Keliai į Lietuvos tūkstantmetį

Autorius: Data: 2010-01-10, 07:33 Spausdinti

Pokalbis su Lietuvos tūkstantmečio paminėjimo direkcijos direktoriumi Gediminu Ilgūnu

Kada iškilo idėja minėti Lietuvos tūkstantmetį?

Ši idėja kilo 1997 metais. Tuomet grupė inteligentijos atstovų kreipėsi į Prezidentą Algirdą Brazauską ir informavo jį apie artėjančią svarbią mūsų tautai datą – Lietuvos vardo paiminėjimo tūkstantmetį ir kad ši data turėtų tapti svarbiu reiškiniu mūsų tautos valstybės gyvenime. Tų metų gegužės 8 d. Prezidento dekretu buvo įkurta Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečio valstybinė komisija. Tai aukščiausio rango valstybinė komisija, kol kas vienintelė tokia Lietuvoje, kurios pirmininkas yra Prezidentas, pavaduotojai – Seimo pirmininkas ir Ministras Pirmininkas. Ji sudaryta pareiginiu principu, todėl pareigūnai, užimdami tam tikras pareigas, tampa šios komisijos nariais. Komisijoje yra aukštųjų mokyklų rektoriai, kūrybinių organizacijų vadovai, humanitarinės krypties ministrai, apskričių viršininkai, didžiausių miestų merai ir t.t. Kadangi ši komisija tiktai generuoja idėjas, jas aprobuoja, kažkas turi daryti konkretų darbą. Todėl 1998 metais buvo įkurta mūsų kukli, maža Lietuvos tūkstantmečio paminėjimo direkcija.

Kas jau yra padaryta to vardo pagarsinimui?

Pirmiausia mes kelis kartus kreipėmės į spaudą, į kitas žiniasklaidos priemones, kvietėme organizacijas ir asmenis siųsti savo pasiūlymus, teikti savo projektus, kaip reikėtų paminėti Lietuvos vardo tūkstantmetį, kaip reikėtų tai padaryti, kiek tai kainuotų. Porą metų rinkome medžiagą, ją peržiūrinėjome, klasifikavome, organizavome ekspertų komisijas pasiūlymų, projektų atrankai. Visa ši medžiaga buvo suskirstyta į tris skyrius: kultūros paveldo bei architektūros projektai, nacionalinių ir tarptautinių kultūros, meno bei visuomeninių projektų programa ir mokslo tyrimų bei leidybos programa.
Programos bendroji paskirtis – gyvinti ir stiprinti Lietuvos visuomenės istorinę bei pilietinę savimonę, aktualinti kultūros paveldą, išskirti simbolinius jo elementus, reikšmingus Lietuvos, kaip valstybės ir tautos savivokai, padėti tinkamai pristatyti Lietuvą, jos kultūrą pasauliui, padėti įgyvendinti tautos ateičiai reikšmingus kultūros projektus.

Iš pradžių buvo tikimasi, kad šioms programoms vykdyti bus skiriama pakankamai lėšų, tačiau dėl mūsų valstybės sunkios ekonominės būklės to nėra. Iki šiol lėšų gauname tiktai leidybos programai ir remiam svarbių mūsų istorijai ir kultūrai leidinių rengimą bei leidybą. Šiuo metu baigėsi mūsų paskelbtas istorijos ir kultūros leidinių konkursas Lietuvos valstybės istorijos tyrimų, istorijos bei kultūros paminklų tema ir t. t. Gavome 86 pasiūlymus. Ekspertų komisija, vadovaujama profesorės Eugenijos Ulčinaitės, visas paraiškas peržiūrės, apsvarstys ir padariusi atranką pateiks savo pasiūlymus.

Minėjote knygų leidybą. Kas jau padaryta?

Mes jau esame parėmę nemaža reikšmingų mūsų istorijai, mokslui ir kultūrai leidinių. Svarbesni jų – tai fundamentalus habilituoto istorijos mokslų daktaro V.Merkio darbas “Motiejus Valančius”, prof. E.Gudavičiaus “Lietuvos istorija”, taip pat knygos “Lietuva medaliuose”, “Lietuva. Praeitis, kultūra, dabartis”, “1791 m. gegužės 3 d. Konstitucija”, keletas “Lietuvos metrikos” tomų ir kt. Vienas iš paskutinių, pėdsaką palikusių leidinių yra pirmoji Lietuvos užsienio politikos dokumentų rinkinio knyga “Krėvos aktas”, pristatyta Prezidentūroje dalyvaujant Prezidentui Valdui Adamkui.

Yra parengta vykdyti ir bendroji Lietuvos tūkstantmečio minėjimo programa. Ji buvo aprobuota valstybinės komisijos posėdyje, tačiau kad įgautų konkretų statusą, reikia, kad būtų patvirtinta Vyriausybės arba Seimo. Tačiau dėl dažnos mūsų Vyriausybės kaitos pastaraisiais metais, to padaryti nepavyko. Programos projektą reikia labai ilgai derinti su įvairiomis instancijomis, o kol suderiname, pasikeičia Vyriausybė ir vėl viskas iš pradžių. Todėl iki šiol bendroji Lietuvos tūkstantmečio minėjimo programa ir nebuvo patvirtinta.

Gerai, kad vis dėlto jau yra patvirtinta šios programos dalis – Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo Lietuvos karaliumi ir Lietuvos, kaip valstybės, tarptautinio pripažinimo Europoje 750-ties metų programa. Tai labai svarbi data, mūsų valstybės ir tautos gyvenime ji yra ne mažiau svarbi negu pirmasis Lietuvos vardo paminėjimas. Svarbiausias, sakyčiau, šios programos akcentas bus paminklas karaliui Mindaugui ir Mindaugo tiltas per Nerį – itin akivaizdūs objektai.

Kokie Mindaugo tilto ir Mindaugo paminklo statybos reikalai?

Paminklas bus atidengtas ateinančių metų liepos 6 dieną, tada bus atidarytas ir tiltas, kuris jau yra statomas. Žinoma, gaila, kad paminklo Mindaugui konkursas buvo paskelbtas vėlokai. Suprojektuoti ir pastatyti tiltą tam tikra prasme paprasčiau, negu sukurti ir pastatyti gerą paminklą. Labai gražu, kad paminklui sukurti ir pastatyti Vyriausybė rado galimybę skirti du milijonus litų. Laiko konkursui buvo mažoka ir dėl sąlygų buvo įvairių niuansų, o ir dabar dėl konkurso bei pasirinkto paminklo yra įvairių nuomonių. Man asmeniškai patinka, kad vis dėl to paminklui yra pasirinkta ši figūra, o ne koks nors stulpas ar akmuo su užrašu apačioje “Mindaugas”.

Ar Lietuvos tūkstantmečio minėjimo programoje numatomi ir kiti darbai? Kokie jie?

Lietuvos tūkstantmečio minėjimo dar laukia dideli darbai. Programoje jie yra išskirstyti pagal metus. Iš kultūros paveldo ir architektūros objektų paminėtini Valdovų rūmai, kurių tyrimas tebevyksta ir greitai prasidės konkretūs statybos darbai. Šiandien aš negalėčiau garantuoti, kad 2009 metų liepos 6 dieną šie rūmai jau stovės, tačiau, manau, tai padaryti dar įmanoma. Iš architektūrinės programos paminėtina Nacionalinės XX a. dailės galerijos rekonstrukcija, Kernavės, Senųjų Trakų tyrimo renovacijos ir pristatymo visuomenei programa, Vytauto Didžiojo karo muziejaus, Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus renovacija, Liaudies buities muziejaus komplekso užbaigimas.

