Kilnios iniciatyvos – svarus derlius

Autorius: Data: 2012-06-01, 13:40 Spausdinti

Kilnios iniciatyvos – svarus derlius

Vytautas GULIOKAS, Kaunas

2012 m. gegužės 19 d. Šiaulių pedagogikos universiteto Baltojoje salėje buvo pristatyti didelės apimties leidinio „Sibiro Alma Mater“ ketvirtas ir penktas tomai, kurie leidžiami nuo 2005 metų jo sudarytojo tremtinio Romualdo Baltučio iniciatyva.

Pastarasis, kaip „liaudies priešas“, teturėdamas vos aštuonerius metus, 1941 metais su tėvais buvo ištremtas į Kalnų Altajaus kraštą. Šešerius metus praleidus tremtyje, kuriuos paaštrino vykstančio karo sąlygos, šeima nelegaliai sugrįžta į Lietuvą ir po pusės metų pakartotinai nutremiama į Kemeravo sritį. Čia tėvas mokytojas Liudas Baltutis 1954-aisiais atgula amžinam poilsiui. Tik 1989 m. jo palaikai gražinami į gimtąjį kraštą, o Kurtuvėnų miestelio viena gatvė pavadinama Liudo Baltučio vardu, įamžinant iškylaus prieškario vietinės mokyklos pedagogo atminimą. Romualdas Baltutis, patyręs neeilinius tremtinio daliai primestus sunkumus, tėvo įkvėptas siekti mokslo, sugebėjo baigti Tomsko politechnikos institutą ir sugrįžęs į Lietuvą sėkmingai tęsė ne tik inžinieriaus darbą Šiaulių mieste, bet ir plėtojo visuomeninę veiklą. Jis buvo vienas iš Dviračių muziejaus 1980 metais įkūrėjų Šiauliuose, kuris šiuo metu priklauso Aušros muziejui padalinio teisėmis.

Turėdamas asmeninę patirtį, kokiomis sąlygomis jam ir jo artimai pažįstamiems jaunuoliams teko siekti išsilavinimo tremtyje, kilo mintis įamžinti pastarųjų patirtį ateinančioms kartoms. Sovietinė valdžia ištremtiesiems, kuriems tekdavo pasirašyti paskutiniųjų sprendimą dėl tremties visam likusiam gyvenimui, buvo vienintelė išeitis siekti mokslo, kad pakeistų savo statusą, nes jie buvo paskirti vergiškam darbui miškuose, statybose kolūkiuose. Ne atsitiktinai iš Lietuvos pirmiausia buvo tremiami krašto šviesuoliai ir to meto represiniai organai nebuvo linkę sudaryti sąlygas šviestis jų palikuoniams. Taip 2005 metais pasirodė pirmas tomas knygos „Sibiro Alma Mater“, kuris apėmė prisiminimus aukštųjų mokyklų absolventų, baigusių Sibiro, Vorkutos ir kitų Sąjungos miestų mokslo įstaigas. Knygos sudarytojas Romualdas Baltutis siekė atgaivinti atmintį „apie jaunystę, nuskriaustą, bet nesužlugdytą“, kai mokslo siekiui nepakako vien motyvacijos: reikėjo įveikti vietinių komendantūrų užtvaras, sudėtingai spręsti kasdieninės duonos klausimus. Ši knygos sudarytojo iniciatyva surado palaikymą Šiaulių pedagoginiame universitete, kuris ėmėsi šio leidinio leidybos. Pirmame knygos tome 2005 metais, tuo metu buvęs šio universiteto rektorius, prof. Vincas Laurutis rašo: „Knygoje „Sibiro Alma Mater“ gvildenama tema yra patraukli Šiaulių universitetui. Joje sukaupta didelė pažintinė, istorinė, pedagoginė, netgi filosofinė medžiaga. Knyga bus naudinga jaunam žmogui, ieškančiam teisingo kelio klaidžiuose gyvenimo ir mokslo labirintuose“. Ne atsitiktinai paskutinių dviejų leidinio tomų „Sibiro Alma Mater“ pristatyme buvo taikliai pastebėta: Romualdas Baltutis ir Šiaulių pedagoginis universitetas. Nebūtų vieno ar kito – nebūtų ir šių penkių vertingų knygų. Su kiekvienu knygos tomu plėtėsi ir tematika, apimanti ne tik tremties vaikus. ŠPU docentė dr. Irena Ramanauskienė, šių knygų redaktorė leidinyje priskaičiuoja daugiau kaip dvidešimt temų, kurios atsirado, ruošiant naujus knygos tomus. Savo gyvenimo patirtimi, siekiant mokslo neįprastomis sąlygomis dalijasi praėję Gulago universitetus išeivijos atstovai. Knygose paliesti partizaninio pokario epizodai ir jų bunkerių tyrimai. Pagerbti ir mokytojai šviesuoliai, savo įspūdžiais dalijasi šių dienų moksleiviai, kurie aprašomus įvykius pažino iš istorijos vadovėlių. Čia savo vietą rado tremties epizodai carinės Rusijos laikais, represuotų asmenų kūryba. Rašoma ir apie tai, kaip patyrę represijas aukštųjų mokyklų absolventai buvo sutikti savame krašte, kaip taisyklė – rankos nebuvo ištiestos.

Laikant rankose penkių knygų seriją, kuris tapo kvintetu, vietoje planuotos trilogijos, galima tik stebėtis nuveiktu darbu, kurį atliko, apdorojant beveik 500 autorių straipsnius ir juos ruošiant spaudai kvinteto sudarytojas Romualdas Baltutis bei jo keli kantrūs pagalbininkai: Kazimiera Bertulienė, dailininkės Aldona Triškienė, Vigita Juodvalkienė ir kiti, aukodami savo laiką visuomeniniais pagrindais. Leidinio autorių gretas savo pastebėjimais papildė Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis, europarlamentaras prof. Vytautas Lansbergis, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro direktorė Teresė Birutė Burauskaitė, ŠPU rektorius Vidas Lauruška, LR Seimo narys, dr. Egidijus Vareikis ir kiti iškilus asmenis. Šiuo lediniu galėtų didžiuotis bet kuris rimtas institutas. Kalbant spaudos leidėjų terminais, visi penki tomai sudaro 268 spaudos lankus, kuriuose 10,7 mln. spaudos ženklų. Būtų sveikintina, kad šio leidinio rinkinys surastu savo vietą kiekvienos mokyklos bibliotekoje.

Renginyje, sutinkant paskutinius du „Sibiro Alma Mater“ tomus, programą užpildė Vilniaus politinių kalinių ir tremtinių choras „Laisvė“ bei moksleivių kolektyvai iš Šilutės ir Šiaulių. Sveikinimo ir paskatinimo žodį, toliau tęsti pradėtus darbus, tarė Šiaulių vyskupijos generalvikaras kun. dr. Saulius Matulis, ŠPU prorektorius Teodoras Tamošiūnas, LPKTB valdybos pirmininkas Vytas Miliauskas. Nuo LPKTS knygų pristatymo dalyvius pasveikino sąjungos valdybos narė dr. Vanda Briedienė ir, vykdydama Krašto apsaugos ministrės Rasos Juknevičienės pavedimą, įteikė padėkos raštą buvusiam ilgamečiam LPKTS Šiaulių skyriaus pirmininkui Česlovui Dirkei už puoselėjimą 1941 m. birželio 22-28 dienų sukilėlių atminimą.

Antroje dienos pusėje renginys persikėlė į Kryžių kalną, kur 2009 rugpjūčio 29 dieną „Sibiro Alma Mater“ bendraautorių suaukotomis lėšomis buvo pastatytas ir Šiaulių vyskupo E. Bartulio pašventintas tautodailininko Alekso Steponavičiaus kryžius, su jame įrašytais padėkos žodžiais nuo trilogijos „Sibiro Alma Mater“ bendraautorių – Sibiro, Lietuvos, Europos, Amerikos, Australijos Antrojo pasaulinio karo išblaškytų aukštųjų mokyklų absolventų: „Lietuvos šviesuoliams, mūsų mokytojams, seneliams, tėvams, broliams ir sesėms patyrusiems Sibiro vargus. Dėkingi už išsaugotas mūsų gyvybes, dvasines vertybes, lietuvių kultūrą ir kalbą“.

Paaukojus dešimt metų nenuilstamo ir kruopštaus darbo leidiniui „Sibiro Alma Mater“, jo leidybos organizatorius bei sudarytojas Romualdas Baltutis savo visuomeninės veiklos ribas praplėtė organizuodamas mokslines konferencijas. Tokia pirmoji konferencija „Tremtinių kūrybos paveldas“ įvyko 2010 m. spalio mėnesį, organizuota kartu su Šiaulių pedagoginio universiteto biblioteka ir to paties miesto Aušros muziejumi. Universiteto biblioteka turi specialų skyrių, kuriame sukaupta apie 200 leidinių šia tema, tarp jų ir lietuvių autorių, išleistų Rusijoje, Kanadoje. Dalį šių knygų bibliotekai paaukojo šios konferencijos dalyviai bei knygų autoriai. Konferencijoje buvo peržvelgtos pirmos lietuvių tremtis į Sibirą 1794 m. ir 1831-1863 m. Buvo demonstruojami Aušros muziejuje išlikę eksponatai iš šių tremčių periodo. 2012 m. spalio mėnesį ŠPU suplanuota pravesti konferenciją tema „Lietuvių tremtinių ir politkalinių sukurtos 1941 m. – 2011 m. vertybės Rusijos valstybės naudai“. Universitetas šia tema yra numatęs paruošti specialų leidinį. Tai mūsų šalyje beveik nepaliestas klausimas ir gali nugrimzti į užmaršties uždangą. Sovietiniai politiniai veikėjai represuotų asmenų sukurtas vertybes maskuodavo, baigiamajame etape pavadindami komjaunimo statybomis. Taip nutiko su didžiausia Baikalo–Amūro (BAM) geležinkelio statyba, kurią pradėjo 1932 m. organizuotas didelės apimties BAMlag lagerių tinklas. Žinomas rusų rašytojas, istorinių romanų autorius Valentinas Pikulis rašė: „Stotyje Tynda paminklą statyti reikėjo ne komjaunuoliams savanoriams, o alkaniems, mirštantiems, nušautiems tiesiog ant bėgių.“

Lietuvių patarlė taikliai liudija: mažas kupstas didelį akmenį verčia. Stiprybės ir tolimesnio kūrybinio polėkio „Sibiro Alma Mater“ bitutėms, puoselėjančioms Lietuvai skaudžios istorijos paveldą!

Nuotraukos:

1. Romualdas Baltutis (R. Baltučio archyvo nuotr.)

2. Knygų pristatymo dalyvius sveikina Šiaulių vyskupijos generalvikaras kun. dr. Saulius Matulis (V. Gulioko nuotr.)

Spauda , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , ,



Susiję straipsniai

Post Your Comments

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra