Knygnešiai 1996 metų spaudoje

Autorius: Data: 2013-06-19, 14:21 Spausdinti

1996 – ieji visapusiškai ženklūs Lietuvos knygos mylėtojams. Aktyvios veiklos rezultatų atspindį galėtume įžvelgti ir spaudos puslapiuose. Knygnešystės tema praeitais metais buvo išleista knygų, brošiūrų, bene daugiausia parašyta straipsnių, apžvalgų periodinėje spaudoje.

   Iš gaunamų periodinių leidinių sunku labai tiksliai įžvelgti publikacijų apimtį ir vyraujančią tematiką. Be abejo, periodinė spauda – pati prieinamiausia ir pigiausia informacijos pateikimo priemonė.

    Tarp knygų reiktų paminėti „Pradų“ leidykloje išleistą Rimanto Vėbros knygą „Lietuviškos spaudos draudimas 1864-1904 metais: istorijos bruožai“. Darbas, skirtas lietuviškos knygos raidai, išsamiai nušviečia šio laikotarpio istorijos vingius ir ypatumus.

  Kitas vertingas leidinys – E. Vidmanto „Religinis tautinis sąjūdis Lietuvoje. XIX a. antroje pusėje – XX a. pradžioje“. Kaip rašoma knygoje, religinis tautinis sąjūdis carinės Rusijos okupacijos metu buvo vienas svarbiausių lietuvių tautinio atgimimo veiksnių, skatinęs priešintis caro valdžios priespaudai. Šis laikotarpis nėra pakankamai nušviestas spaudoje, tai ir nulėmė šio veikalo atsiradimą.

  J. Dapkevičiūtės leidinyje „Knyga Seinų-Punsko krašto lietuvių kultūroje (iki 1939 m.)“ rašoma apie knygos vaidmenį Seinų-Punkso krašto lietuvių kultūroje. Neatsiejama jos dalis – knygnešių, leidyklų, spaustuvių ir bibliotekų veikla. Autorė prisimena ir šio krašto svarbiausius raštijos ir knygos veikėjus.

  Lietuvos Knygnešio draugija parengė ir išleido du eilinius „Knygnešių krivulės“ numerius (Nr. 18 – „Vorutoje“, Nr. 19 „Dienoje“). Devynioliktąjį numerį parengė draugijos Kauno skyrius. Šiuose leidiniuose daug dėmesio skiriama Jurgiui Bieliniui. Yra straipsnių ir apie kitus, mažiau žinomus knygnešius, spaudos platintojus, daraktorius.

 Knygnešys – tikriausiai vienintelėje lietuvių kalboje sutinkamas žodis, tapęs šviesos, laisvės, aktualumo simboliu mūsų gyvenime. Praeitų metų laikraščiai ir žurnalai nemažai dėmesio skyrė knygnešių patriarcho Jurgio Bielinio gimimo jubiliejui. Jis gimęs prieš 150 metų kovo 16 d. Biržų rajone, Purviniškėse, Suosto parapijoje, Paberžės valsčiuje. Ši sukaktis buvo minima ištisus metus: rengiami konkursai, parodos, tvarkomi knygnešių kapai, paminklai ir pan. Dienraštis „Lietuvos aidas“ taip pat paminėjo šią sukaktį. V. Bielskytė „Knygnešių pramintais takais“, I. Kubilienė „Knygnešiui J. Bieliniui – 150“ išsamiai papasakojo apie šio žmogaus gyvenimą, nuopelnus. Manau, ganėtinai įdomi B. Sriubo publikacija (taip pat „Lietuvos aide“) apie lietuviškąją filateliją ir jos sąsają su Jurgio Bielinio gyvenimu. Lietuvoje išleista keletas pašto ženklų su knygnešio atvaizdu. Apie Jurgio Bielinio asmenybę, jo nuopelnus tautai buvo minima ir dienraščio „Respublika“ puslapiuose. Nuo 1890 m. jis, gyvendamas nelegaliai, keturiolika metų platino knygas, rašė ir pats, savo lėšomis jas leido.

 Rajonų, savivaldybių, draugijų leidžiamuose laikraščiuose buvo rašoma apie J. Bielinio gyvenimą. Knygnešio žiemiečiai taip pat prisidėjo prie šventės rašydami, kad ne vienas vyresnio amžiaus Biržų krašto žmogus daug ką gali papasakoti apie jo darbus, gyvenimą.

  Aušros alėja“ (Šiauliai) str. „Knygnešių reikia ir dabar“ rašo ne tik apie praeitį, bet ir pažymi, kad knygnešiai negali išnykti, jie reikalingi ir šiandien. „Plungė“ publikacijoje „Nešė šviesą Lietuvos kaimui“ taip pat rašė apie didįjį knygnešių tėvą, apie sunkumus jo gyvenime, vaizdžiai prisimenama jo mokyklos laikus, berniuko gabumus mokslui.

  „Pamarys“ (Šilutė) rašė, kad J. Bielinio minėjimas – šventė, kurios nėra jokios kitos pasaulio tautos kalendoriuje. Be J. Bielinio, dar minimos kitų knygnešių – A. Brunzos, S. Kulakausko pavardės. Lietuvių stiprybės, dvasingumo ir tikėjimo laikraštis „Ąžuolas“ (Vilnius) irgi skyrė publikaciją Jurgiui Bieliniui „Baltas erelis viršum Lietuvos“. „Šeštadienio sekundė“ (Panevėžys) išspausdino str. „Kielė parskrido“, skirtą knygnešio dienos minėjimui. Jame rašoma apie Biržuose atidaromą parodą šiai dienai.

  Kauniečių spauda taip pat gan intensyviai rašo knygnešystės tema. D. Mackevičienė  „Dienoje“ pasakoja, kad kauniečiams knygnešiams brangiausia šventė – Spaudos atgavimo diena, Gegužės 7 – oji. Periodiškai straipsniai apie knygnešius spausdinami „Kauno dienoje“. Dažnai galima paskaityti apie atskirų asmenybių gyvenimą ir jų darbus. Vienas iš tokių – Jonas Kriaučiūnas. Tai iškili asmenybė, Lietuvos atgimimo propaguotojas ir veikėjas, gimęs 1864 m. Šakių apskrityje, vėliau redagavęs „Varpą“, „Ūkininką“, visą gyvenimą nuosekliai laikęsis dešiniųjų pažiūrų ir idėjų. Jonas  Kriaučiūnas ragino lietuvių tautą siekti nepriklausomybės, kovoti už spaudos laisvę ir kultūrą. Straipsnelyje siūloma, kad Kaune Jono Kriaučiūno atminimas turėtų būti įamžintas.

  „Kauno diena“ pasakoja apie Ąžuolo vidurinės mokyklos mokinius, šventusius knygnešio dieną ir įamžinusius knygnešio M. Račkaus atminimą. Ten pat galima paskaityti ir apie knygnešius Juozą Bacevičių, Vytautą Andziulį – aktyviausius knygos patriotus. Apie Juozą Bacevičių taip pat rašoma K. Blaževičiaus straipsnyje „Naujųjų laikų knygnešys“, išspausdintame „Dienovidyje“.

    Knygnešystės tema publikacijų buvo galima rasti ir bibliotekininkų profesinėje spaudoje. Žurnale „Tarp knygų“ V. Urbonas straipsnyje „Marcelė Jurgauskaitė – knygnešė iš Kudinų“ rašo, kad ši nešusi iš Prūsijos ir platinusi spaudinius Šiaulėnų apylinkėse, taip pat čia daraktoriavo. Apie knygnešį Juozą Bacevičių, pogrindinės religinės ir tautinės literatūros platintoją, „Lituanikos“ premijos laureatą, Knygnešių draugijos garbės narį rašė J. Grušys publikacijoje „Kaip kryžių nešęs tiesą“. Žurnale „Tarp knygų“ paminėtas ir Antano Miluko (1871-1943), visuomenės ir kultūros veikėjo, publicisto 120 metų gimimo jubiliejus. Jo gyvenimo biografinė informacija pateikiama žurnalo kalendoriuje. Bibliotekos aktyviai minėjo Jurgio Bielinio jubiliejų ir Knygnešio dienos šventę.

 „Lietuvos aidas“ rašė ir apie kitus Lietuvos knygnešius. Pvz., apie Juozą Petrulį (1876-1958). Jis buvęs ne tik pedagogas, bet ir spaudos platintojas, spaudos draudimo laikų knygnešys. Prisiminta ir šių dienų knygnešio klaipėdiškio Adolfo Bušausko veikla ir gyvenimas.

„Veikli asmenybė“ – tokia antrašte „Literatūroje ir mene“ išspausdintas straipsnis apie Liudviką Jakavičių-Lietuvanį. Jo pavardė XIX-XX a. buvo minima kultūrinėje veikloje kaip lietuvių spaudos platintojo, bendradarbio, švietėjo, knygų leidėjo.

 Gruodžio 8 d. sukako 50 metų, kai mirė Petras Ruseckas. Žurnale „Metai“ išspausdintas straipsnis apie jo gyvenimą, žurnalistinę, karinę, politinę veiklą. Leidėjas ir redaktorius, daugiau kaip 1000 publikacijų periodinėje spaudoje ir atskiruose leidiniuose autorius. Ne tik knygnešys, bet ir „Knygnešio“ sudarytojas, „Kario“ bei kitų žurnalų redaktorius.

„Valstiečių laikraštis“ rašė apie knygnešius, pelniusius mūsų pagarbą: Andrių Matulaitį, Mariją Matulaitytę, Jurgį Kanclerį, Juozą Kalėdą.

 Reiktų paminėti ir kitus šviesuolius, nusipelniusius Lietuvai. Knygnešys Domas Bubėnas,  vargonininkas Petras Bumbliauskas, daraktorė Petronėlė Navickaitė-Kuizinienė. „Vargo mokyklos šviesuoliai“ taip pavadintą straipsnį išspausdino laikraštis „Žemaičių saulytė“ (Plungė).

 „Zanavykas“ rašo apie žymų Suvalkijos veikėją, mokytoją, nusipelniusį spaudos darbuotoją Antaną Daniliauską.

 Spalvinga ir įdomi asmenybė, kuriai praeitais metais spaudoje buvo skiriama nemažai dėmesio, buvo Antanas Povylius, įnešęs pozityvių permainų į tautiečių gyvenimą. Apie jį rašyta „Valstiečių laikraštyje“.

  Tarp knygnešystei nusipelniusių žmonių buvo nemažai kunigų. Iš Vilniaus krašto bažnyčių lietuvių kalba buvo išguita 1737-1901 metais. Lietuvybės platintojas Jonas Burba mokė ne tik poterių, bet ir kalbėti lietuviškai. Straipsnis išspausdintas „Dienoje“.

  Apie Knygnešio draugijos ir Vilniaus pedagoginio universiteto ryšius rašo I. Kubilienė „Moksle ir gyvenime“.

  Dr. Libertas Klimka „Lietuvos aide“ rašo, apie lietuviškos spaudos draudimo laikotarpį, palikusį neišdildomą pėdsaką lietuviškoje kultūroje, – kalendorių leidybą. Iš viso spaudos draudimo metais buvo išleista apie 110 Lietuvai skirtų kalendorių.

 Laikraštyje „Šilalės artojas“ (Šilalė) O. Vaupšas str. „Iš anapus Nemuno – per Lietuvą“ rašo, kad visa Lietuva nužymėta knygnešystės veiklos ženklais. Istorija turi neužmiršti tų žmonių, kurie rizikuodami savo gyvybe gabeno „Aušrą“, „Vytį“, „Lietuvos ateitį“.

  Pirmuoju knygnešiu, kaip rašo „Tauragiškių balsas“ (Tauragė), reikėtų laikyti Motiejų Valančių. Tauragė – pasienio miestas, kuriame kalėti teko ir J. Bieliniui. Knygnešiai reikalingi ir šiandien, tik, žinoma, kitam reikalui.

 „Tėviškės žiniose“ (Kaunas) str. „Iš moterų ir vyrų rankų“ pasakojama apie knygnešių kapines Vilkijoje, kuriose palaidotas knygnešės Marijona ir Elžbieta Palubinskaitės, Girininkų kaime stovi koplytstulpis knygnešiui Petrui Varkalai, prisimenama ir Kazio Aglinsko nuopelnai.

  Laikraštyje „Šiaulių miesto kalendorius“ išspausdintas str. „Mokė skaityti…“, kuris primena, kad keturi dešimtmečiai po 1863-ųjų – vienas neaiškiausių mūsų istorijos tarpsnių. 1897 m. Rusijos gyventojų surašymas parodė, kad 55,3 proc. Lietuvos gyventojų raštingi. Lietuviai neužmiršo rašto, jie mokėsi. Taigi, aišku, kad skulptorius P. Rimša nesugalvojo „Vargo mokyklos“, jis ją matė.

   Apie knygnešių sienelę Kauno karo muziejuje „Dienoje“ D. Mackevičienė str. „Didinga savita ir seniai laukiama“ rašo, kad labai ji laukiama visų kauniečių. Tačiau ji – dar tik perspektyvoje.

   „Rinkos aikštė“ (Kėdainiai) publikacijoje „Dešimtasis paminklas Krakėse“ informuoja, kad šiandien čia šventė – pastatytas dar vienas paminklas knygnešiams.

  Tiesą sakant, neįmanoma tiksliai išvardinti visų publikacijų knygnešystės tematika: jų praeitais metais tikrai buvo daug. Susipažinus su jomis, galima teigti – knygnešių laikai ir jų nuveikti darbai nėra užmiršti. Negalima užmiršti, kad tai buvo ypač svarbus laikotarpis Lietuvos gyvenime.

Daiva MARTINKUTĖ, Vilnius

„Voruta“ Nr. 11 (293) 1997 m. kovo 15-21 d.

Sena Voruta



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra