Juo buvo vainikuotas beveik 15 metų trukęs įtemptas tiriamasis, sisteminamasis, redagavimo, leidybos darbas, kuriame dalyvavo apie 300 labai nuoširdžiai jam atsidavusių žmonių ne tik iš Lietuvos, bet ir iš viso pasaulio – Europos, Amerikos, Australijos. Didelę jų dalį sudarė tie, kurių Tėvynė – enciklopedijoje aprašomoji Mažoji Lietuva. Mažosios Lietuvos aktyvistai, išeivijoje susibūrę į keletą juos vienijančių organizacijų, tarp jų į Mažosios Lietuvos fondą, buvo MLE projekto iniciatoriai, jo vykdymo organizatoriai bei vadovai. Jų bei viso įtemptai dirbusio kolektyvo (jame buvo ir daug Mažosios Lietuvos žinovų iš Didžiosios Lietuvos) priešakyje beveik iki paskutiniųjų gyvenimo dienų tvirtai stovėjo Kanadoje gyvenęs kalbininkas profesorius Vilius Pėteraitis (1914–2008), kuris buvo leidinio vyriausiasis organizatorius ir tvarkytojas. Beje, jam nebeteko vartyti išspausdinto paskutiniojo tomo bei regėti, kaip jis sutinkamas Mažajai Lietuvai neabejingos visuomenės.

 

Gražūs šio tomo sutikimai buvo surengti Klaipėdoje, Vilniuje, Pagėgiuose, jį labai palankiai priėmė išeivija, apie jį plačiai rašė Lietuvos ir išeivijos spauda, ne kartą buvo kalbama per radiją bei televiziją. Ketvirtasis MLE tomas sutinkamas buvo gražiai ir nuoširdžiai, kartu įvertinant ir viso keturtomio reikšmę, įprasminant Mažosios Lietuvos istorinį likimą bei jo suvokimo svarbą mūsų tautos raiškai dabar ir ateityje. Ypatingai buvo pabrėžiamas Didžiosios ir Mažosios Lietuvos intelektinių bei dvasinių pajėgų bendras susitelkimas, įgyvendinant šį įstabų projektą. Tasai susitelkimas buvo traktuojamas kaip simbolinis Didžiosios ir Mažosios Lietuvos susijungimas, kurio realiai buvo siekta skelbiant garsųjį 1918 metų lapkričio 30 d. Tilžės aktą. Svarbiausias to susitelkimo rezultatas tas, kad į keturis tomus sugulusi informacija apie Mažąją Lietuvą visiems labai aiškiai ir nenuginčijamai bylos apie tai, jog nuo amžių baltiškas buvęs kraštas nenugrimzdo istorijos užmarštin ir kad niekad nebegalės ten nugrimzti, nuolat bus lietuvių tautos gyvasties dalimi.

 

Užbaigiamojo MLE tomo pristatymuose buvo konstatuojama, jog ši enciklopedija unikali ir tuo, kad joje ne tik aprėpiamas visuminis istorinės Mažosios Lietuvos vaizdas, bet ir tuo, kad pateikiamos visos, kiek įmanoma, reikšmingesnės jo detalės, kad aprėpta viskas, kas šiuo metu prieinama, kas atrasta turimuose šaltiniuose, kas šiandien ištirta ir kas tebelaukia išsamesnių tyrimų. Vertinant dalykinį MLE svorį tiek pasisakymuose pristatant, tiek spaudoje buvo pabrėžta, kad tai – originalus mokslo veikalas, padėsiantis susidaryti daug tikslesnį, negu iki šiol būta, vaizdą apie tai, kas buvo ar dar dabar tebėra šiame vakarinių lietuvių gyventame krašte nuo Klaipėdos šiaurėje iki Geldapės pietuose, nuo Labguvos vakaruose iki Didžiosios Lietuvos sienos rytuose, t. y. istorinėse Nadruvos, Skalvos ir Pilsoto žemėse, kurias Mažosios Lietuvos Taryba 1919 m. Versalio taikos konferencijos metu reikalavo priskirti Lietuvai.

 

Vertinimai buvo dalykiški, juose būta ir kritinių pastebėjimų, pareikšta kai kurių pageidavimų, pavyzdžiui, parengti papildymus, pataisymus, vietovardžių ir vardų bei dalykines rodykles talpinantį tomą. Vienas pageidavimas susilaukė ypatingo atgarsio ir operatyvaus reagavimo. Šių metų sausio 25 d. Klaipėdos viešojoje I. Simonaitytės bibliotekoje vykusiame pristatyme pasigirdo siūlymas, kuris greitai įgavo visų susirinkusiųjų kreipimosi į visus geros valios žmones ir organizacijas dėl paramos parengti Mažosios Lietuvos enciklopedijos vienatomio kitomis kalbomis formą. Tame kreipimesi ne tik pabrėžta didžiulė MLE reikšmė tautos istorinei atminčiai, pilietinės sąmonės ugdymui, kultūros paveldo įamžinimui, bet ir išreikštas noras, kad Mažosios Lietuvos įamžinimas ir žinojimo apie ją sklaida šiuo reikšmingu veikalu neužsibaigtų. Pažymėta, jog ypač svarbu, kad pagrindinė šioje Enciklopedijoje pateikta informacija, ją apibendrinus, pasiektų ir pasaulio visuomenę. Tam reikėtų, – sakoma kreipimesi, –  parengti glaustą vienatomį MLE variantą keliomis kalbomis. Iš pradžių pakaktų vertimo į anglų kalbą, o apie kitus vertimus galėtume kalbėtis sulaukę geresnių laikų. („Donelaičio žemė“, 2010 m. Nr. 1–2, p. 3).

 

Šis viešai paskelbtas ir entuziastingai palaikytas sumanymas MLE rengėjams nebuvo visiškai netikėtas. Mintis apie MLE vienatomį kitomis kalbomis užgimė dar įpusėjus jos keturtomį, tačiau susitelkus į baigiamąjį įtemptai vykusio enciklopedijos rengimo etapą ji buvo atidėta ateičiai. Baigiant MLE leisti, Mažosios Lietuvos mylėtojai ją visiems garsiai priminė. Šį kartą sumanymas nebebuvo atidėtas, o tapo akstinu realiam veikimui. Atidėti tiesiog nebuvo galima, nes tebėra neišformuota pačios MLE rengimo bazė, sukaupti  archyvai, gyvi bendravimo ryšiai tebejungia jos rengėjus, kurie dar nespėjo pamiršti enciklopedininkams reikalingų įgūdžių. Nesuskatus tuo pasinaudoti, po metų kitų labai daug ką reikėtų pradėti iš naujo. Enciklopedijų leidybos centro vadovybė bei dar neišsisklaidžiusi MLE redakcinė kolegija, palaikomos Mažosios Lietuvos fondo tarybos, ėmėsi grįsti šio Klaipėdoje garsiai ištarto sumanymo reikšmingumą ir ruošti jo įgyvendinimo projekto apmatus. Taip gana greitai atsirado būsimo MLE vienatomio koncepcijos projektas, kurio apmatus parengė MLE kevirtojo tomo vyriausiojo  redaktoriaus pavaduotoja Danutė Valentukevičienė ir kuriam po svarstymo ir kai kurių pasiūlymų pritarė redakcinė kolegija.

 

2010 m. balandžio 22 d. Vilniuje, Lietuvos mokslų akademijos salėje, susirinkus nemažai daliai akademinės visuomenės, kultūrininkams, sostinėje gyvenantiems lietuvninkams bei Mažosios Lietuvos mylėtojams, ketvirtojo MLE tomo pristatymas lyg ir turėjo tapti gražiomis viso beveik pusantro dešimtmečio trukusio darbo pabaigtuvėmis, juolab kad sulaukta aukšto valstybinio įvertinimo. Renginyje dalyvavęs Švietimo ir mokslo ministerijos kancleris Dainius Numgaudis, apibūdinęs MLE kultūrinį, edukologinį ir politinį reikšmingumą, įteikė šios ministerijos atminimo medalius didžiajai daliai MLE redkolegijos narių, aktyviausiems talkininkams bei rėmėjams. Vienas iš MLE rengimo iniciatorių ir konsultantų, Lietuvos mokslų akademijos narys korespondentas prof. habil. dr. Domas Kaunas pasiūlė labiausiai pasižymėjusius MLE rengėjus pristatyti Lietuvos mokslo premijai (taikomosios mokslinės veiklos srityje). Tačiau Mokslų akademijoje vykusioms MLE baigiamojo tomo pristatymo iškilmėms pabaigtuvėmis realiai tapti neteko. Garbiajai publikai bei minėtosios ministerijos atstovams buvo pakartotas Klaipėdoje priimtas kreipimasis dėl MLE rengimo tąsos, o redakcinės kolegijos įgaliota Danutė Valentukevičienė pristatė minėtąjį MLE vienatomio užsienio kalbomis koncepcijos projektą. Jis susilaukė entuziastingo susirinkusiųjų pritarimo, kuris tapo geriausia rekomendacija, kreipiantis į valstybės institucijas dėl galimybių pradėti šį projektą vykdyti.

 

Vasarą Lietuvoje viešėjusį MLF tarybos pirmininką Vilių Algirdą Trumpjoną priėmė Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkė Irena Degutienė. Už nuopelnus rengiant ir leidžiant MLE III ir IV tomus jam pareikšta Seimo pirmininkės padėka ir įteiktas atminimo ženklas. Padėkos taip pat pareikštos buvusiems MLF pirmininkams – kanadiečiui inž. Gyčiui Martynui Šernui (MLE I tomas) ir JAV profesoriui Jurgiui Arvydui Anysui (MLE II tomas). V. A. Trumpjonas dar susitiko dalykiniam pokalbiui su Švietimo ir mokslo ministru Gintaru Steponavičiumi ir šios ministerijos kancleriu Dainiumi Numgaudžiu. Gautas tvirtas pažadas, kad valstybė, suprasdama kultūrinę ir politinę šio leidinio svarbą, jį rems ne tik moraliai, bet ir finansiškai.

 

Mažosios Lietuvos fondo taryba jau skyrė finansinę paramą darbams pradėti. Ji skirta trims redaktoriams, kurie antrąjį šių metų pusmetį ėmėsi atlikti naujojo leidinio parengiamuosius darbus. Toji parama bus tęsiama, jei šio leidinio rengėjai, padedami Mažosios Lietuvos likimui neabejingų bičiulių, sugebės.

 

Taigi, yra susidariusi palanki situacija realiai vykdyti naująjį projektą, kuris dar esmingiau įprasmintų jau turimą MLE keturtomį. Naudojantis jau teikiama Mažosios Lietuvos fondo parama vyksta realūs parengiamieji projekto darbai: tikslinama bei detalizuojama leidinio koncepcija, nustatinėjami medžiagos atrankos bei pateikimo principai, tariamasi su autoriais, konsultantais bei talkininkais, ieškoma finansinių rėmėjų, potencialiems rėmėjams aiškinamas būsimojo žinyno pobūdis bei prasmė. Pasiekta kai kurių susitarimų, gautas vienas kitas pažadas. Viltį suteikiantys pokalbiai vyko su kultūros viceministre Nijole Laužikiene, Klaipėdos miesto ir rajono, Šilutės rajono, Pagėgių savivaldybių atstovais, Klaipėdos rajono savivaldybės Jono Lankučio viešosios bibliotekos direktoriumi Juozu Gutausku. Į talką ieškant rėmėjų įsijungė lietuvninkų bendrija „Mažoji Lietuva”. Ypač aktyvios – lietuvninkų Seimelio vicepirmininkė Rūta Kėkštaitė-Mačiūnienė ir iždininkė Ieva Toleikytė-Biržienė. Esame pakviesti lapkričio pradžioje pristatyti MLE IV tomą Tauragės viešojoje bibliotekoje. Tikimės, kad ir Tauragės savivaldybė prisijungs prie Klaipėdos krašto savivaldybių, pažadėjusių remti mūsų naująjį projektą.

 

Rengiamas „Mažosios Lietuvos enciklopedinis žinynas“ (MLEŽ), kurio angliškasis pavadinimas būtų „Concise Encyclopedia of Prussian Lithuania“, vokiškasis – „Enzyklopädisches Handbuch: Preussisch-Litauen“. Nors MLEŽ ir bus rengiamas, remiantis MLE keturtomio medžiaga, nemaža jo dalis, ypač Mažosios Lietuvos istorija, bus pateikiama naujai. Ši istorija bus pateikiama sintetiškai, išryškinant jos administracinį – politinį, ekonominį, socialinį ir kultūrinį aspektus. Iš MLE keturtomio be didesnių pertvarkymų bus galima panaudoti gamtos, gyvenviečių aprašymus, dalį biografijų. Pagrindinis būsimo leidinio rengimo dalykinis partneris ir konsultantas – Klaipėdos universitetas, kurio mokslininkai jau yra pateikę vertingų pasiūlymų dėl leidinio koncepcijos ir struktūros.

 

Nors svarbiausia naujojo leidinio rengimo intencija – su Mažąja Lietuva supažindinti pasaulio visuomenę (tam jis ir bus leidžiamas užsienio kalbomis), ne mažiau reikšmingas vaidmuo teks ir lietuviškajam jo variantui. Beje, kaipo toks, pirmiausia jis ir bus parengtas ir tik tada verčiamas į kitas kalbas. Lietuvių skaitytojui irgi reikia sintetinio, apibendrinto Mažosios Lietuvos ir jos istorijos vaizdo. „Mažosios Lietuvos enciklopedinis žinynas“ būtų bene pirmasis tokį vaizdą pateikiantis leidinys. Ne tiek mažai pasirodžiusių Mažajai Lietuvai skirtų knygų tokio vaizdo nepateikia – jose analizuojamos atskiros su krašto istorija susijusios problemos, išryškinami atskiri kultūros ar politikos reiškiniai, aprašomos iškilios asmenybės ir jų įnašai į krašto kultūros ar politikos raidą ir pan. Visa tai, tegul ir labai reikšmingos, bet vis dėlto – detalės, fragmentai, nors ir pakankamai konceptualiai susieti su visokeriopu šio krašto raidos kontekstu. MLE keturtomyje pateiktas Mažosios Lietuvos vaizdas – įspūdingas, visaapimantis, bet irgi pateiktas mozaikišai, stambesnėmis ar smulkesnėmis detalėmis, iš kurių sintetinę panoramą susidėlioti reikia pačiam skaitytojui.

 

Lietuviškasis „Mažosios Lietuvos enciklopedinio žinyno“ variantas planuojamas pateikti per dvejus metus. Tam pasiryžusi jau besidarbuojanti Mažosios Lietuvos fondo finansuojama rengimo grupė, kuri tikisi tokio pat, koks buvo rengiant MLE, susitelkimo ne tik iš atnaujintos redakcinės kolegijos narių, bet ir iš visų talkininkų bei rėmėjų.