Knygnešystės atlaidai

Autorius: Data: 2010-01-10 , 07:33 Spausdinti

Kovo 16 – knygnešių dieną, Lietuvos medicinos bibliotekos salėje buvo pristatytas kompaktinis diskas, gražiu pavadinimu „Paminklas Lietuvos knygnešiams ir daraktoriams“. Jo sudarytojai dr. Irena Kubilienė, Benjaminas Kaluškevičius, Rimantas Dichavičius ir Tomas Kubilius.

Vilniaus mokytojų namų ansambliui „Versmė“ gražia daina pasveikinus susirinkusius Lietuvos knygnešių ainius ir vakaro svečius, projekto „Lietuvos knygnešiai“ iniciatorė dr. I. Kubilienė papasakojo, kaip gimė ir buvo realizuojamas projektas, kurį įgyvendinus ir išvydo pasaulį kompaktinis diskas, sudarantis galimybę plačiau susipažinti su knygnešių asmenybėmis bei jų įamžinimo vietomis.

Įgyvendinant projektą buvo sukurta 140 plakatų, pasakojančių apie Lietuvos knygnešius, jų atminimui sukurtus 60 paminklų ir jų autorius. Skelbiamuose tekstuose (juos parengė 130 autorių) – žinios apie knygnešių gadynės šviesuolius, kurie, nepabūgę caro valdžios represijų, iš užnemunės nešė savo tautai rašytinį žodį. Taip pat skelbiami prisiminimai, kuriuos pavyko išsaugoti šeimoms. „Kaupiant istorinę medžiagą remtasi mokslininkų, mokytojų, kraštotyrininkų sukaupta medžiaga“, – pasakojo dr. I. Kubilienė.

Jos vaikaičiui Tomui Kubiliui demonstruojant diske eksponuojamą medžiagą, vakaro vedėja ir nenuilstanti knygnešystės Lietuvoje metraštininkė I. Kubilienė pakomentavo disko struktūrą. Jame pagal čia esančio alfabeto raides bus galima greitai surasti medžiagą apie vieną ar kitą knygnešį. Čia pat ir žemėlapis, kuriame matyti, kaip įvairiuose Lietuvos regionuose buvo paplitusi knygnešių veikla.

Disko galerijoje galima susipažinti su „graždanka“… Beje, o ar žinote, kas yra metelinga? Pasirodo, tai lenta su užrašu „osiol“. Ji būdavo užkabinama ant kaklo vaikui, kuris mokykloje išdrįsdavo prabilti lietuviškai. O nešioti ją nelaimėlis turėdavęs tol, kol nebūdavo „pagaunamas“ kitas „prasižengėlis“. „Ar tai netapo pirmąja draugų skundimo mokykla?“ – klausė dr. I. Kubilienė.

Yra disko galerijoje puslapiai, skirti Rambynui ir jo Amžinajai knygai, surastiems garsiųjų knygnešių Putvinskių lobiams, pirmajam lietuviškam spektakliui „Amerika pirtyje“… Skyrelyje „Pasieškok pats“ norintieji galės rasti žinių apie leidinius knygnešystės tema.

Žvelgdami į grafikės Gražinos Didelytės darbus, matysite, kokie išradingi buvo mūsų senoliai, kai kartais per šaltį ar šlapdribą, nebijant caro muitininkų ir pasieniečių sunkiai parsigabentą draudžiamą literatūrą reikėdavo paslėpti, kol jai atsivers kelias į platesnį pasaulį…

Tarp lietuviškojo rašto skleidėjų – ir garsusis kryždirbys Vincas Svirskis. Nustebote? O be reikalo. Jo išlikusiuose drožiniuose – įrašai lietuviškomis raidėmis ir lietuviškais žodžiais. Kas tai? Knygos ąžuole?
Projekto vadovė nuoširdžiai padėkojo visiems, kurie lėšomis ir darbais prisidėjo prie sumanymo įgyvendinimo. „Projektą rėmė Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisija, net pavieniai asmenys, – pasakojo dr. I. Kubilienė. – O kompaktinio disko sutiktuves surengėme Lietuvos medicinos bibliotekoje taip pat ne atsitiktinai: juk daugelis lietuviškos raštijos puoselėtojų buvo arba kunigai, arba medikai“.

„Knygnešystės mišios“, kaip kad renginį pavadino pati jo organizatorė, baigėsi knygnešystės istorijai ir jos sklaidai nusipelniusių žmonių pagerbimu ir giesmėmis.

Didelė grupė žmonių, prisidėjusių prie kompaktinio disko apie Lietuvos knygnešius gimimo buvo apdovanoti atminimo dovanomis: naujaisiais kompaktiniais diskais ir ta proga išleistais plakatais (beje, knygnešiams skirtų plakatų paroda šiuo metu keliauja po Lietuvos miestus). Tarp apdovanotųjų – Onutė Didikaitė, Irena Tumavičiūtė, Česlovas Ladukas, Vytautas Ylevičius, Vlado Putvinskio giminės atstovai, skulptorė Dalia Matulaitė, sukūrusi paminklą „Aušrai“ ir aušrininkams. Dailininkui Antanui Chmieliauskui padėkota už tai, kad jis sukūrė paminklą Šlapeliams, o Karolinai Masiulytei – kad pasaulyje skleidžia žinią apie unikalų reiškinį – Lietuvoje gyvavusią knygnišystę. LTV laidos „Mūsų miesteliai“ autorė Nijolė Baužytė, kuri kurdama savo filmus nepraleidžia progos pasidomėti, ar miestelyje būta knygnešių, į renginį atvyko kartu su seserimi Jūra: diske įamžintas ir Labanoro knygnešys Karolis Baužys.
Dainininkas Danielius Sadauskas, kuris savo muzikinėmis programomis garsina lietuvybės sklaidos istoriją, atliko Vienožinskio mėgtą dainą ir fragmentą iš „Anykščių šilelio“, priminęs, jog šiemet sueis 150 metų nuo šio kūrinio sukūrimo.

Kaip jau daug metų prabėgo nuo tada, kai dar reikėjo įrodinėti lietuviškos kalbos grožę… Atėjo metas ją puoselėti ir saugoti.

Voruta. –  2009, bal. 4. nr. 7 (673), 15.

Sena Voruta



Comments are closed.

Susiję straipsniai

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra