Kiek ir kam kainuoja lenkiškos mokyklos Lietuvoje?
Autorius: Voruta Data: 2010-01-10 , 07:33 Spausdinti
Lenkijos Prezidentas patvirtino savo pažadą skirti Seinų krašto lietuviškoms mokykloms 1,2 mln. zlotų. „Vilnijos“ draugija jau ne kartą atkreipė aukščiausiųjų mūsų šalies pareigūnų dėmesį į tai, kad nepaisant tarpparlamentinių Lietuvos ir Lenkijos asamblėjų reguliarių susitikimų, Lenkijos lietuvių padėtis (ypač švietimas) kasmet vis blogėja, tuo tarpu Lietuvos lenkų reikalai vis gerėja. Vilniaus ir Šalčininkų rajonų savivaldybės kasmet steigia naujas mokyklas lenkų kalba, remontuoja pastatus, įrengia naujus kabinetus (ko neturi šalia esančios varganos lietuvių mokyklos).
Jos gauna paramos iš Tautinių mažumų ir išeivijos departamento, kuris biudžeto lėšomis išlaiko tautinių bendrijų namus (patalpomis nemokamai naudojasi Lietuvoje gyvenantys kitų tautų žmonės, o lietuviai nė vienoje užsienio šalyje neturi patalpų, už kurias nereikėtų mokėti).
Lietuvoje dabar yra 177 švietimo įstaigos lenkų kalba (121 pradinė, pagrindinė arba vidurinė mokykla, 56 vaikų darželiai), Lenkijoje – tik 9 lietuvių švietimo įstaigos (8 mokyklos, 1 darželis).Visos jos veikia tik etninėse lietuvių žemėse – Seinų krašte.
Vilniaus ir Šalčininkų rajonuose, kur, statistikos duomenimis, gyvena 91 tūkstantis lenkų, veikia 137 švietimo įstaigos lenkų kalba, vadinasi, 654 gyventojams tenka viena švietimo įstaiga. Tuo tarpu Seinų krašte, kur gyvena apie 15 tūkst. lietuvių, turėtų būti pustrečio karto daugiau lietuviškų mokyklų (23), o darželių – net 5 kartus daugiau. Tai kurgi tie geri kaimynų santykiai, kuriuos deklaruoja Lenkija?
Lietuvos Seimo ir Lenkijos Seimo parlamentarų asamblėja sutarė, kad bus išlaikomi ligšioliniai lenkų kalbos Lietuvoje ir lietuvių kalbos Lenkijoje mokymo mastai. Lietuvoje lenkų kalba mokančių mokyklų bei klasių skaičius nemažėja, o Lenkijoje dauguma (šešios iš aštuonių) lietuviškų mokyklų tapo žemesnės pakopos. Į lietuvių kalba mokomas grupes Lenkijos Seinų krašte turi galimybę eiti tik pusė ten gyvenančių lietuvių vaikų – 675.
Lietuvoje naujos klasės sudaromos surinkus 3 mokinius, o Seinuose reikalaujama 7 lietuvių mokinių. Punske viename pastate susispaudusios dirba net keturios lietuviškos mokyklos. Lenkijoje lietuviai negali ir neprašo mokytis aukštosiose mokyklose gimtąja kalba, o Lietuvos lenkų mokyklose Lietuvos istorija ir mūsų šalies geografija dėstoma lenkų kalba.
Vykdant vadinamąją „švietimo reformą“ Lenkijoje ir toliau naikinamos lietuviškos mokyklos: Seinų apskričiai numatoma skirti 1 milijonu zlotų lėšų mažiau, sąmoningai žlugdant lietuvių autochtonų, išlaikiusių seniausią iš gyvųjų indoeuropiečių kalbų, kultūrą.
Jeigu Lenkija lietuvių mokykloms skubiai neskirs trūkstamų lėšų, kad būtų išlaikomos esamos mokyklos, prašėme tiek pat sumažinti lėšų Lietuvos lenkiškoms mokykloms ir tuos pinigus skirti Seinų krašto lietuviškoms mokykloms. Pakankamai pinigų susitaupytų (Lenkijos pavyzdžiu) visose mokyklose istoriją, geografiją, fizinę kultūrą dėstant valstybine kalba.
Galima būtų siūlyti ir tokį dalyką: Lenkijos lietuviškas mokyklas išlaiko Lietuva, mūsų šalies lenkiškas mokyklas – Lenkija. Abiejų valstybių piliečiai nubalsavo už Europos Sąjungą, ir jokia ES valstybė tautinių mažumų mokyklų neišlaiko.
Lenkija iš paskutiniųjų stengiasi kuo greičiau nutautinti paskutinį lietuvišką Punsko valsčių. Valstybių sutartys, tarptautinės deklaracijos galioja tik Lietuvai. Beveik pusmetį „nerasdama“ 1 mln. zlotų lietuviškoms mokykloms, 13 mln. zlotų kaimynų šalis skyrė Lietuvos lenkiškoms mokykloms.
Nuotraukoje: Hum. m. dr. K. Garšva
Komentarai
Naujienos
-
Prezidentas pareiškė užuojautą dėl Princo Filipo mirties
-
Skaitytojus artėjančių šv. Velykų proga sveikina pirmasis 2021 m. „Vorutos“ numeris!
-
Sveikinimai „Vorutos“ žurnalo vyr. redaktoriui Juozui Vercinkevičiui 80-ies metų jubiliejaus proga
-
Dažnėjantys neurologiniai susirgimai – karantino pasekmė?
-
Česlovas Iškauskas. Kai pagieža keičia kompetenciją… (Replika Povilui Gyliui)
Lietuva
-
Vienas tyrimas padeda atmesti aibę galvos svaigimo priežasčių
-
Vladas Terleckas. Ar sovietai pirko iš Vailokaičių metalo gaminius?
-
Nuo kitos savaitės duris atvers valstybės archyvų skaityklos, atnaujinamas ir fizinis asmenų aptarnavimas
-
Muzikologė Karina Firkavičiūtė: „Jaučiuosi dvigubai turtingesnė kultūriškai“
-
Jobst Bittner knyga „Tylos uždanga“ – jautri nacių kareivio sūnaus išpažintis
Istorija
-
Vladas Terleckas. Ar sovietai pirko iš Vailokaičių metalo gaminius?
-
Juozas Brazauskas. Prieš 60 metų buvo sugriautas Kryžių kalnas
-
Dr.Valdas Selenis. Didysis Vilniaus seimas ir jo reikšmė po 115 metų
-
Apie Vytautą Modzeliauską – pirmąjį Semeliškių valsčiaus tarybos pirmininką
-
Vladas Terleckas. Katynės žudynių istorijos lietuviški puslapiai
Kultūra
-
Knyga, kuri niekada nebuvo ir nebus išleista Rusijoje – „FST sprogdina Rusiją“
-
Nestandartiniai sprendimai = saugus menas Molėtuose
-
Bibliotekų ir valstybės archyvų skaityklos galės veikti visoje Lietuvoje
-
Muzikologė Karina Firkavičiūtė: „Jaučiuosi dvigubai turtingesnė kultūriškai“
-
A. Bajor. Asmenvardis – tautinės tapatybės atspindys
Nuomonės, diskusijos, komentarai
-
Česlovas Iškauskas. Dar viena lietuvių kalbos naikinimo banga
-
A. Bajor. Asmenvardis – tautinės tapatybės atspindys
-
Gediminas Kazėnas. Vilniaus rajono savivaldybė stokoja ambicijų. II dalis
-
Juozas Brazauskas. Prieš 60 metų buvo sugriautas Kryžių kalnas
-
Kun. dr. Valdas Aušra. PLB XVI Seimo nepaprastajai sesijai pasibaigus
Religija
-
Panevėžio Marijos Legionas su viltimi žvelgia Į karantiną ir ieško naujų veiklos iššūkių
-
2021 m. – kardinolo Vincento Sladkevičiaus metai
-
Taupymas Vatikane: mažinamos vyresniųjų algos
-
Daniliškių Švč. Trejybės sentikių cerkvė atgimsta vietos bendruomenės dėka
-
Judėjos dykumos urvai vis dar pateikia netikėtumų
Renginiai
-
Vievio mėgėjų meno kolektyvai – virtualiuose renginiuose
-
Apie garbųjį Šilokarčemos pilietį dr. Hugo Šojų
-
Jaunieji talentai sako „Ačiū tau, Lietuva“ ir kartu šįvakar su Šv. Kristoforo kameriniu orkestru dovanoja koncertą
-
„Auksiniai scenos kryžiai“ bus įteikti Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre
-
Knygos „Mažosios Lietuvos periodinė spauda 1811-1939 m.“ pristatymas