Iš nacionalinių ir tarptautinių kultūros, meno ir visuomeninių projektų paminėtina mokyklų ir bibliotekų renovacijos programos, vykdomos kartu su tarptautiniais užsienio fondais. Kai kurie projektai vykdomi arba jau įvykdyti. Vyko Čiurlionio 125-osioms metinėms skirta paroda Prancūzijoje, Orsay muziejuje, įvyko tarptautinė paroda „Vilniaus klasicizmas“, šiuo metu Dailės muziejuje tebevyksta paroda „Krikščionybė Lietuvos mene“. Lietuvos dailės akademija rengia parodą „Lietuvos didžiosios kunigaikštystės palikimas“. Jau įvyko Motiejaus Valančiaus jubiliejiniai programiniai renginiai. Numatoma paminėti Didžiojo Vilniaus Seimo šimtmečio jubiliejų 2005 metais, nepriklausomybės paskelbimo – Vasario 16-osios 90-metį, rengti mokslines konferencijas apie Lietuvos valstybingumą ir t. t.

Iš daugybės Lietuvos dvarų programoje numatyta keletą jų atkurti kaip regioninius kultūros centrus. Pietų Lietuvoje buvusio Liškiavos vienuolyno komplekse numatyta įkurti Dzūkijos regioninį kultūros centrą, Žemaitijoje tokį centrą įkurti Plungėje, Oginskių dvaro rūmuose, Aukštaitijoje – Rokiškio dvaro rūmuose. Mažosios Lietuvos kultūros centrą numatoma įkurdinti Šilutės Šojos dvare. Į programoje (be lėšų iš valstybės) įtraukta šiuolaikinių meno ir koncertų rūmų statyba ant Tauro kalno. Sūduvos (neteisingai vadinamos Suvalkija) regioninį centrą numatyta įkurti Paežerių dvaro rūmuose.

Kodėl, Jūsų nuomone, Vilkaviškio Paežerius netinka vadinti Suvalkija?

Tai carinės administracijos palikimas. 1867 metais buvo įkurta nauja gubernija, pavadinta jos centro – Suvalkų miesto vardu, ir gubernijos teritorija pradėta vadinti Suvalkija. Šitas teritorinis vienetas galiojo lygiai 50 metų, iki Pirmojo pasaulinio karo. Po to neliko gubernijų, Suvalkų miestas liko anapus Lietuvos sienos, ten yra Suvalkų apskritis. Taigi Suvalkų miesto ar apskrities gyventojas gali vadintis suvalkiečiu, bet kaip suvalkiečiu vadinti vilkaviškietį ar marijampolietį? Tiesa, vadina, bet istoriškai tai yra caro valdžios priversto administracinio padalijimo palikimas. Jeigu mes Marijampolės, Vilkaviškio kraštą vadiname Suvalkija, tai būkime logiški ir nuoseklūs: Naumiestį vadinkime Vladislavovu, o Mažeikius – Muravjovu, kaip jie buvo vadinami caro laikais. Gal tada ir Gedimino prospektą Vilniuje vadinkime Georgijevskio prospektu?

Kaip visuomenė dalyvauja Lietuvos tūkstantmečio paminėjimo programose?

Visuomenė pirmiausia aktyviai dalyvavo teikdama pasiūlymus bei programas, kaip reikėtų paminėti Lietuvos tūkstantmetį. Iš institucijų bei piliečių buvo surinkti visi projektai, jie išnagrinėti ir parengtas bendros programos projektas. Dabar liko finansavimo užtikrinimo klausimas, kas – Vyriausybė ar Seimas – tvirtins šią programą. Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas, profesorius R. Pavilionis, susipažinęs su programa, pateikė ją svarstyti savo komitetui ir, jo nuomone, šitą programą galima būtų teikti patvirtinti ir Seimui. Vyriausybė buvo kritikuojama ir dėl Mindaugo karūnavimo 750-ties metų programos patvirtinimo, ir dėl Valdovų rūmų atstatymo iniciatyvos.

O kaip vertinate Valdovų rūmų fondo iniciatyvą rinkti lėšas?

Labai gerai, ir jau yra nemažai lėšų surinkta. Verta čia priminti, kad tautinio atgimimo laikotarpiu – 1988–1989 metais šiam tikslui irgi buvo rinkti pinigai. Lėšas reikia rinkti, tai būtų atsakas tiems, kurie sako, kad nereikia atstatyti rūmų.

Kalbėjosi Juozas Vercinkevičius

Sena Voruta



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra