Kęstutis Pulokas. Reformacijos dieną pasitinkant

Autorius: Voruta Data: 2018-10-27 , 08:58 Spausdinti

Kažkuriuo 1517 m. spalio 31 d. metu, Visų Šventųjų dienos išvakarėse, 33 metų Martynas Liuteris iškabino tezes ant Pilies bažnyčios Vitenberge durų

Kęstutis PULOKAS, Lietuvos Reformacijos istorijos ir kultūros draugijos valdybos narys

Spalio 31 dieną drauge su visu evangeliškuoju pasauliu švęsime Reformacijos šventę. 1517 m. spalio 31-ąją Vitenberge augustinų vienuolis, kunigas, teologijos mokslų daktaras Martynas Liuteris paskelbė 95 tezes, kviesdamas diskutuoti apie to meto bažnyčioje įsigalėjusias nuo Biblijos mokymo nutolusias praktikas. Ši diena laikoma Bažnyčios atgimimo – Reformacijos sąjūdžio, per kelerius metus apimsiančio didžiąją Europos dalį, pradžia. Reformacija keitė Bažnyčios sampratą, o kartu buvo ir reikšmingas visuomenės raidos veiksnys, skatinęs švietimą, gimtosios kalbos vartojimą. Taip pat ir Lietuvoje.

 Itin džiugu, kad nuo šių metų Reformacijos diena – spalio 31-oji yra įtraukta į Lietuvos Respublikos atmintinų dienų sąrašą. Dėl Reformacijos dienos oficialaus pripažinimo pernai, minint Reformacijos 500 metų jubiliejų, į Lietuvos Respublikos Seimą kreipėsi Lietuvos Reformacijos istorijos ir kultūros draugija.

 Daugelyje Lietuvos evangelikų liuteronų ir evangelikų reformatų parapijų Reformacijos diena švenčiama artimiausio sekmadienio pamaldose. Sostinės visuomenę paminėti Reformacijos dieną jau ketvirtį amžiaus kasmet taipogi pakviečia Lietuvos Reformacijos istorijos ir kultūros draugija – šiemet minėjimo vakaras rengiamas lapkričio 6 d., antradienį, 17.30 val. Lietuvos mokslų akademijos Mažojoje salėje. Šįkart Reformacijos dienai skirtame dispute prisiminsime Karaliaučiaus universitete prieš tris šimtus metų įsteigto Lietuvių kalbos seminaro jubiliejų. Apie šio seminaro svarbą diskutuos žinomi mokslininkai Liucija Citavičiūtė, Arūnas Baublys, Sigitas Narbutas, Domas Kaunas. Giedos Vilniaus evangelikų liuteronų parapijos choras (vad. Asta Saldukienė). Lietuvių kalbos seminaras Karaliaučiaus universitete gyvavo iki miesto žūties 1944 m.

 Spalio 16 d. prisiminėme Mažosios Lietuvos gyventojų genocidą, prasidėjusį 1944 m. rudenį į kraštą įsiveržus sovietų kariuomenei. Vienas spalio 16-osios minėjimo renginių tradiciškai surengtas Šilutės Hugo Šojaus muziejuje. Vis dėlto tenka pažymėti, kad nors spalio 16-oji yra įtraukta į Lietuvos Respublikos atmintinų dienų sąrašą, ji kasmet paminima daugiausia visuomenininkų pastangomis ir nė iš tolo neprilygsta tremčių minėjimams. Galbūt tai galima paaiškinti dviem pagrindinėmis priežastimis: nuo pokario laikų susiklosčiusia tam tikra tarptautine politine konjunktūra, o ypač tuo, kad Mažosios Lietuvos tragedija, savo mastais nė kiek nenusileidžianti masiniams trėmimams, o brutalumu juos gerokai pranokstanti, tiesiogiai palietė tik nedidelę dabartinių Lietuvos gyventojų dalį ir iki šiol nėra pakankamai įsisąmoninta mūsų visuomenės.

 Šių metų spalio 1 d. pagaliau prasidėjo istorinės Plaškių evangelikų liuteronų bažnyčios atnaujinimo darbai – dengiamas laikinas stogas, apsaugosiantis apleistą pastatą nuo tolesnio nykimo. 1900 m. pastatyta bažnyčia buvo uždaryta ir nuniokota po karo, sovietų okupacijos metais. Pagėgių savivaldybėje prie pat sienos su Kaliningrado sritimi stūksantis tragiškos būklės pastatas Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios Konsistorijai buvo grąžintas prieš ketvirtį amžiaus, tačiau parapija nebuvo atkurta. Pastatui gelbėti prieš pusantrų metų susibūrė visuomeninė Plaškių bažnyčios atkūrimo bendrija. Pradėjus bažnyčios atnaujinimo darbus, aukštalipiai po stogo konstrukcijomis aptiko bažnyčios bokšto kryžių, kuris daugelį metų laikytas dingusiu. Galbūt tai gražus vilties ženklas prikeliant bažnyčią naujam gyvenimui. Plaškių bažnyčios atkūrimo bendrijos iniciatyvą galima paremti aukomis.

 Vilniuje toliau netyla diskusijos dėl sostinės savivaldybės planuojamo Reformatų parko atnaujinimo. Lietuvos Reformacijos istorijos ir kultūros draugija neeiliniame suvažiavime rugsėjo 15 d. šiuo klausimu paskelbė rezoliuciją. Joje be kita ko sakoma, kad „Sovietmečiu buvo išniekintos evangelikų reformatų kapinės, sakraliniai objektai, todėl toliau galima kalbėti tik apie skriaudos evangelikų reformatų bendruomenei atitaisymą, atkuriant buvusį reljefą.“ Draugija viliasi, kad, pakoregavus parko atnaujinimo projektą, darbai bus toliau vykdomi pagal savivaldybės numatytą grafiką, o centrinėje parko vietoje iškils paminklas Reformacijai ir lietuviškos raštijos pradininkams atminti.

 Apie visa tai ir daugiau skaitykite Lietuvos Reformacijos istorijos ir kultūros draugijos svetainėje http://reformacija.lt Joje taip pat rasite informacijos apie draugijos veiklą, skelbimų apie numatomų renginius. Draugija kviečia jos veikloje dalyvauti įvairių įsitikinimų žmones, kuriems brangus Reformacijos paveldas.

Komentaras skambėjo radijo stoties XFM laidoje „Redaktoriaus žodis“, 2018 10 22      

 

Evangelikai reformatai Kęstutis Pulokas, Martynas Liuteris, Reformacija, Reformacijos diena, Vitenbergas

---

---