugusią į bažnyčią, parapiją.

O iki šiol nežinotų faktų, neskelbtos medžiagos knygoje – begalė.  Tai ir archyvuose saugomų dokumentų kopijos, nepublikuotos nuotraukos, žmonių prisiminimai. Kad ir Palomenės parapijos, 2015-aisiais minėjusios 100 metų sukaktį, kūrimasis: koplyčios pastatymas, gyventojų prašymas į ją paskirti kunigą, siekimas įkurti parapiją, tikinčiųjų nesutarimai dėl kalbos vartojimo Mišių metu, nerimas dėl Gegužinės bažnyčios statybos sumažėjus parapijiečių skaičiui.  Aprašyta Palomenės parapijos kunigai, jų likimai. Neaplenkta parapijos veikla sovietmečiu.

Aprašyta I ir II pasaulinių karų laikotarpis, tragiškiausias rajone pokaris. Žinoma medžiaga papildyta naujais faktais, reikšmingais epizodais, detalėmis.

Daug dėmesio skirta savivaldai. Didžioji Palomenės apylinkių  dalis priklausė Kaišiadorių, mažesnė – Žaslių valsčiui, todėl pateikiama žinių apie abiejų valsčių tarybas ir valdybas, seniūnų, atstovų į valsčių tarybas rinkimą. Detaliai aprašoma gyventojų prievolės, žemės reforma ir ūkis, pašto ir poligono steigimas, sveikatos apsauga, verslai ir amatai, keliai ir transportas, daugybė kitų dalykų iš palomeniečių gyvenimo.

Knygoje labai išsamiai aprašyta mokyklų steigimas. Randame žinių apie Beištrakių, Eitekonių, Krivonių, Lomenių, Miežonių, Paliepio, Palomenės ir daugelio kitų aplinkinių mokyklų mokytojus, jų darbo ir buities sąlygas, mokinius, egzaminų rezultatus.

Viską, kas knygoje pateikiama,  sunku ir suminėti, nes informacijos labai daug. Surinkta begalė archyvinės medžiagos, ir stebina autoriaus gebėjimas išryškinti esminius faktus, juos pagrįsti taikliausiomis citatomis (kurių randama kone kiekviename teiginyje), iliustruoti dokumentų kopijomis, nuotraukomis, atsiminimų ištraukomis. Kiek reikėjo įdėti darbo, skirti laiko, kad surastum, perskaitytum, atrinktum archyvinius dokumentus, publikacijas iš tarpukario ir vėlesnės periodinės spaudos, atsiminimus, nuotraukas?..

Norisi padėkoti kraštiečiams, kurie pasidalino savo albumų nuotraukomis: Jonui Suslavičiui, kilusiam iš Jočiūnų, Pranui Ivoškai – iš Smilgių, Genovaitei Grendaitei-Rudokienei – iš Klūsų, Algimantai Žukauskaitei – iš Vilniaus, bet jų pavardės pasislėpė po kita pateikėja. Taip pat atkreipti dėmesį, kad Janina Ivoškaitė, kurios prisiminimų dalis spausdinama šioje knygoje, Tėvynės pažinimo draugijos leidinio „Tautotyros metraštis“ V tome (V., 2015, p. 31 – 37) publikuoja straipsnį apie Smilgių seniūnijos valdytojus XVI – XVII a., iki ji atiteko Sinkevičiams.

Knygoje apžvelgta ir sovietų valdžios laikotarpis, atkurtos nepriklausomos Lietuvos penkmetis. Sovietmetis, ypač sunkus kolūkių kūrimosi laikotarpis, neturėtų būti užmirštas, ištrintas iš atminties. Plačiau panagrinėti šiuos dešimtmečius – ateities dalykas.

Šiuo metu džiugina Palomenės istorija, surašyta vienoje knygoje, į kurią Olijardas Lukoševičius atrinko svarbiausius faktus, smulkiausias detales, ryškiausiai atspindinčias įvykius. Visa tai profesionaliai susistemino, apibendrino ir sujungė į visumą – nuoseklią, visapusišką XX a. Palomenės apylinkių istoriją. Didžiausia pagarba ir padėka jam.

Periodika , , ,



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra