Knyga apie lietuvybės puoselėtojus

Autorius: Data: 2010-01-10, 07:33 Spausdinti

Nastazija Kairiūkštytė gimė 1935 m. birželio 30 d. Samaniškių kaime, Marijampolės apskrityje.
1955 m. baigusi vidurinę mokyklą metus dirbo kolūkio apskaitininke. 1956 m. įstojo į Kauno kooperatinę mokyklą. Ją baigusi dirbo Šakių rajono vartotojų kooperacijos kooperatyvų sąjungoje organizatore-instruktore. 1959 m. įstojo į Vilniaus pedagoginio instituto Gamtos mokslų fakultetą, kurį sėkmingai baigė 1964 m. ir Daugų žemės ūkio technikume dėstė istoriją, visuomenės mokslą.
1971 m. sėkmingai išlaikė egzaminus į Lietuvos istorijos aspirantūrą, išvyko į Vilnių ir gavo nagrinėti temą „Klaipėdos pramonė ir darbininkai 1945-1960 metais“. 1973-aisiais pakviečiama dirbti į Lietuvos istorijos institutą, kuriame išdirbo iki 1998 m. Disertaciją apgynė 1988 m. 1987 m. išleido monografiją „Klaipėdos pramonė ir darbininkai 1945-1960 m.“. 1999-aisiais išleista Marcelės Kubiliūtės gimimo 100-osioms metinėms 1998 m. konferencijos medžiaga bei atsiminimai apie ją „Dek širdie, ant amžino aukuro…“. 2001 m. išspausdinama monografija „Vilniaus vadavimo sąjunga 1925-1938 m.“.
Be to, mokslininkė tyrė Lietuvos gyventojų migracinius srautus, paskelbė straipsnių mokslo žurnaluose, dalyvavo tarptautinėse konferencijose, kai kuriuose jų paskelbė tezes. Yra aktyvi kelių organizacijų dalyvė: Vilnijos draugijos, Mažosios Lietuvos tarybos ir kitų. Mokslininkė N. Kairiūkštytė nemažai prisidėjo prie tautinės sąmonės ugdymo.
Gražią gegužės pavakarę (14 d.) Lietuvos mokslų akademijos salėje buvo pristatyta Nastazijos Kairiūkštytės ir Almos Gudonytės knyga „Lietuvybės kovų verpetuose: Vilniaus ir Seinų kraštai XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje“. Knygą išleido Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, jos leidybai lėšų skyrė Gražutė Šlapelytė Sirutienė. Vakare dalyvavo mokslininkai, visuomenės veikėjai. Kalbėjo profesoriai Zigmas Zinkevičius, Kazimieras Garšva. Eiles skaitė aktorius Tomas Vaisieta, senovines giesmes giedojo Irena Bražinskaitė.
Kaip knygos įžangoje išsitaria Marijos ir Jurgio Šlapelių namo muziejaus direktorė dr. Alma Gudonytė, „…sumanymui rinkti duomenis apie lietuvybei nusipelniusius senuosius vilniečius ir įamžinti jų atminimą pritarė ir vilniečių ainių klubo žmonės“, nes daugeliui rūpėjo klausimas, kas buvo tie žmonės, kurie paskyrė savo gyvenimus Vilniaus krašto kultūrai ir tautiškumui gaivinti bei puoselėti.
Direktorė ir leidinio bendraautorė pastebi, kad knygos sudarytoja istorijos mokslų daktarė N. Kairiūkštytė rinkdama duomenis apie lietuvybei nusipelniusius senuosius vilniečius turėjo perversti šūsnis archyvuose gulinčių dokumentų, nagrinėjamo laikotarpio spaudą, kitus šaltinius…
O kodėl jai rūpėjo kelti būtent tokią temą?
Galbūt, į šį klausimą atsakymas slypi jos visuomeninėje veikloje… O galbūt tolimuose jaunystės metuose, apie kuriuos ji yra rašiusi: „Nuolat jautėme prievartinį sovietinės pasaulėžiūros brukimą. Bibliotekose neliko nepriklausomoje Lietuvoje išleistų knygų. Naujieji vadovėliai sukeldavo mums priešiškumo jausmą. Buvome verčiami daug ko nežinoti iš savo tautos istorijos, literatūros. Mokykla nepaveikė mano įsitikinimų, nes perteiktos mokiniams žinios prieštaravo realybei. Mes, mokiniai, dažnai matėme girtų stribų siautėjimus, grobstant ištremtų žmonių turtą, nušautų Lietuvos partizanų kūnų išniekinimą. Reali tikrovė labai skyrėsi nuo mokyklose brukamų socializmo-komunizmo idėjų“.
Ir štai jos kruopštaus ir atsakingo darbo rezultatas keliauja pas skaitytoją.
Šimto dvidešimties Vilniaus ir Seinų krašto lietuvybės puoselėtojų veikla tarsi kokioje išplėstinėje enciklopedijoje prabyla į skaitytoją iš prasmingai tautinės Lietuvos spalvomis apgaubtos knygos puslapių. Niekam iš susirinkusiųjų į leidinio sutiktuves nekilo net mažiausios abejonės: knyga – tikras paminklas lietuvybės puoselėtojų ir tautinio atgimimo gaivintojų atminimui.
Kalbėdama apie savo kūrinį ir jo turinį dr. N. Kairiūkštytė pastebėjo: „Mes, lietuviai, esame tiek tolerantiški, kad labai lengvai priimame tai, kas svetima, ir taip pat lengvai paminame, neišsaugome to, kas sava“. Ir klausė: „Ką daryti, kad neištirptume didžiųjų tautų glėbyje?“
O tokių grėsmių šiandieninės globalizacijos akivaizdoje esama. Ne be reikalo daugelis tautų yra susirūpinusios tradicijų, žodinio ir nematerialaus paveldo išsaugojimu. Vyksta atkakli, dažnai mažiau matoma kova dėl gimtosios kalbos ŽODŽIO išlikimo.
„Vorutos“ skaitytojui nereikia priminti, kad tokia kova vyko ir Lietuvoje įvairiais jos vystymosi laikotarpiais.
Dar 1883 m. Jonas Basanavičius „Aušroje“ rašė: „Lietuva pamažėliu nyksta, nes nyksta jos kalba“.
Ar ne panašią situaciją stebime ir šiandieną, kai pasiduodama kurių tautinių mažumų reikalavimams, nors ir tektų nusižengti įstatyminiams aktams, reglamentuojantiems lietuvių kalbos rašymą ir vartoseną.
Ir tie, kurie linkę girtis faktu, jog LDK sostinė jau Gedimino valdymo laikais pamažu virto multikultūriniu miestu, ignoruoja faktą, jog XIX a. pabaigoje ji tapo svetima lietuviams. 1907 m. kunigas Juozas Tumas Vaižgantas rašė, jog „…lietuvis savo sostapilėje Vilniuje buvo toks pat beteisis svečias, kaip Afrikos juodaodis Paryžiuje: į juos lenkai žiūrėjo šypsodamies, jų kalbą išgirdę pečiais glamžė“. Tiesa, kad dabar, taip ir tada buvo pripažįstama, jog dėl tokios padėties dažnai esame kalti: kur reikia ar nereikia vis skubame prabilti svetima kalba, net perversti savo rašybos taisykles ir tradicijas.
Kazys Alyta, Peliksas Bugailiškis, Andrius Domaševičius, Silvestras Gimžauskas, Jonas Mašiotas, Mečislovas Reinys, Marija ir Jurgis Šlapeliai, broliai Antanas, Petras, Jonas Vileišiai… Tai vis pavardės žmonių, kurie yra be galo daug nusipelnę Lietuvai ir jos savasties puoselėjimui. Deja, daugelis geriausiu atveju tik fragmentiškai bežino šių asmenybių veiklos ypatumus.
Būtent todėl ši knyga tarsi koks žinynas turėtų būti kiekvienoje mokykloje, kiekvieno išsilavinusio žmogaus bibliotekoje. O pirmiausiai – Pietryčių Lietuvoje.
Knygos sutiktuvių vakare pati jos sudarytoja užsiminė, jog dar daug darbo laukia gaivinant atmintį apie lietuvybės puoselėtojus, palinkėkime jai stiprybės tą darbą pratęsti.

Voruta. – 2009, bir. 20, nr. 12 (678), p. 10.

Sena Voruta



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra