Keičiasi krašto gynybos strategija

Autorius: Data: 2014-11-10, 15:56 Spausdinti

Pradžiai truputis istorijos. Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga – [LPKTS] daugiau nei 15 metų vis rašė rezoliucijas ir straipsnius, mūsų atstovai Seime teikė įstatymų projektus ir pasiūlymus ragindami stiprinti Krašto apsaugą, didinti jos finansavimą, plėsti gynybos infrastruktūrą, didinti reguliarios kariuomenės skaičius, neatsisakyti Šauktinių kariuomenės, o jeigu būtina, tai pirma sukurti viso jaunimo pradinio karinio apmokymo sistemą, plėsti Rezervo ir Savanorių kariuomenės pajėgumus, tobulinti Teritorinės gynybos sistemą. Visaip remti Lietuvos šaulių sąjungą [LŠS], sudaryti jai sąlygas mokyti savo narius karo dalykų. Duoti šauliams ginklus ir teisę palaikyti tvarką visuomenėje. Juk esame demokratinės Europos pakraščio valstybė iš dviejų pusių spaudžiama ne draugiškų kaimynų.

Deja, iki šiol į mūsų įspėjimus ir reikalavimus nebuvo kreipiama jokio dėmesio. Atvirkščiai, 1992 – 1996 metais, valdžioje esant Lietuvos demokratinei darbo partijai – [LDDP], buvo bandyta atsisakyti kariuomenės. Dėl to pasipiktino pariotinė visuomenė, net kilo Savanorių „maištas“ „pakaunės“ miškuose. Samprotauta: „Niekas mūsų nepuls. ne provokuokime Rusijos. Lėšų trūksta „liaudies“ gerovei kelti ir valstybės ūkiui gelbėti“. „Begelbėdami“ kolūkius ir „savųjų“ „prichvatizuotas“ buvusias „visasąjungines“ įmones, jie sužlugdė bankus, sugriovė visą valstybės finansų sistemą ir per eilinius Seimo rinkimus pasitraukė į politikos nuošalę.

1996 – 2000 metais valdžioje buvusi Tėvynės sąjunga – Lietuvos konservatoriai [TS-LK] pradžioje energingai ėmėsi valstybės finansų sanavimo, kėlė ūkį, algas ir pensijas. Rūpinosi Krašto gynybos būkle. Bet netikėtai užklupo Rusijos ūkio krizė ir sužlugdė visas greito geresnio gyvenimo svajones. G. Vagnorius atsistatydino, įkūrė naują partiją, tuo gal norėdamas sukelti politinę krizę, bet TS-LK mobilizavosi, liko valdžioje ir tęsė pradėtus darbus. Deja, daug laiko buvo prarasta, kadencija baigėsi, liko nebaigti projektai ir darbai.

2000 – 2008 metų kadencijose Lietuvos saugumas buvo ženkliai sustiprintas. Buvome priimti į NATO ir Europos Sąjungą. Po šių laimėjimų socdemai vėl sugrįžo prie senos idėjos, esą „Lietuvą gins NATO ir mums didelės kariuomenės nereikia. Pakaks mažos, bet stiprios kariuomenės“. Esą reikia tik dviejų trijų batalionų dalyvauti NATO užsienio misijose ir dar Garbės sargybos kuopos iškilmėms „papuošti“. Kilo opozicijos ir visuomenės pasipiktinimas. Valdantieji kaltino opoziciją, jog ši nepasitiki NATO, o tai kenkia geram Lietuvos įvaizdžiui. Nei lenkų „autonomininkų“ antilietuviškos politikos inspiruotos Draučių kaimo lietuvių žudynės, nei Rusijos ketinimai pramušti per pietinę Lietuvą „koridorių“ į Karaliaučiaus kraštą, nei Padnestrės, Estijos rytų pasienio ar Gruzijos įvykiai nepamokė LSDP politikų ir tada kariuomenės vadovybėje buvusių sovietinio mentaliteto generolų. Deja, kaip ir visos Europos Sąjungos nepamokė yrančios Serbijos vidaus karai, Bosnija ir Kosovas, Abchazija ir Pietų Osetija…  Socdemai bijojo Krašto Apsaugos Savanorių Pajėgų – [KASP] kariuomenės, gal, kad ši nepakartotų „pakaunės“ įvykių. Jie sistemiškai mažino Savanorių ir Rezervo pajėgas, demontavo Teritorinės Gynybos sistemą. Karių skaičius svyravo tarp 5–7 tūkstančių, Rezervo – 4 tūkstančiai. Visa tai vyko vadovaujant Krašto apsaugos ministrams Linui Linkevičiui ir Juozui Olekui. Pastarasis, po eilinių Seimo rinkimų, perduodamas įgaliojimus R. Juknevičienei, suskubo panaikinti Šauktinių kariuomenę.

2008 – 2012 metų kadencijoje TS-LDK žadėjo grąžinti šauktinių kariuomenę ir ženkliai sustiprinti Krašto gynybos pajėgumus. Tačiau maža ką nuveikė, nes prasidėjusi pasaulinė finansinė, o vėliau ir ūkio krizė vėl nubraukė visus gerus ketinimus. Teko mažinti valstybės išlaidas, tame tarpe ir Krašto gynybai. Pavyko tik pradėti jaunimo Savanoriškus Bazinius Karinius Mokymus ir ribotas Rezervo pratybas.

Atsikvošėta tik Rusijai užpuolus Ukrainą. Rusiška patarlė sako: „Kol perkūnas netrenks, mužikas nepersižegnos“. Panašiai esti ir su mūsų politiniu elitu, kol Hanibalas ne atsiranda prie vartų, tol elitas ramiai žaidžia savo politinius žaidimus, nesirūpindamas rytdiena. Reikėjo, kad Putinas atplėštų nuo Ukrainos Krymą ir dar porą jos rytinių sričių, kad visos partijos, Vyriausybė ir Seimas susirūpintų Krašto gynybos būkle. Elito mąstymas lyg pagal komandą pradėjo keistis į gerą. Tik ar visų ir ar pakankamai? Padidintas finansavimas, pamažu atstatomos Teritorinės Gynybos struktūros. Apie Šauktinių kariuomenės sugrąžinimą pradėjo kalbėti ne tik opozicija, bet ir Premjeras, Prezidentė, naujas kariuomenės vadas generolas majoras Jonas Vaidotas Žukas. Tik ministras Juozas Olekas „kol kas nemato tokio reikalo“. Estijos prezidentas T. H. Ilvesas priminė Baltijos valstybių kolegoms, kad jie suklydo pereidami prie profesionalios kariuomenės, dabar negali užtikrinti reikiamo kariuomenės rezervo. Baltijos šalys turi keisti savo karybos metodus. Europoje tik Estija, Suomija, Norvegija, Šveicarija ir Graikija turi privalomą karinę tarnybą. Jos visos kaip ir Lietuva yra pakraščių valstybės. J. V. Žukas  pasisako už mišrią sistemą, kuri sudarytų sąlygas aktyvaus rezervo karių ir savanorių kariuomenės skaičiaus didinimui. Pripažįsta reikalą rengti pakartotinų mokymų rezervistams ne tik tarptautiniuose mokymuose, bet ir nacionaliniuose. Mūsų kariuomenei reikia daugiau modernios technikos. Prezidentės iniciatyva jau įkurtos ir Alytuje veikia Greito Reagavimo Pajėgos. Jos gali būti panaudotos savigynai net ir taikos metu.

Valio! Senei taip reikėjo!

Ar kursime Vietinę Savigynos Gvardiją? [Pasvarstymai pagal A. Kubilių apie šiandienos karus ir kariuomenes.] Dabartiniuose karuose nėra fronto, arba jis yra visoje teritorijoje. Reguliari kariuomenė ar ypatingi antiteroristiniai būriai dažnai yra bejėgiai prieš sukilėlius, ypač kai jiems padeda kaimyninės valstybės. Sukilėliams padeda kaimyninės valstybės, jų tautinės ar religinės mažumos ir žemas pragyvenimo bei socialinės apsaugos lygis, menkas vietinių gyventojų išprusimas ir teritorijos ekonominis atsilikimas. Sukilėlių būrelių veikla palyginti pigiai kainuoja, o kariuomenės veiksmai labai brangūs ir mažai efektyvūs.

Esant tokioms sąlygoms, teritorinė savigyna būtų bene vienintelė reali apsauga nuo teroristų ir sukilėlių. Tai būtų vietos civiliai asmenys, turintys karinės patirties, gerai žinantys savo teritoriją ir jos žmones. Savigyna priešinasi įsiveržusiems samdiniams teroristams ir reikalui esant pasikviečia į pagalbą kariuomenę. Tam reikia visus jaunuolius apmokyti karo dalykų, sustiprinti LŠS, gal vėl grąžinti Šauktinių kariuomenę. Tai ypač aktualu Baltijos šalims, kur yra didelė „rusakalbių“ diaspora. Galime sulaukti „žalių žmogeliukų“ iš Baltarusijos ar Karaliaučiaus krašto.. Dabar Lietuvoje turime 8 tūkstančių profesionalią kariuomenę. Ją reikia padidinti iki 12 tūkstančių. Taikos metu reikia turėti 20 tūkstančių kariuomenę ir 70 tūkstančių rezervistų. Norint išlaikyti tokį skaičių, Savanoriški Baziniai Kariniai Mokymai kasmet turi paruošti nors po 3000 Rezervui tinkančių karių. Dabar paruošia tik iki tūkstančio… Tad Privalomos Karinės Tarnybos sugrąžinimas būtų efektyviausias ir pigiausias problemos sprendimo būdas. Deja, Lietuvos karinė strategija ir doktrina savigynos galimybės nenumato. Kariuomenė nemokoma partizanų karo taktikos. Net šauliai esant reikalui negali veikti savarankiškai, gali vykdyti tik centrinės karinės vadovybės užduotis. Juk būtent tokioms užduotims buvo rengiami tarpukario Lietuvos šauliai. Dažnas jų turėjo namuose ginklą. Deja, tada šaulių būta arti 68 tūkstančių, dabar tik 8 tūkstančiai. Būtina sparčiai didinti šaulių gretas. Gal būtent šauliai galėtų sudaryti Savigynos Gvardijos branduolį?

Šauliai, Rezervo kariai, Savanoriai kaip tik galėtų efektyviai ginti arba atstatyti tvarką savo gyvenamoje teritorijoje. Reikia skubiai peržiūrėti karinę strategiją ir doktriną, keisti atitinkamus teisės aktus ir perskirstyti Krašto apsaugos finansavimą, mano A. Kubilius.

Dabar, gręsiant užpuolimui ar konvenciniam karui, svarbu yra ruošti jaunimą ir visuomenę pilietiniam ir ginkluotam pasipriešinimui. Šiame bare aktyviai dirba LPKTS, Lietuvos laisvės kovotojų sąjunga – [LLKS] ir kitos Pasipriešinimo dalyvių visuomeninės organizacijos.

Yra ir kitų siūlymų. Seimo narys Liutauras Kazlavickas siūlo įvesti Krašto gynybos programą bendro lavinimo mokyklose jau nuo 2015 metų. Seimo NSGK pirmininkas A. Paulauskas  eina toliau, siūlo pradėti diskusijas apie Karinį parengimą mokyklose.

Kad tik nenusidiskutuotume be galo ir krašto. Visas idėjas reikia svarstyti ir atrinkus geriausias nedelsiant įgyvendinti. Nes Hanibalas jau stovi prie vartų!

                     Dr. Povilas Jakučionis, 2014-11- 07

http://kariuomene.kam.lt nuotrauka

Nuomonės, diskusijos, komentarai , , , , , ,



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra