Autorius: Voruta Data: 2011-03-16 , 15:37 Spausdinti

Dr. Povilas JAKUČIONIS, Vilnius

Į naujos kadencijos Vilniaus savivaldybės tarybą nepateko nei vienas buvęs tremtinys ar politinis kalinys. Bet vilniečiai į tarybą išsirinko kadrinį KGB karininką majorą Viktorą Balakiną. Jį per Rusų aljansą atsivedė Voldemaro Tomaševskio blokas.

V. Balakinas 2004 metais kandidatuodamas į Europos Parlamentą anketoje rašė, kad 1973-1991 m. dirbo LTSR saugumo komitete. Tiesiogiai, jog dirbo KGB nerašė. Gal gėdijosi, gal suprato, kad dėl to nepatiks daugumai rinkėjų. Į Europos Parlamentą vis tiek nebuvo išrinktas. Tad rinkimų į Vilniaus savivaldybės tarybą anketoje šio savo biografijos fakto jis jau apdairiai nedeklaravo. Gal dėl to ir laimėjo.

Po rinkimų V. Balakinas suskubo didžiuotis šia savo „tarnyba“. Ten esą dirbę „geri ir kvalifikuoti žmonės, profesionalai“, kurie kovojo su kriminaliniais nusikaltėliais. Ideologiniais klausimais užsiiminėję tik nedaugelis iš jų. Jis pats operatyvinio darbo nedirbęs, buvęs inžinieriumi ir dirbęs tik su technika. Dabar esąs Lietuvos pilietis ir naudojasi visomis piliečio teisėmis. Žinoma be jokių skrupulų dėl savo 18-kos metų darbo Lietuvos Respublikos įstatymais pripažintoje nusikalstama KGB organizacijoje.

Iš to kas pasakyta, visai neatrodo, kad V. Balakinas būtų atviras ir nuoširdus. Ir kyla pagrįstų abejonių dėl jo lojalumo Lietuvos Respublikai. Tačiau rinkėjai jį išrinko į Vilniaus tarybą. Vadinasi juo lyg ir pasitiki. Ir vėl: ar tikrai pasitiki? Juk dalį savo biografijos faktų jis nuo rinkėjų nuslėpė. Pirmiausia, 18-ka metų darbo nusikalstamoje KGB organizacijoje, kurioje, atvirkščiai nei teigia V. Balakinas, tik maža dalis dirbo kriminalistais. Antra, iš karto po Kovo 11-osios Akto paskelbimo tik maža jų dalis perėjo į Nepriklausomos Lietuvos tarnybą. Tarp jų V. Balakino nebuvo. Jis deklaruoja darbą KGB 1973−1991m. Vadinasi dirbo iki Maskvos pučo žlugimo, kai KGB struktūros Lietuvoje buvo likviduotos. Geros valios Lietuvos valstybės atžvilgiu tame lyg ir nebūta. Trečia, manau, darbui ne operatyvinėje srityje, bet „inžinieriaus su technika“ ir toje pačioje nusikalstamoje organizacijoje tiktų toks palyginimas: kai gauja vagių eina plėšti parduotuvę ar banką, tai su savimi būtinai vedasi seifų atrakinimo specialistą „inžinierių“, kitaip apiplėšimas neįmanomas. Tas meistras nevagia, tik atrakina. Bet ar jis nėra gaujos narys ir gal net svarbiausias?

KGB operatyviniai darbuotojai žmones sekė ir suiminėjo, tardytojai suimtuosius kankino, o tokie kaip V. Balakinas reguliavo bei taisė sekimo ir kitokią aparatūrą, be kurios pats sekimas nebūtų efektyvus. Kuo tada jo darbo svarba skiriasi nuo minėto spynų atrakinimo meistro vagių gaujoje? Sutikime – niekuo.

Dar dėl rinkėjų pasitikėjimo. Rinkėjai paprastai balsuoja už pasirinktų partijų vadovus ar kandidatų sąrašų lyderius, mažai kreipdami dėmesį į kitų kandidatų pavardes. Taigi ir šiuo atveju už netyčia išrinktą KGB kadrinį karininką atsakomybę turi prisiimti LLRA vadovas V. Tomaševskis. Jo pasiteisinimas − esą visų partijų sąrašuose yra visokių, netinkamas, nes kadrinių KGB karininkų rinkimų kandidatų sąrašuose dar nėra buvę. Jo pasigyrimas, jog LLRA deleguoti žmonės yra patys geriausi yra netiesa.

Tenka apgailestauti dėl Vilniaus mero Raimundo Aleknos samprotavimų apie sugyvenimą su kagėbistais. Jų dar niekam nepavyko „prisijaukinti“. Buvusių kagėbistų nėra. Su tokiais anksčiau ar vėliau susidorojama. Ar jau pamiršome Aleksandro Litvinenkos tragediją? Kiek galima lipti vis ant to paties grėblio?

Kita V. Tomaševskio bloko puošmena − Olga Gorškova − didžiuojasi savo rūpesčiu dėl rusų kultūros. Dėl to esą pelniusi keletą Rusijos ordinų ir oficialių pagyrimų. Bet rusų kultūrą nuo seno Lietuvoje puoselėja visuomeninė organizacija Rusų sąjunga. Kodėl nei vienas šios sąjungos narys negali pasigirti gausia Rusijos ordinų kolekcija? Ar Rusijos ambasada politinę veiklą Rusų aljanse vertina labiau už kultūrinę?

Vis aštresne Lietuvos politinės sistemos problema tampa tautiniu pagrindu organizuotos mažumų politinės partijos. Tokios Europos Sąjungoje retai pasitaiko. Lietuvoje jos atstovauja ne vietos gyventojų, bet metropolijų interesams. Iš čia ir medalių bei ordinų gausa.

Atrodo, jog laikinoji sostinė Kaunas stengiasi neatsilikti nuo Vilniaus ir sau meru renkasi jei jau ne KGB, tai bent buvusį sovietinės milicijos aukštą karininką. Beje, į Kauno savivaldybės tarybą, kaip ir Vilniuje, neišrinktas nei vienas buvęs tremtinys, nors kandidatų buvo. Tokios tokelės. Yra dėl ko susimąstyti.

Augusto Didžgalvio nuotr.

Nuotraukoje: Rusijos vėliava

Voruta. – 2011, bal. 9, nr. 7 (721), p. 4.

Nuomonės, diskusijos, komentarai Europos Parlamentas (EP), KGB, Olga Gorškova, Povilas Jakučionis, Raimundas Alekna, Rinkimai į savivaldybos tarybą, Viktoras Balakinas