Kelionė į nežinomą žinomą žemę

Autorius: Data: 2010-01-10, 07:33 Spausdinti

Seniausias Lietuvos teatras – Kauno valstybinis dramos teatras, pažymintis 90 metų sukaktį, šiemet savo scena dalijasi su čia anksčiau kūrusiais žymiausiais lietuvių režisieriais. Jonui Jurašui spektaklis „Antigonė Sibire“ tapo simboliniu sugrįžimu į Kauną.
 
Tekstinę vaidinimo medžiagą parengė režisieriaus žmona ir bendražygė Aušra Marija Sluckaitė. Ji rėmėsi graikų klasiko Sofoklio drama „Antigonė“, baskų kraujo turinčio prancūzų dramaturgo Jeano Anouilh“o to paties pavadinimo pjese, kurią šis parašė nacių okupuotoje Prancūzijoje 1943 metais, ir išeivijos rašytojos Birutės Pūkelevičiūtės tekstais iš prozos rinkinio „Atradimo ruduo“ bei jos autobiografinio romano „Devintas lapas“. Jurašus sujaudino šią vasarą vykusios „Misija Sibiras“ dalyvių palydėtuvės. Jaunimas jau šešti metai lanko tremties ir lagerių vietas, ieško protėvių pėdsakų, tvarko kapus. „Mano vaizduotėje „Misija Sibiras“ tapo reikšmingu spektaklio išeities tašku“, – prieš premjerą sakė J. Jurašas. Neatsitiktinai „Antigonėje Sibire“ panaudotos ištraukos iš kelionių užrašų. Misijos dalyviams taip pat teko Choro, apraudančio mirusiuosius ir komentuojančio įvykius, vaidmuo.
 
Sprogstamasis mišinys
 
„Antigonė Sibire“ rodoma Kauno dramos teatro Ilgojoje salėje – toje pačioje, kurią teatrine erdve prieš dvidešimtį pavertė pats J. Jurašas, tąkart jis statė „Smėlio klavyrus“. Ir tada spektaklio bendraautore buvo A. M. Sluckaitė.
 
Pirmieji premjeriniai „Antigonės Sibire“ spektakliai vyko spalio pradžioje. Juos lydėjo brolių Černiauskų fotografijų paroda, kurioje įamžintos lietuvių tremties vietos. Žiūrovų susidomėjimas – didžiulis: bilietai jau išpirkti iki sezono pabaigos. Artimiausiu metu spektaklį bus galima išvysti spalio 21 ir 28 dienomis.
 
„Kiekvieną naują spektaklį vadinu kelione į nežinomą žemę. Pastaroji buvo viena įdomiausių. Ilgai ieškojome temos teatro sukakčiai. Norėjosi, kad ji sietųsi ir su mano bei Aušros biografijomis, ir mūsų tautos istorija. Po ilgų svarstymų pasirinkome „Antigonę“. Tačiau netrukus supratome, kad mitinės temos negana, nors tai amžina, archetipinė tema. Per TV išvydę atsisveikinimą su „Misija Sibiras“ dalyviais buvome taip sujaudinti, kad nutarėme įtraukti šių jaunų žmonių patirtį. Per ją suvokti labai artimą ir skaudžią mūsų tautos atmintį, juolab kad apie tai pastaruoju metu ne itin norima kalbėti, – LŽ teigė spektaklio režisierius. – Nusprendėme panaudoti jaunųjų misijos dalyvių užrašus. Iš to sukūrėme pavojingą sprogstamąjį mišinį, kuris vienus labai jaudino, kitus – erzino. Ypač tuos, kurie prisidėjo arba pataikavo sovietų represinėms struktūroms.“
 
Prieš prisitaikymą
 
Mitas pasakoja, kaip Oidipo duktė Antigonė, nepaklusdama valdovo Kreonto draudimui, ryžtasi slapta palaidoti brolžudiškame kare žuvusį brolį. Už tai ji nuteisiama mirti užmūryta Tėbų rūmų sienoje. Nelaukdama mirties, ji pati nusižudo, dar kartą pasipriešindama primestai valiai. Antikos tema – apie nepalaidotas, klajojančias sielas – tarsi viso spektaklio skerspjūvis. Tačiau, pasak J. Jurašo, „Antigonė Sibire“ – ne apie laidojimą, perlaidojimą ar pagerbimą. Ji kalba apie maištą prieš prisitaikymą. „Spektaklio filosofinė esmė – kova su konformizmu, vidutinybe, susitaikymu“, – pabrėžė režisierius. Spektaklio žiūrovams jis siūlė atkreipti dėmesį, kaip antikinė tema siejasi su lietuvių tautos patirtimi. Dauguma spektaklio trupės narių – jauni aktoriai. Tačiau visi, teigė J. Jurašas, turėjo ką prisiminti apie ištremtus giminaičius, artimuosius. Režisierius sudarė sąlygas tai patirčiai prabilti, virsti žodžiu ir scenos veiksmu. „Džiugu, kad aktoriams ši tema buvo artima, o ne mano primesta“, – tikino režisierius. Jį nustebino, kaip per repeticijas aktoriai giedojo B. Pūkelevičiūtės teksto ištraukas, virtusias raudomis. „Ši atmosfera persiduoda ir publikai. Niekada nemaniau, kad kada nors sugrįšiu į Kauno teatrą, iš kurio tokiomis sudėtingomis aplinkybėmis teko išvykti. Šis spektaklis buvo kuriamas nuostabioje komandinėje atmosferoje. Nepamenu, kada esu patyręs tokią gerą aplinką“, – prisipažino J. Jurašas.
 
Kritikos tyla
 
Po pirmųjų spektaklių – tyla. Negirdėti nė vieno teatro kritiko balso. Režisierius sakė Vakaruose buvo įpratęs prie greitos vertintojų reakcijos, nesvarbu – geros ar ne. O čia tyla. „Tai būdinga Lietuvai. Matyt, reikia pamąstyti, pasitarti, subrandinti bendrą nuomonę, nepadaryti klaidos vertinant“, – ironizavo J. Jurašas.
 
Muziką spektakliui parašė kompozitorius Giedrius Kuprevičius, o vaidina Gintaras Adomaitis, Eugenija Bendoriūtė, Saulius Čiučelis, Tomas Erbrėderis, Mindaugas Jankauskas, Liubomiras Laucevičius, Eglė Mikulionytė, Neringa Nekrašiūtė, Jūratė Onaitytė, Indrė Patkauskaitė, Egidijus Stancikas, Arūnas Stanionis, Milė Šablauskaitė, Mikalojus Urbonas, Regina Varnaitė.
 
Donato Stankevičiaus nuotr.
 
www.lzinios.lt
 
Nuotraukoje: Spektaklis buvo kuriamas nuostabioje komandinėje atmosferoje. J. Jurašas su aktore E. Mikulionyte

Sena Voruta



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra