Knyga apie senojo Vilniaus universiteto matematikus

Autorius: Data: 2013-07-01, 11:31 Spausdinti

Habil. dr. Algirdas AŽUBALIS, Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos profesorius

Vilniaus universiteto leidykla pačioje 2012 m. pabaigoje išleido Broniaus Riaubos ir Nijolės Vasiliauskaitės knygą „Senojo Vilniaus universiteto matematikos istorija“ (256 psl.).

Trumpai aptarę Lietuvos matematikos priešistorę, profesionalus matematikas dr. doc. B. Riauba ir VU bibliotekininkė N. Vasiliauskaitė plačiai aprašo kokia matematika buvo dėstoma ir kas ją dėstė Vilniaus jėzuitų kolegijoje (1570–1579) ir senajame Vilniaus universitete (1579–1832), pateikė bibliografinius šaltinius ir 82 matematikos dėstytojų bibliogramas. Deja, autoriams pavyko surasti vos 13 jų portretus. Toliau pateikiami Vilniaus jėzuitų kolegijos ir VU matematikos dėstytojų chronologinis ir abėcėlinis sąrašai (1570–1832), plačios knygos santraukos lietuvių, anglų ir rusų kalbomis.

Knygoje ypač pabrėžti Renesanso ir gamtos mokslų revoliucijos atspindžiai VU, plačiai aptariant vokiečio jėzuito matematikos profesoriaus Osvaldo Kriugerio (Crüger Oswald, 1598? Prūsijoje – 1655 05 06 Gardine) ir jo mokslinės mokyklos veiklą. Tai mokyklai tikrai priklausė Jonas Rudamina Dusetiškis (1615–1652), žymus istorikas Albertas Kojalavičius-Vijūkas (Kojelavičius, 1609–1677), manoma, kad jai priklausė ir Kazimieras Semenavičius (Simanavičius, Simonavičius, apie 1600 – apie 1651), Adomas Adamandas Kochanskis (?–1700).

Plačiai atsakoma ir į klausimą „Kaip konkretūs matematikos mokslo pasiekimai to meto Europoje VU dėstytuose matematikos kursuose?“ Atsakant į šį klausimą aptarta aukštosios matematikos dėstymo pradžia ir matematikos tapsmas savarankišku mokomuoju dalyku VU XVIII a. šeštajame dešimtmetyje. Plačiai supažindinama su įvairiapuse profesoriaus lietuvio, žemaičio Tomo Žebrausko (1714 11 25 Lietuvoje – 1758 03 18 Vilniuje), parodyta XVIII a. matematikos mokslo pasiekimų pateikimų gausa vieno iš iškiliausių senojo VU matematikos profesorių lietuvio bajoro Pranciškaus Norvaišos (1742 01 15 Adutiškio vls. Milkūnų dvare – 1819 06 26 Vilniuje) paskaitose, akcentuotas jo išrinkimas 1787 m. Italijos mokslo draugijos (Societa Italiana delle szienze). Ši draugija įsteigta Veronoje 1785 m., iš 40 jos narių vos 12 buvo užsieniečiai.

Parodoma, kad XIX a. pradžios geriausios to laikotarpio Prancūzijos matematikos mokslinės mokyklos „dvasia ir raidė“ pasiekė VU ir kaip tai atsispindėjo profesorių lietuvių bajoro Zakarijaus Nemčevskio (1776 dab. Šilutės raj., Vainute – 1820 12 10 Vilniuje) ir Mykolo Polinskio-Pelkos (Poliński-Pełka Michal, 1785 05 04 dab. Baltarusijoje, Naugarduko vaivadijoje – 1848 08 09 Vilniuje) skaitytuose matematikos disciplinų kursuose. M. Polinskis-Pelka buvo paskutinis VU Fizikos ir matematikos fakulteto dekanas.

Atskleista matematikos įtaka technikos mokslų užuomazgoms VU ir parodyta, kaip tai išryškėjo profesorių vokiečio Karlo Kristijono Langsdorfo (Langsdorf Carl Christian, 1757 05 18 Vokietijoje, Bad Nauheime – 1834 06 10 Vokietijoje, Heidelberge), lietuvių bajoro Ipolito Rumbovičiaus (1798 Lietuvoje – 1838 dab. Lenkijoje, Balstogėje) ir Valerijono Gorskio (Górski Walerian, 1790 dab. Baltarusijoje, Naugarduko vaivadijoje – 1884 dab. Baltarusijoje, Naugarduko vaivadijoje – Vilniuje) skaitytuose taikomuosiuose matematikos kursuose.

Daug dėmesio skirta VU profesoriaus Zigmanto Revkovskio (1807 07 24 Vilniuje – 1893 12 25 ten pat) matematikos taikymams tiriant ekonominius procesus ir jo labai sudėtingam gyvenimo keliui, kurį jaunasis profesorius nuėjo po universiteto uždarymo (caro kariuomenės rekrutas, už pasižymėjimą mūšiuose tapęs geodezijos karininku, vėliau – Susisiekimo ministerijos atsakingas darbuotojas Peterburge).

Kadangi VU ilgą laiką buvo labiausiai į Rytus nutolęs tuometinės Europos universitetas, o Lietuvos politinė padėtis buvo itin sudėtinga ir mokslo vystymui nedėkinga, autoriai teisingai pažymi, kad VU „pradedant XVIII a. antrąja puse, ypač 1780–1832 m., matematikos dėstymo lygis pasiekė europinį lygį. Tačiau europinio lygio matematikų mokslininkų nebuvo“ (p. 12). Bet matematikos dėstymas VU jau darė didelę įtaką to meto Lietuvos kultūrai. Tad ir ši knyga – didelis įnašas į to meto Lietuvos kultūros pažinimą. Ja, kaip pagrindu galės naudotis tyrinėtojai, toliau tyrinėsiantys senojo Vilniau universiteto istoriją.

Spauda , , , , , ,



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra