Kauno pilies ateities vizija

Autorius: Data: 2013-10-28, 13:29 Spausdinti

Virginija MAKSVYTYTĖ, Kaunas

2013 m. spalio 23 dieną Kauno savivaldybėje vyko diskusija, kurios metu buvo svartoma tolimesnė Kauno pilies ateitis. Į šią diskusiją buvo pakviesti įvairių sričių specialistai: architektai, restauratoriai, istorikai, paveldosaugininkai, archeologai, aktyvūs visuomenės nariai. Kauno savaldybei svarbu išgirsti visuomenės nuomonę, nes įgyvendinant Kauno pilies restoravimo ir pritaikymo projektus, bei vykdant I-ąjį ir II-ąjį šių projektų etapus, išryškėjo skirtingas įvairių specialistų požiūris ne tik kokiais metodais toliau turėtų būti vykdomi Kauno pilies rekonstrukcijos darbai, bet ir kas turėtų būti atlikta.

Skirtingos ateities vizijos

Kauno pilies restauraciją dalinai remia Europos Ekonominės Erdvės (EEE) ir Norvegijos finansininių mechanizmų lėšos. Kauno savivaldybė viliasi, kad ir toliau bus atveriamos galimybės dalinai remti Kauno pilies restauracijos darbus, juolab kad artėja 2014–2020 metų Europos Sąjungos perspektyvos laikotarpis, kuris gali padėti įsisavinti pinigus ir toliau tęsti Kauno pilies restauracijos darbus.Tai ne vienintelė priežastis, dėl kurios vertėtų tęsti restauraciją. Anot Kauno miesto mero Andriaus Kupčinsko, 2018 m. vasario 16 dieną mūsų valstybė švęs šimto metų jubiliejų, todėl būtų gražu ir prasminga turėti bent dalinai atstatomą Kauno miestui ir valstybei svarbų kultūros paveldo objektą.

2009–2011 metus buvo vykdomi Kauno pilies restauravimo ir pritaikymo visuomenei projektų du pirmieji etapai, kurių metu taip pat vyko aršios diskusijos dėl tolimensnės Kauno pilies vizijos. 2006 metais, įkūrus Kauno pilies astatymo studiją, buvo sukurti trys pilies atkūrimo variantai ir parengta apklausa visuomenei, kurios metu buvo siekiama išsiaiškinti, kokią Kauno pilį įsivaizduoja patys kauniečiai. Tuo metu Kauno savivaldybė, astovaujanti gyventojų nuomonę, pritarė pirmąjam pilies restauracijos variantui, t. y. atkurti pietrytinį bokštą ir suformuoti piliavietę. II-ojo Kauno pilies restauravimo etapo metu buvo nutarta sutvarkyti tiltą, iškirsti piliavietėje esančius medžius, suformuoti menamą pilies šlaitą. Šios diskusijos metu buvo svarstoma, kokius darbus būtų galima atlikti III-ajame etape. Joje buvo pateiktos anketos dalyviams su galimais pilies restauracijos darbais: atkurti pietvakarinį pilies bokštą, sieną tarp dviejų pilies bokštų, konservuoti autentiškas pilies liekanas, įrengti bastėją, taip pat anketoje buvo pateikta ir galimybė piliavietėje statyti naujus pastatus. Diskusijos dalyviai svarstė ne tik, kas turėtų būti padaryta III-ajame etape, tačiau ir tai, kokiais metodais toliau turėtų būti atliekama pilies restauracija, jei būtų apsispręsta tęsti 2009–2011 metų darbus.

Pagrindinis šio sustikimo klausimas buvo, kokią pilį norime matyti ateityje: ar daugiu pritaikytą šiuolaikinės visuomenės poreikiams, ar toliau stengtis atkurti Kauno pilį pagal rastus istorinius ir archeologinius duomenis ir neprarasti jos autentiškumo. Diskusijos metu buvo pateiktas siūlymas pasinaudoti sostinės pavyzdžiu ir galbūt paeieškoti Kauno valdovų rūmų, prisiminti kitas apleistas piliavietes. Taip pat buvo siūloma piliavieteje dagiau dėmesio skirti renginiams ir čia atkurti ne pačią pilį, o to meto istorinius įvykius, pasinaudoti šiuolaikinėmis technologijos ir sukurti menamą pilies vaizdą.

Pagrindinė problema – žinių stoka

Miesto pilis – tai miesto kultūros ir istorijos įsikūrimo ženklas. Kiekvienas miestas privalo stengtis ir parodyti, kad šis statinys jam yra svarbus. Apie kiekvieną svarbų objektą yra sukuriamas prasmių laukas, iš kurio tai galima suprasti. Anot architektūrologo dr. Vaido Petrulio, į interneto paieškos sistemą Google įvedus žodžius Kauno pilis, nepateikiama išsami informacija apie šį Kauno statinį.

Taip yra todėl, kad iki šiol nebuvo parašytas joks leidinys, kuriame būtų detaliai pateiktos žinios apie pilį. Faktą, kad per mažai rūpinamasi istorinėmis ir archeloginėmis žiniomis, galėtų patvirtini ir pirmasis Kauno pilies projektą parengęs architektas Žibartas Simonaitis, kuris teigė, kad III-ojo pilies atstatymo apskritai taip negalima pavadinti, nes I-asis ir II-asis etapai patyrė didelę nesėkmę ir sukėlė visuomenės nepasitenkinimą. Taip nutiko todėl, kad 2006 metais sukurta galimybių studija rūpinosi daugiau finansinėmis galimybėmis atkurti Kauno pilį, tačiau niekas nekalbėjo apie galimybes, kurios leistų, remiantis istorikų ir archeologų tyrinėjimais, atkurti tokią Kauno pilį, kokią mes turime šiandien, nes tik mokslinių tyrinėjimų išvados yra pagrindas bet kokiems tolimesniems darbams. Ž. Simonaičio teigimu, visų pirma, yra reikalingi išsamūs moksliniai tyrinėjimai, kurie vėliau turi būti pristatyti panašių diskusijų dalyviams.

Kauno meras A. Kupčinskas pripažino, kad trūksta išsamių žinių apie pilį ir kad ateityje nederetų eksperimenuoti su miesto pilimi, todėl yra numatoma mokslinė konferencija, kurios metu būtų pakviesti specialistai ir būtų gvildenami aktualiausi klausimai. Tokia mokslinė konferencija galėtų panašių susitikimų tąsa. Šios vykusios diskusijos pagrindiniai pastebėjimai bus užfiksuoti Kultūros paveldo skyriaus protokole tam, kad toliau vyksiančiose susitikimuose būtų lengviau atsakyti į iškilusius klausimus susijusius su tolimesniais Kauno pilies restauracijos darbais. Mero netenkina dabartinė pilies būklė, tad jis prižadėjo, kad restauracijos darbai tikrai bus tęsiami ateityje.

Nuotraukoje: Kauno pilis

Voruta. – 2013, lapkr. 9, nr. 23 (787), p. 1, 6.

Pilys , , , ,



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra