Kiek ir kam kainuoja lenkiškos mokyklos Lietuvoje?

Autorius: Data: 2010-01-10 , 07:33 Spausdinti

Lenkijos Prezidentas patvirtino savo pažadą skirti Seinų krašto lietuviškoms mokykloms 1,2 mln. zlotų. „Vilnijos“ draugija jau ne kartą atkreipė aukščiausiųjų mūsų šalies pareigūnų dėmesį į tai, kad nepaisant tarpparlamentinių Lietuvos ir Lenkijos asamblėjų reguliarių susitikimų, Lenkijos lietuvių padėtis (ypač švietimas) kasmet vis blogėja, tuo tarpu Lietuvos lenkų reikalai vis gerėja.

Vilniaus ir Šalčininkų rajonų savivaldybės kasmet steigia naujas mokyklas lenkų kalba, remontuoja pastatus, įrengia naujus kabinetus (ko neturi šalia esančios varganos lietuvių mokyklos).

Jos gauna paramos iš Tautinių mažumų ir išeivijos departamento, kuris biudžeto lėšomis išlaiko tautinių bendrijų namus (patalpomis nemokamai naudojasi Lietuvoje gyvenantys kitų tautų žmonės, o lietuviai nė vienoje užsienio šalyje neturi patalpų, už kurias nereikėtų mokėti).

Lietuvoje dabar yra 177 švietimo įstaigos lenkų kalba (121 pradinė, pagrindinė arba vidurinė mokykla, 56 vaikų darželiai), Lenkijoje – tik 9 lietuvių švietimo įstaigos (8 mokyklos, 1 darželis).Visos jos veikia tik etninėse lietuvių žemėse – Seinų krašte.

Vilniaus ir Šalčininkų rajonuose, kur, statistikos duomenimis, gyvena 91 tūkstantis lenkų, veikia 137 švietimo įstaigos lenkų kalba, vadinasi, 654 gyventojams tenka viena švietimo įstaiga. Tuo tarpu Seinų krašte, kur gyvena apie 15 tūkst. lietuvių, turėtų būti pustrečio karto daugiau lietuviškų mokyklų (23), o darželių – net 5 kartus daugiau. Tai kurgi tie geri kaimynų santykiai, kuriuos deklaruoja Lenkija?

Lietuvos Seimo ir Lenkijos Seimo parlamentarų asamblėja sutarė, kad bus išlaikomi ligšioliniai lenkų kalbos Lietuvoje ir lietuvių kalbos Lenkijoje mokymo mastai. Lietuvoje lenkų kalba mokančių mokyklų bei klasių skaičius nemažėja, o Lenkijoje dauguma (šešios iš aštuonių) lietuviškų mokyklų tapo žemesnės pakopos. Į lietuvių kalba mokomas grupes Lenkijos Seinų krašte turi galimybę eiti tik pusė ten gyvenančių lietuvių vaikų – 675.

Lietuvoje naujos klasės sudaromos surinkus 3 mokinius, o Seinuose reikalaujama 7 lietuvių mokinių. Punske viename pastate susispaudusios dirba net keturios lietuviškos mokyklos. Lenkijoje lietuviai negali ir neprašo mokytis aukštosiose mokyklose gimtąja kalba, o Lietuvos lenkų mokyklose Lietuvos istorija ir mūsų šalies geografija dėstoma lenkų kalba.

Vykdant vadinamąją „švietimo reformą“ Lenkijoje ir toliau naikinamos lietuviškos mokyklos: Seinų apskričiai numatoma skirti 1 milijonu zlotų lėšų mažiau, sąmoningai žlugdant lietuvių autochtonų, išlaikiusių seniausią iš gyvųjų indoeuropiečių kalbų, kultūrą.

Jeigu Lenkija lietuvių mokykloms skubiai neskirs trūkstamų lėšų, kad būtų išlaikomos esamos mokyklos, prašėme tiek pat sumažinti lėšų Lietuvos lenkiškoms mokykloms ir tuos pinigus skirti Seinų krašto lietuviškoms mokykloms. Pakankamai pinigų susitaupytų (Lenkijos pavyzdžiu) visose mokyklose istoriją, geografiją, fizinę kultūrą dėstant valstybine kalba.

Galima būtų siūlyti ir tokį dalyką: Lenkijos lietuviškas mokyklas išlaiko Lietuva, mūsų šalies lenkiškas mokyklas – Lenkija. Abiejų valstybių piliečiai nubalsavo už Europos Sąjungą, ir jokia ES valstybė tautinių mažumų mokyklų neišlaiko.

Lenkija iš paskutiniųjų stengiasi kuo greičiau nutautinti paskutinį lietuvišką Punsko valsčių. Valstybių sutartys, tarptautinės deklaracijos galioja tik Lietuvai. Beveik pusmetį „nerasdama“ 1 mln. zlotų lietuviškoms mokykloms, 13 mln. zlotų kaimynų šalis skyrė Lietuvos lenkiškoms mokykloms.

Nuotraukoje: Hum. m. dr. K. Garšva

Sena Voruta



Comments are closed.

Susiję straipsniai

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra