Kiek galima pataikauti užsispyrėliams?
Autorius: Voruta Data: 2010-01-10 , 07:33 Spausdinti
Prieš trejus metus Kauną pasiekė džiugi žinia, kad norvegai finansuos Kauno pilies atkūrimą. Tada pačioje pilyje ir buvo surengta pirmoji apklausa. Net 99 proc. apklaustųjų anuomet pasisakė už pilies atkūrimą, t. y. kad ją atkuriant ir formos ir medžiagos būtų kiek galima panašesnės į kažkada buvusias. Ir net 63 proc. iš jų pasisakė už visos pilies visišką atkūrimą.
Šių metų balandžio mėnesį visuomenei buvo parodytas Kęstučio Mikšio Kauno pilies atkūrimo projektas, kuriuo, pažeidžiant Nekilnojamo kultūros paveldo apsaugos įstatymą, Rygos chartiją, Orhuso konvenciją, viešojo pirkimo konkurso sutartį, projektavimo darbų sutartį ir finansavimo sutartį su Norvegija, pilis nėra atkuriama, bet savavališkai iš modernių medžiagų sukuriama nauja pilis, nepanaši į buvusią. Visuomenėje kilo pasipiktinimo banga, kuri nerimsta iki šiol.
Birželio 9 dieną Kaune buvo sušaukta konferencija, kurioje mokslininkai ir visuomenės atstovai priėmė rezoliuciją, smerkiančią modernistinį K. Mikšio projektą ir reikalaujančią atstatinėti pilį taip, kaip to reikalauja įstatymai. O įstatymai skelbia, kad tai, kaip turi atrodyti pilis sprendžia visuomenė, o architektai tik vykdo visuomenės valią. Šios rezoliucijos apklausos lapai su 1421 parašu buvo įteikti Kauno merui. Ir iki šiol po šia rezoliucija jau pasirašė daugiau negu du tūkstančiai žmonių.
Rugpjūčio 27 dieną, reikalaudami, kad būtų gerbiami įstatymai ir simboliškai gindami pilį nuo modernistinio suniokojimo pilį apjuosė šimtai žmonių.
Šiuo metu vykstančioje internetinėje apklausoje K. Mikšio projektą palaiko tik 13 proc., o prieš jį pasisako net 87 proc. Balsavusių piliečių.
Nenorėdami pripažinti šių akivaizdžių faktų modernistinio projekto šalininkai surengė dar vieną apklausą, kviesdami gyventojus pasisakyti, ar jie pritaria K.Mikšio parengtam Kauno pilies atkūrimo projektui. Nepaisant visų gudravimų, rugsėjo 7 dieną, savivaldybėje suskaičiavus gyventojų į apklausos dėžutę sumestus balsus, paaiškėjo, kad K. Mikšio projektą palaikė 179 žmonės, o prieš projektą pasisakė 392 piliečiai.
Bet paveldosaugininkai ir architektai nenori nieko girdėti. Jie ir toliau aiškina, kad tik jie, specialistai, vieni turi spręsti senamiesčių, miestų centrų reikalus, nes visuomenė yra tamsi ir nieko neišmano. Kaip jie tai „išmano“, mes jau matėme. Mes visi džiaugiamės atstatyta Trakų pilimi, o jie tai vadina klaida, dėl kurios jiems yra gėda. Anot jų, Trakų pilį reikėjo atstatyti moderniškai iš stiklo, metalo ar kokio plastiko. Jie užsispyrusiai gina savo „teisę“ modernizuoti senamiesčius, ir jeigu visuomenė jų nesutramdys, tai per porą dešimtmečių mūsų senamiesčius ir istorinius miestų centrus jie pavers modernamiesčiais ir stiklamiesčiais.
Jie atvirai propaguoja teisinį nihilizmą, kompromituoja valstybę. Bet juk negalima be galo ilgai laužyti mūsų ir tarptautinius įstatymus, apgaudinėti norvegus ir visą Europos Sąjungą. Anksčiau ar vėliau Vakaruose tai taps žinoma ir norvegų finansavimas bus prarastas, Lietuva dar kartą bus sukompromituota. Ir dar neaišku, ar nereikės grąžinti tų milijonų, kuriuos Kaunas jau gavo?
Jei K. Mikšio projekto rėmėjai sutiktų laikytis įstatymų, t. y. jei jie sutiktų pakoreguoti projektą taip, kaip to reikalauja visuomenė, tai statyba Kauno pilyje galėtų prasidėti, nors ir po savaitės. Tačiau jie nesutinka ir baigta. Ir kažkodėl jiems leidžiama šokdinti visą Kauną, visą valstybę. Nors mes ir esame Europos Sąjungoje, bet mūsų paminklosaugoje dar tebegyvenama pagal sovietinius įstatymus, kai protinga nomenklatūra veda tamsią ir kvailą visuomenę į šviesią ateitį.
Kiek galima pataikauti architektų ir paminklosaugininkų kaprizams? Nejaugi Lietuvoje nėra kam priversti laikytis įstatymų? Nejaugi nėra kam apginti valstybės interesų?
A. Bardžiaus nuotr.
Nuotraukoje: Šiuo metu vykstančioje internetinėje apklausoje K. Mikšio projektą palaiko tik 13 proc., prieš jį pasisako net 87 proc. Balsavusių piliečių
Komentarai
Naujienos
-
Bronius Makauskas. „AUŠROS“ vaidmuo Lenkijos lietuvių gyvenime (60 metų sukaktį minint) tęsinys
-
Gabrielius Landsbergis ir Gabi Ashkenazi: Lietuva – Izraelis: istorija, sujungianti ateičiai
-
Kariauti pratusi tauta. Lietuvių karinis elitas XIII-XIV a.
-
Grįžtama prie ankstesnės pinigų grąžinimo už neįvykusias keliones tvarkos
-
Šiemet bus pažymimi Kardinolo Vincento Sladkevičiaus metai
Lietuva
-
Gabrielius Landsbergis ir Gabi Ashkenazi: Lietuva – Izraelis: istorija, sujungianti ateičiai
-
Grįžtama prie ankstesnės pinigų grąžinimo už neįvykusias keliones tvarkos
-
Stasys Ignatavičius. Prof. Liudo Vailionio 135-osioms gimimo metinėms
-
Česlovas Iškauskas. Sausio 13-oji: savas šovė į savą…
-
Šarūnas Šimkevičius. In memoriam. Vidmantas Staniulis
Istorija
-
Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininkas V. Landsbergis: „Lietuvai teko sava istorinė misija – sulaužyti apgaulės ir smurto doktriną“
-
Istorija, kaip ir mados, sukasi ratu
-
Sufražizmo judėjimas Lietuvoje pirmaisiais Nepriklausomybės metais
-
Aldona Vasiliauskienė. Strazdelis archyviniuose dokumentuose
-
Žmogus, atsisakęs būti Lietuvos diktatoriumi (video)
Kultūra
-
Kariauti pratusi tauta. Lietuvių karinis elitas XIII-XIV a.
-
Šiemet bus pažymimi Kardinolo Vincento Sladkevičiaus metai
-
Lygiai prieš šimtą metų buvo įkurtas pirmasis Lietuvos valstybės archyvas. Archyvų metų atidarymas
-
Sufražizmo judėjimas Lietuvoje pirmaisiais Nepriklausomybės metais
-
Aldona Vasiliauskienė. Strazdelis archyviniuose dokumentuose
Nuomonės, diskusijos, komentarai
-
Stasys Ignatavičius. Prof. Liudo Vailionio 135-osioms gimimo metinėms
-
Česlovas Iškauskas. Sausio 13-oji: savas šovė į savą…
-
Liutgarda Čepienė. Apie Teresės Butaitės-Plisienės knygą ,,Sunkiausia nugalėti save“
-
Napaleonas Kitkauskas: „Pastatai turi savo istorijas, o mums svarbu išsaugoti tiesą“
-
K. Garšva: LRT rūšiuoja net ir kalbininkus
Religija
-
Šiemet bus pažymimi Kardinolo Vincento Sladkevičiaus metai
-
Prof. Libertas Klimka. Tautos žadintojui kun. Jonui Katelei – 190
-
Virginija Elena Bortkevičienė, Juozas Prasauskas. Valančius ir Kaunas
-
Marija Kaupaitė gali tapti pirmąja Lietuvoje gimusia šventąja
-
Prelatas Edmundas J. Putrimas: „Brangūs broliai ir seserys Kristuje, Su šventomis Kalėdomis!“
Renginiai
-
Lygiai prieš šimtą metų buvo įkurtas pirmasis Lietuvos valstybės archyvas. Archyvų metų atidarymas
-
Kviečiame dalyvauti virtualiame žaidime „Trys karaliai atkeliavo-visas svietas uždainavo“
-
Susipažinkite su tarmėmis iš arčiau moksliniame seminare „Lietuvių kalbos tarmynas: idėja, turinys ir realizacijos galimybės“
-
Dr. Dalios Kiseliūnaitės el. knygos „Klaipėdos krašto toponimai. Istorinis ir etimologinis registras“ pristatymas
-
Kovo 11-osios Lietuva muziejuose