Kiekvieno lietuviško vietovardžio istorija savita ir unikali

Autorius: Data: 2019-03-28 , 09:41 Spausdinti

Kiekvieno lietuviško vietovardžio istorija savita ir unikali

G. Ramaškienė, I. Petrušienė, L. Cibulskienė, E. Glavickienė, D. Parapinavičienė, V. Ramaška, sėdi – O. Jundienė. Autorių nuotr.

Laimutė CIBULSKIENĖ, Elena GLAVICKIENĖ, Varėnos viešosios bibliotekos bibliografės, www.voruta.lt

Kovo 22 dieną Vydenių kaimo bibliotekoje vyko renginys, skirtas Pasaulinei poezijos dienai bei Vietovardžių metams paminėti. Renginį organizavo Vydenių kaimo bibliotekos bibliotekininkė Irena Petrušienė, o jai talkino Vydenių kultūros centro direktorė Dalia Parafinavičienė.

Dalyvavo šio teksto autorės, Varėnos viešosios bibliotekos bibliografės, Laimutė Cibulskienė ir Elena Glavickienė bei  buvusi ilgametė kultūros darbuotoja Onutė Jundienė

 

Kalba E. Glavickienė

                      Nuskambėjus dainai „Čia sraunios upės“ (armonika grojo Vytas Ramaška) I. Petrušienė pristatė renginio temą ir dalyvius. Pirmoji iš svečių pasisakė L. Cibulskienė. Ji kalbėjo apie vietovardžius, kaip apie vieną iš krašto pažinimo šaltinių. Vietovardžiai ir vandenvardžiai, mokslo kalba   toponimai ir hidronimai, byloja apie tautos gyvenimą čia nuo senų senovės.  Bene pirmasis rinkti ir skelbti gyvosios kalbos vietovardžius pradėjo Vaižgantas. Jis juos skelbė žurnale „Dirva-Žinynas“ (1904 metais). Į šį darbą greitai įsijungė ir Kazimieras Būga. Po K. Būgos mirties vietovardžių rinkimu rūpinosi Švietimo ministerijos Valstybės archeologijos komisija. 1934 metais buvo parengta ir išleista instrukcija vietovardžių rinkėjams. Po karo vietovardžių rinkimas ypač pagreitėjo Lietuvių kalbos institute įsteigus Toponimikos grupę (1958).  Ji po visą Lietuvą organizavo ekspedicijas vietovardžiams rinkti. Vietovardžius vienaip ar kitaip savo straipsniuose tyrė Juozas Balčikonis, Antanas Salys, Pranas Skardžius, Bronius Savukynas ir kt. Kiekvieno lietuviško vietovardžio istorija savita ir unikali. Daugumos Lietuvos miestų ir miestelių pavadinimai  kilo iš vardo upės ar upelio, kurio pakrantėje buvo įsikūrę. Nemažos dalies gyvenviečių pavadinimai kilę iš asmenvardžių, kurie  primena įkūrėjus ar pirmuosius gyventojus. Lietuva nusėta legendomis.  Daug gražių padavimų ir legendų yra sukurta ir apie Varėnos kraštą.

Kalba L.Cibulskienė

L. Cibulskienė akcentavo, kad vietovardžiai nyksta. Vietovardžių kaitos ir nykimo priežastys įvairios. Lietuvos kraštovaizdis buvo labai pakeistas sovietmečiu, kai vyko melioracija, vienkiemių naikinimas. Baigdama savo pasisakymą, L. Cibulskienė paragino branginti šį kultūros paveldą ir jį saugoti.

E. Glavickienė supažindino su poetų kūryboje sutinkamais Varėnos krašto vietovardžiais ir vandenvardžiais. Ji paminėjo eilėraščius (P. Drevinio „Pirčiupio madona“, Marijos Inkrataitės-Blažulionienės „Pirčiupio likimas“ ir kt.), kuriuose pateikti su Varėnos kraštu susiję istoriniai įvykiai.  Kalbėjo apie Domo Tertelio eilėraštį „1944 metų vasara“,  skirtą  Pirčiupių ir Musteikos kaimo tragedijoms atminti (1944 m. birželio 3 d. vokiečiai sudegino Pirčiupių kaimą ir 119 jo gyventojų, o tų pačių metų birželio 24 d. sovietinių partizanų būrys nukankino ir nužudė keturiolika Musteikos kaimo vyrų ir sudegino beveik pusę kaimo sodybų).

        Lietuvių poetų kūryboje randame nemažai  eilių, skirtų Varėnos krašto upėms ir ežerams. Poeto Prano Raščiaus  eilėraščių cikle „Prie Merkio dukterų ir sūnų“ pateikiami eilėraščiai: „Prie Spenglos,“„ Prie Šalčios“, „Prie Versekos,“ „Prie Duobupio,“ „Prie Nedingės“, „Prie Derežnos,“ „Prie Uosupio ir Ūlos,“ „Prie Grūdos,“„ Prie Skroblo“, „Prie Merkio“. Vandenvardžių pavadinimų gausu  ir kitų poetų lyrikoje:  M. Inkrataitės-Blažulionienės  „Ruduo prie Šalčios“, „Šalčia“, Stacy Lee „Šalčia“, Juozo Gaidžio „Daina apie Skroblų“, Vytauto  Jakavonio „Daina Merkiui,“ „Skubėk, Merky“, Stasio  Stacevičiaus „Ties Gilše“, Martyno Vainilaičio „Mergežeris“,   Scholastikos Kavaliauskienės  „Ūla“ ir kt.

E.Glavickienė paminėjo išskirtinį vietovardį – Kuršių kaimą.  Spėjama, kad šio kaimo pavadinimas galėjo kilti iš kuršių genties, gyvenusios Baltijos jūros pakrantėje, pavadinimo. Juolab, kad šio kaimo  gyventojų populiariausia pavardė – Žemaitis, o tai gali būti susiję su Žemaitija.

O. Jundienė ir I. Petrušienė

 Poetų kūryboje ypač gausu eilėraščių, skirtų Varėnos krašto kaimams. Ne vieną posmą Merkinei paskyrė poetai:  Stasys Stacevičius, Česlovas Skaržinskas, Ona Balčiūnienė-Tamulevičiūtė.  Atgarsį poezijoje rado ir Perloja. Rašytojas Kazys Boruta sukūrė Perlojai skirtą baladę „Keturios ugnys“. Šio garsaus kaimo vardas minimas Kosto Bareikio, Roberto Čepulio, Leonardo Gutausko, Stasio Stacevičiaus, Onos Balčiūnienės-Tamulevičiūtės kūryboje.  Valkininkams ir Varėnai eilėraščius skyrė poetai:  P. Drevinis, M. Inkrataitė-Blažulionienė, E. Strazdienė.  Temą „Varėnos rajono vietovardžiai poezijoje“ E. Glavickienė   užbaigė jausmingu Alfonso Žuromsko  eilėraščiu „Varėnai“.

 Renginio metu nuskambėjo legenda apie Vydenius, kurią perskaitė  ilgametė kultūros darbuotoja Onutė Jundienė.  Ji Vydenių kaime gyvena jau 63 metus ir,  norėdama išreikšti  meilę šiam kraštui, sukūrė legendą. Pasak jos , Vydenių vietovės pavadinimas atsirado iš kunigaikščio Vydenio ir jį sužavėjusios mergelės Vydenės vardų.  Savo sukurtas legendas skaitė ir Vydenių pagrindinės mokyklos moksleiviai:  Deimantė Tamulytė (apie Palangą),  Giedrius Verseckas (apie Kijučius), Ruslanas Talaikovskis  (apie Pakeršių kaimą), Sandra Ulbinaitė (apie Dainavą). Aidint plojimas I. Petrušienė  atminimo dovanėlėmis apdovanojo legendų kūrėjus  O. Jundienę ir moksleivius.

Renginys Vydenių bibliotekoje

      Irena Petrušienė, norėdama vydeniškius sudominti vietovardžiais,  surengė viktoriną apie Varėnos krašto vietovardžius ir vandenvardžius. Reikėjo atsakyti į klausimus apie Vydenių seniūnijos išnykusius kaimus, Varėnos rajono ežerus, upes ir kt. Iš pirmo žvilgsnio klausimai atrodė lengvi, tačiau ne vienam teko gerokai pasukti galvą, kad teisingai atsakytų.

       Renginį paįvairino muzika ir dainos (kurias kartu su dalyviais atliko muzikantas Vytas Ramaška) bei parengta spaudinių paroda, skirta vietovardžiams.

 

Renginiai , , , , , ,



Komentarai

traffix.lt

Susiję straipsniai

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra