KAUNO VALSTYBINIS CHORAS KVIES KOVO 11-ĄJĄ ŠVĘSTI KLAUSANTIS LIETUVIŠKOS MUZIKOS

Autorius: Data: 2017-03-01, 13:04 Spausdinti

KAUNO VALSTYBINIS CHORAS KVIES KOVO 11-ĄJĄ ŠVĘSTI KLAUSANTIS LIETUVIŠKOS MUZIKOS

Kauno valstybinis choras. Dmitrijaus Matvejevo nuotr.

Rasa AUKŠTUOLYTĖ, muzikologė, www.voruta.lt

 

Kovo 11-oji – kiekvienam lietuviui ypatinga, ilgus dešimtmečius lauktos Nepriklausomybės ženklu pažymėta diena. Šia proga visoje šalyje skambės daug šventinių kalbų, posmų, aukštinančių mūsų tautą bei jos istoriją, o Lietuvos Nacionalinė filharmonija pakvies šventę pasitikti aidint darnių Kauno valstybinio choro dainininkų balsų atliekamai lietuviškai dainai.

Lordas Yehudi Menuhinas Kauno chorą yra pavadinęs aukščiausio lygio kolektyvu. Lietuvoje ir užsienyje gerai žinomas stambios formos pasaulinės klasikos šedevrų atlikimais, choras nemažiau garsus ir lietuvių muzikos puoselėjimu bei sklaida. Ypatingą vietą kolektyvo repertuare bei diskografijoje užima Mikalojaus Konstantino Čiurlionio, Česlovo Sasnausko, Juozo Naujalio, Stasio Šimkaus, Vlado Švedo, Broniaus Kutavičiaus ir jaunesnės kartos lietuvių autorių chorinės muzikos kūriniai.

Šventinis choro koncertas visai Lietuvai svarbią dieną – ne atsitiktinumas. Anot Nacionalinės filharmonijos vadovės Rūtos Prusevičienės: „Choro ir jo įkūrėjo – maestro Petro Bingelio meninė, pilietinė ir bendruomeninė veikla, angažavimasis lietuvių kompozitorių kūrybos atlikimui ir sklaidai, dėmesys regionų klausytojams bei atstovavimas Lietuvos chorinei kultūrai pasaulyje tiesiog sutapatina choro vardą su svarbiausiais atkurtos nepriklausomos Lietuvos įvykiais ir datomis“.

Vedamas meno vadovo ir dirigento P. Bingelio, koncerte choras pristatys programą  „Lietuva brangi“. Gerai žinoma, Maironio žodžiais sukurta ir tartum antruoju valstybėa himnu tapusi J. Naujalio daina kaip gražus ir prasmingas leitmotyvas nuolat skamba kūrybinėje choro veikloje. Kauniečių atliekama, 2012 m. apie Lietuvos muzikinę tradiciją ji liudijo tolimojoje Kinijoje vykusiame 26-ajame Makao muzikos festivalyje. „Lietuva brangi“ pavadinta ir 2000 m. išleista choro kompaktinė plokštelė, kurioje įamžinta žymiausių XX a. pradžios lietuvių kompozitorių patriotinė ir sakralinė muzika.

Renginyje nestigs gražiausios lietuviškos chorinės muzikos: tiek daugiau nei prieš šimtmetį, tiek ir Lietuvai atkūrus Nepriklausomybę parašytų kūrinių. Programoje pristatomi kelių kartų lietuvių muzikos kūrėjai: pirmieji tautiškosios muzikos puoselėtojai – Vincas Kudirka, Juozas Naujalis, Česlovas Sasnauskas, Mikalojus Konstantinas Čiurlionis, Aleksandras Kačanauskas, vėliau nenuilstamai lietuvių muzikos kultūrą plėtoję Julius Juzeliūnas, Rimvydas Žigaitis, Zigmas Virkšas bei skirtingų kartų nūdienos autoriai – Algimantas Bražinskas, Vytautas Barkauskas, Vytautas Miškinis, Vaclovas Augustinas.

Atlikdami didžiąją dalį koncerto programos, atlikėjai paklus ilgamečio savo vadovo dirigento P. Bingelio mostams. Kolektyvo vedlys įvertintas daugeliu įvairių apdovanojimų: 1993 m. jam paskirta Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija, 1994 m. apdovanotas Didžiojo kunigaikščio Gedimino IV laipsnio ordinu, 2003 m. – ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro didžiuoju kryžiumi, 2008 m. išrinktas Kaunmiesto garbės piliečiu, o 2013 m. gavo Kultūros ministerijos įteiktą garbės ženklą „Nešk savo šviesą ir tikėk“. Išskirtinis ir jaudinantis įvertinimas P. Bingelį sieja su koncerto programoje skambėsiančiu Lietuvos chorinės muzikos patriarchu – J. Naujaliu: maestro saugo autentišką jo batutą, daugiau nei prieš tris dešimtmečius perduotą kompozitoriaus dukters Zofijos Naujalytės.

Kita vertus, klausytojai turės progos prie dirigento pulto išvysti ir jaunuosius choro dirigentus – Kęstutį Jakeliūną bei Mindaugą Radzevičių. K. Jakeliūnas diriguos V. Miškinio kompoziciją „Oi, šąla šąla“, kurią su choru atlikdamas „Prahos pavasario“ festivalyje, pelnė nenuilstamus Čekijos klausytojų aplodismentus, o M. Radzevičius – Z. Virkšo dainą „Oi, ant kalno“.

Anot K. Jakeliūno, V. Miškinio kompozicija „Oi, šąla šąla“ – vienas spalvingiausių kompozitoriaus kūrinių. „Nuo pat pirmosios choro frazės – kanono, kurį dainuoja sopranai, muzika nukelia į užburtą pirmųjų snaigių žaismą, o palaipsniui prisijungiant kitiems balsams, harmonija tirštėja iki įstabiai grakštaus pūgos šėlsmo. Ryškiausias koloritas ir šviesos įspūdis juntamas vidurinėje kūrinio dalyje. Sopranui dainuojant solo ir chorui atsakant, kiekvienos frazės pabaigoje suskamba varpelis, kuris tarytum sustabdo laiko tėkmę“, – mintimis dalinosi dirigentas.

M. Radzevičiaus drauge su choru paruošta Z. Virkšo išplėtota lietuvių liaudies daina „Oi, ant kalno“ įdomi muzikinės minties plėtote. Pasitelkdamas daugiabalsį muzikinį audinį, išraiškingai pasikartojančius melodinius motyvus bei daugiasluoksnę ritmiką, kompozitorius formuoja labai intensyvų, pulsuojantį muzikinį klasterį, kuris išryškina pagrindinę liaudies dainos temą. Svarbi ir nuolat aktuali idėjinė dainos tema, kviečianti ginti Tėvynės laisvę, nesibaiminti net ir pačios didžiausios aukos.

K. Jakeliūnas galimybę dirbti su choru apibūdina kaip ypatingą patirtį, kupiną kasdienių muzikinių gelmių ieškojimų, kopimo į meistriškumo aukštumas bei profesionalių P. Bingelio patarimų: „Tai išties neįkainojamos vertybės, į gyvenimą ir kūrybinę veiklą įliejančios prasmės, skatinančios labiau realizuoti savo sugebėjimus, išlaisvinti kūrybinį potencialą, drąsiau įgyvendinti kūrybinius sumanymus“.

M. Radzevičius chorą lygina su maža valstybe, kurioje visi, nors ir būdami skirtingi, dirba vardan vieno tikslo: „Tai komandinis darbas. Dažnai tenka ieškoti kompromiso, įsiklausyti į kito nuomonę. Manau, kad taip pasiekiamas geriausias rezultatas“. Anot dirigento, kiekvienas choro kūrybinės veiklos sezonas atneša vis naujų iššūkių, įdomių programų, neretai drąsių muzikinių eksperimentų ir kuria dinamišką atmosferą, leidžiančią skleistis kūrybiniam menininkų potencialui.

Nepriklausomybės atkūrimas minimas valstybiniu mastu, tačiau šio įvykio reikšmę kiekvienas išgyvena savitai bei asmeniškai. Štai R. Prusevičienė 1990 m. kovo 11 d. sieja ne tik su reikšmingais pokyčiais valstybės, bet ir savo pačios gyvenime: „Asmeniškai man tai yra milžiniškas lūžis ir valstybės, ir mano gyvenime, susijęs su dalyvavimu laisvos Lietuvos kūrime, laisvės iškeltų dilemų suvokimu. Ši diena nulėmė mano apsisprendimą atsisakyti tolimesnių studijų užsienyje ir likti Lietuvoje bei aktyviai dalyvauti gyvojoje istorijoje“. Dirigentui K. Jakeliūnui Kovo 11-oji asocijuojasi su pamatinėmis vertybėmis – drąsa, ryžtu, tikėjimu ir vienybe: „Kartais pasigirsta nuomonių, jog tai tėra eilinė nedarbo diena. Girdint tokius žodžius, liūdina, kad nepriklausomos Lietuvos žmonės pradeda nebevertinti laisvės, kuria visada tikėjome, už kurią sunkiai, atkakliai, vieningai kovota“. M. Radzevičius nepamiršta, jog laisvė visuomet neatsiejama ir nuo atsakomybės: „Atsakomybė skatina ieškoti ir vykdyti savo kaip žmogaus ir piliečio pašaukimą. Manau, kad mes, atkurtosios valstybės piliečiai, vis labiau suvokiame savo vietą pasaulyje, tapatybę bei atsakomybę“, – teigia dirigentas.

Kauno valstybinis choras klausytojų lauks Lietuvos Nacionalinėje filharmonijoje kovo 11 d., 19 val. Chorui akomponuos Renata Marcinkutė-Lesieur (vargonai) ir Beata Andriuškevičienė (fortepijonas).

Kovo 11-oji Kultūra Kultūros paveldas Lietuva Menininkai Muzika Naujienos Renginiai ,



Susiję straipsniai

Post Your Comments

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra