Kernavė atveria savo lobius
Autorius: Voruta Data: 2010-01-10 , 07:33 Spausdinti
Širvintų rajone, Kernavėje, Pajautos slėnyje, po rekonstruojamos sodybos pastatais, archeologai aptiko retą ir unikalų radinį – aštuonias ketvirtojo amžiaus antrosios pusės vyrų ir moterų kapavietes.
Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato direkcijos mokslinių tyrimų skyriaus archeologai Gintautas Vėlius, Rokas Vengalis ir Dovilė Baltramiejūtė vienam vilniečiui priklausančioje sodyboje dirbo du mėnesius.
Buvo kasinėjama po buvusiu gyvenamuoju namu ir dviem ūkiniais pastatais.
Kapai su įspūdingais 1500 metų senumo papuošalais ir įkapėmis po namu buvo rasti vos 10 centimetrų gylyje – po grindimis ir asla, o ūkiniame pastate – iškart po maždaug 5 centimetrų mėšlo sluoksniu.
Iki tol niekada netyrinėtoje vietoje archeologai iškasė Kernavės muziejui ne vieną dešimtį vertingų radinių.
Moterų įkapėse buvo rasta iš žalvario pagamintų plačių rankogalinių apyrankių, atsegamų, kaklą puošusių antkaklių, prie kepurių segamų antsmilkinių, vyrų įkapėse – geležinių ietigalių, pjautuvų, pentinių kirvių, diržo sagčių ir net pincetas.
Archeologus nustebino ir rastos kelios urnos. Manoma, kad jos gali būti iš dar ankstesnių amžių. „Tai ankstyviausi mūsų istorijos paminklai, kuriuos galima sieti su gentimi ir jos teritorijoje atsiradusia Lietuvos valstybe.
Įdomu tai, kad ilgai ši vieta buvo mirusiųjų laidojimo vieta.
Pirmosios sodybos, sprendžiant iš rastų puodų šukių ir atsitiktinių radinių, čia įsikūrė tik XVII-XVIII amžiais“, – sakė Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato direkcijos mokslinių tyrimų skyriaus vedėjas archeologas G. Vėlius.
Pasidomėjus, kaip šioje ant pilkapyno pastatytoje sodyboje sekėsi jos gyventojams, G. Vėlius sakė iš kernaviškių girdėjęs, kad čia gyvenusių žmonių likimai klostėsi nekaip: juos persekiojo bėdos ir nelaimės, įvairios ligos.
„Visi juk ant kaulų gyvename. Aš visiškai nebijau toje vietoje įsikurti. Labai smagu, kad archeologai aptiko tuos radinius ir panaudos juos istorijai atkurti“, – sakė prieš kelerius metus šią sodybą įsigijęs ir šiuo metu ją iš naujo atstatantis vilnietis.
N. Tuškevičienės nuotr.
Nuotraukose: Archeologų rankose – tūkstantmetę mūsų šalies istoriją menantys radiniai
Susiję straipsniai
Lietuva
2019-02-21, 14:57
0 komentarų
Bene pirmasis rinkti ir skelbti gyvosios kalbos vietovardžius pradėjo Vaižgantas
- Su Vasario 16-ąja gimnazistai sveikino ir Baltosios Vokės miestelio gyventojus
- Vydūnas. Tautos laisvė ir reikšmė (II)
- Lietuvos muziejai tarptautinėje Vilniaus knygų mugėje 2019
- Martyno Vainilaičio „Kaulo bobos apžavai“. Knygai -20 metų
- Įtariama, kad už įvairius palankius teisėjų sprendimus galimai buvo žadėti ir mokėti kyšiai, kurių sumos svyruoja nuo 1000 iki 100 000 Eur.
Europa
2019-02-19, 08:31
0 komentarų
Kauno ukrainiečių bendrija kviečia į renginį „Mūšis prie Krutų“
Pasaulis
2019-02-16, 10:40
0 komentarų
V. Vengrienė: legendiniame „Amerikos balso” radijuje dirbome prasmingai
- Pušaloto sinagoga paskelbta valstybės saugomu kultūros paveldo objektu
- Brazilijoje – Pietų Amerikos lietuvių jaunimo suvažiavimas
- Prof. Juozas Skirius: kaip buvo paskirtas ir pripažintas Vytautas Čekanauskas Lietuvos garbės generaliniu konsulu Los Andžele 1977 metais
- Algimantas Liekis. Išlikimas lietuviais tėvynėje ir kitur. Minint Lietuvių Chartos ir Pasaulio lietuvių bendruomenės įkūrimo 70-metį
- Čikagoje paminėtas 1923 m. sausio 15 d. Klaipėdos krašto sukilimas
Religija
2019-02-14, 19:59
0 komentarų
Vilniaus arkivyskupijos žinios. Melsimės už Tėvynę
- Prieš 88 metus popiežius Pijus IX inauguravo Vatikano radijo stotį
- Kauno arkivyskupijos kronika
- Lietuvos valstybės atkūrimo 100- čiui. Vilniaus vyskupas Antanas Pranciškus Audzijonis
- Atgimė 300 metų saugotas rankraštis apie Kazokiškių Švč. Mergelės Marijos Nugalėtojos stebuklus
- Kunigo Prano Bieliausko tėviškėje
REKLAMA
Krūmų pjovimas. Apleistų žemių tvarkymas. Mokame 100–300 Eur/ha. Tel. 8 624 82 234.
DRAUGAI
