Kauno miesto baldų pramonė laiko išbandymuose

Autorius: Data: 2015-01-02, 09:29 Spausdinti

Kauno miesto baldų pramonė 2015 metų sausio mėnesį sukanka 135 metų. 1880 metų sausio 25 d. carinės Rusijos valdžia, pateikus reikiamus dokumentus, išdavė leidimą Kaune įkūrti pirmą baldų gamybos fabriką. Ryšium su numatytomis Kauno tvirtovės įrenginių – fortų  statybomis, pramonės įmonių plėtra mieste buvo ribojama. Šis  baldų fabrikas buvo pavadintas vardu  „Elena“.  Pirmi įmonės gaminiai buvo iš medienos lenkti baldai, parketas. Buvo tenkinami fortų statybininkų užsakymai. Dirbo 200 darbininkų. Tarpukaryje kūrėsi naujos medžio apdirbimo įmonės, pagrindinai užsiimančios lentpjūvybe. Karo metu patirti nuostuoliai, nesustabdė tolimesnio šios pramonės šakos vystimosi. Istoriniu posūkiu tapo 1954 metai -  buvo įsteigtas Kauno baldų kombinatas, savo sudėtyje apjungęs tris miesto stambias  įmones: Lietmedis, Raudonoji žvaigždė ir Maumedis. Sekančiais 1955 metais į kombinato sudėtį įsiliejo Kriūkų laivų statykla. Pagrindinė Kauno baldų gamybos kryptis tapo baldų gamyba, didžiąją jų daį sudarė minkšti baldai. Šiai veiklos sričiai plėstis Kaune teigiamai lėmė tolimesnis giminingų įmonių susiliejimas. Kauno miesto visos baldų ir medžio apdirbimo įmonės 1974 metais buvo apjungtos į Kauno baldų gamybinį susivienijimą. Susivienijimo sudėtyje buvo „Vilijos“, „Uosio“ ir Kriūkų baldų fabrikai filialų teisėmis, „Liepsnos“ degtukų gamybos fabrikas ir du  gamybiniai cechai.  Vykstant įmonių privatizacijos procesui, fabrikai, esantys gamybinio susivienijimo sudėtyje filialo teisėmis, reorganizavosi į akcines bendroves ir buvo valdomos savistovai. 1980 metais Kauno baldų gamybiniame susivienijame buvo plačiai paminėtas baldų pramonės ištakų Kaune  100 metų jubiliejus. Tam susivienijimas turėjo ne paneigimą pagrindą, kaip jau minėta, nuo 1974 metų jis valdė visas baldų įmones Kauno mieste. Šia proga susivienijimui buvo įteiktas Garbės ženklo ordinas.    

Infomaciniame lauke yra mažai pastebėjimų bei tyriamosios medžiagos, liečiančios naujausios Lietuvos istorijos laikotarpį, kada, atkūrus mūsų valstybės Nepriklausomybę, ekonominiame gyvenime vyko perėjimas nuo planinės į laisvos rinkos ekonomiką. Lieka neatsakytas klausimas, kodėl daugelis pramonės įmonių, tame tarpe stambių, privatizacijojos eigoje nustojo egzistavusios? Kauno mieste iš tokių įmonių kaip radio gamykla „Banga“ Žaliakalnyje, gumos gaminių  „Inkaras“ Viliampolėje, kuro aparatūros gamykla Šančiuose ir kitų liko tik pastatai? Jose tūkstančiai dirbančiųjų buvo priversti ieškoti naujų darbo vietų, nei prie ko liko šimtai aukštos kvlifikacijos specialistų.  To meto permainingose politinio ir ekonominio gyvenimo sąlygose Kaune  palankiau susiklostė likimas miesto baldų pramonei.

Kadangi šis pereinamosios ekonomikos laikotarpis tapo istorine praeitimi, iš šių dienų  pozicijos galima daryti išvadas, kodėl ne visoms pramonės įmonėms pavyko išgyventi, o kitos ne tik klesti, bet ir gali didžiuotis savo pasiekimais gamybinėje veikloje?  Iš buvusio Kauno baldų gamybinio susivienijimo privatizavimo procesą sėkmingai praėjo susivienijimo pagrindinė įmonė tapusi AB Kauno baldai ir jo filialas „Vilija“ nauju  pavadinimu AB Freda.  Šie abu padaliniai ne tik išsaugojo darbo vietas, bet, pravedus modernizaciją, ženkliai padidino gamybos apimtis ir didžiąją dalį produkcijos tiekia eksportui. Taip AB Kauno baldai 2011 metais tampa pirmaja lietuviška kompanija, kurios pagaminti baldai pristatomi prestižinėje Milano parodoje „Salone Internazionale del Mobili“,  bendradarbiaujama su žinomais italų ir vokiečių dizaineriais. 2013 metais  – antrus metus iš eilės  – AB Kauno baldai suteikiamas Darbo biržos  apdovanojimas už jaunimo ir socialiai pažeidžiamų žmonių integraciją į darbo rinką.

Vienareikšmiai galima teigti, kad įmonių privatizacijos metu ne mažą įtaką turėjo šių įmonių vadovų nuostata: išsaugoti įmonės tęstinumą, kolektyvo pasitikėjimas vadovo veiksmais šiuo atsakingu laikotarpiu.  Tokios pozicijos tvirtai laikėsi ilgametis Kauno baldų gamybinio susivienijimo direktorius Steponas Arciškevičius ir jo artimaiausi pagalbininkai. Pirmoje eilėje, vykstant viešam akcijų pardavimui, buvo skatinami įmonės dirbantieji bei jų šeimos nariai supirkti akcijas ir taip akcininkais tapo keli tūkstančiai asmenų, įgyję teisę save vadinti įmonės nuosavybės dalininkais,  turintys motivaciją tolimesnei sėkmingai gamybos veiklai, kad būtu išsaugotos jų pačių darbo vietos. Esant gausiam smulkių akcininkų skaičiui, įmonės valdymas nebuvo paprastas. Pirmieji akcininkų susirinkimai užsitęsdavo iki aštuonių valandų. Stepono Arciškevičiaus autoritetas kolektyve  buvo be priekaištų ir akcininkų susirinkimuose renkama valdyba jam vieningai patikėdavo generalinio direktoriaus pareigas. Vėliau akcininkų kiekis mažėjo, perleidžiant jas už atlygį  kitiems asmenims – taip sparčiai stambėjo akcijų paketai pas atskirus akcininkus. 1996 metais AB Kauno baldai kontrolinį akcijų paketą įsigyjo SBA koncernas, jungiantis 27 įmones Lietuvoje ir užsienyje. Koncerno sudėtyje bendrovei atsivėrė galimybės tobulinti gamybos technologiją, plėsti rinką. Steponas Arciškevičius, sukaupęs penkiasdešimt keturių  asmeninės darbinės veiklos metų stažą, 1996  metais pasitraukė į užtarnautą poilsį.

Steponas Arciškevičius, įgyjęs specilų išsilavinimą, savo darbinę veiklą pradėjo nuo žemiausio lygio pareigų, ilgainiui tapo įmonės „Kauno baldai“ generaliniu direktoriumi (1967 m.). Sovietmečiu jo vadovaujama įmonė to meto visos Tarybų sajungos tarpusavio lenktyniavimo varžybose tapdavo daugiakratrine nugalėtoja. Jam, kaip vadovui. lengviau atsidarydavo Maskvoje esnčios šakinės ministerijos durys ir jis su kaupu pasinaudojo šia „privilegija“. Pastoviai vykdė pgrindinės įmonės ir jos filialų gamybinio proceso modernizaciją, buvo įsteigęs kapitalinės statybos skyrių ir stambų statybos barą, kuris su rangovais Kauno mieste sparčiai vykdė gyvenamųjų namų statybą. Šiam tikslui generaliniam direktoriui kasmet pasisekdavo Maskvoje gauti solidžias lėšas. Šiuo metu Kaune šimtai šeimų tapo savininkais butų, pastatytų ir įrengtų Kauno baldų gamybinio susivienijimo pastangomis. Kuršių Nerijos  teritorijos Pervalkos gyvenvietėje buvo pastatytas poilsio namų kompleksas.  Ne atsiktinai Steponas Arciškevičius  už nuopelnus baldų pramonei Lietuvos respublkos Prezidento įsaku 1966 metais buvo apdovanotas LDK Gedimino ordinu. Karininko kryžius.  Jis pagal to meto nomenklatūrinių darbuotojų įpročius ir  nuostatas  nebuvo jiems pavaldus:  buvo atidus ir reiklus be išimties  kiekvienam, imlus naujovėms, gebėjo sutelkti specialistus ir darbininkus bendram tikslui. Pagrindiniame valdymo pastate Drobės gatvėje įkūrė susivienijimo muziejų,  kuriame buvo pasakojama apie medžio apdirbimo ir baldų pramonės ištakas Kaune, jos žmones. Negausus žurnalistų būris leido svavaitinį laikraštį „Baldininkas“, kuris buvo platinamas nemokamai. Tai nebuvo to laikotarpio ideologinio apdorojimo leidinis. Jame susivienijimo dirbantieji rasdavo išsamią informaciją apie atskirų gamybinių padalinių veiklą, laikraščio skaitytojai išsakydavo savo mintis. Spėjama, kad susivienijimas „Kauno baldai“ Kauno mieste tuo metu buvo  išsiskirianti įmonė,  kuri  įmonės valdymo darbuotojų saraše turėjo sociologo etatą. Juo dirbo istorikas Aurelijus Noruševičius, tam laikotarpiui turėjęs nepalankų savo šeimos šleifą. Jo mama Antanina Kliknaitė – Noruševičienė, politinė kalinė už ryšius su partizanais vėliau nuteista 25 metams, 1946 metais jį pagimdė Kauno kalėjime. Tėvas Stanislovas Noruševičius – Jureivis, partiznas žuvo 1948 m.  Šiuo metu (2014 m,) Aurelijus Noruševičius UAB Kalendorius leidyklos įkūrėjas ir direktorius, aktyvus ginkluoto pasipriešinimo atminimo įamžinimo dalyvis ir sponsorius.

Steponas Arciškevičius buvo jautrus esamo laikotarpio kitimams. Tuo metu, kada Lietuva jau gyveno Sajūdžio siekių aplinkoje, bet dar veikė sovietininiai įstatymai ir nuostatos, Kauno baldų gamybinio susivienijimo „Vilijos“ baldų fabriko direktorė Janina Baleišienė paliko savo postą ir perėjo į Pervalką – poilsio komplekso vadovės pareigoms. Susivienijimo generalinis direktorius  privalėjo savo nuožiūra parinkti ir paskirti kitą fabriko direktorių. Viename šio fabriko dirbančiųjų susirinkime, pastarieji jame dalyvaujančio generalinio direktoriaus paprašė, leisti patiems išsirikti direktorių. Steponas Arciškevičius be didelių dvejonių ryžosi sulaužyti ilgametes vadovo paskirymo nuostatas ir delgavo šią teisę pačiam fabriko kolektyvui.  Netrukus „Vilijos“ baldų fabrike iš  dviejų save išsikėlusių kandidatų slaptame balsavime, dalyvaujant visiems dirbantiesiems, buvo išrinktas direktorius. Juo tapo  inžinierius, buvęs tremtinys Aurimas Abukauskas, turintis solidžią stambios gamyklos vadovo patirtį. Ateitis parodė, kad kolektyvo pasirinkimas buvo tolygus Dievo dovanai, ypatingai sėkmingai pravedant įmonės privatizacijos procesą ir jos tolimesnei raidai.  Aurimas Abukauskas 1990 m. lapkričio mėnesį kreipėsi  į Kauno baldų gamybinio susivienijimo generalinį direktorių Steponą Arciškevičių prašymu išeiti iš susivienijimo sudėties ir organizuoti savistovią įmonę. Tą patį mėnesį be jokių trukdžių gimė įmonės atsiskirymo, turto pasidalijimo ir tolimenių gamyboje kooperavimo santykių protokolas. 1990 m. gruodžio 6 d. baldų fabrikas „Vilija“ tapo savarankiška įmone. Tuo metu  tai buvo unikalus įvykis Kauno įmonių tarpe, kurį atkartojo daug vėliau daugelis įmonių privatizacijos karštligės metu. Direktoriaus Aurimo Abukausko iniciatyva  įmonei buvo suteiktas naujas vardas „Freda“, primenantis jos geografinę padėtį Aleksoto rajone.  Paskelbus Akcinių bendrovių įstatymą, 1992 m. liepos 13 d.  Kauno miesto savivaldybės rejestre įmonė buvo įregistruota kaip AB Freda, iki šiol sėkmingai plečianti savo gamybinę veiklą. AB Freda, toliau vairuojama naujos kartos, iniciatyvių vadovų,  persikėlė į erdvesnes patalpas Pamėnkalnio gatvėje, iš pagrindų atnaujino baldų gamybos įrangą, kelis kartus padidino  gaminamos produkcijos apimtis.

Steponas Arciškevičius, palikęs ženklų pėdsaką Lietuvos baldų pramonės raidoje bei Kauno miesto socialinės infrastruktūros vystyme, šiuo metu švenčia savo garbingo 90-ties metų jubiliejų. Visuomenėje priimta panašiomis apvaliomis datomis minėti iškilius kultūros, meno,  mokslo, sporto, politikos žmones.  Ne mažiau verti dėmesio ir tie, kurie sudėtingiausiu mūsų šaliai laikotarpiu laikė stambių gamyklų vairą, įvaldė  aukštą vadybos meną ir neramioje politinių permainų apsuptyje busimoms kartoms išsaugojo darbo vietas, veikiančius gamybinius pajėgumus. Šioje vietoje ilgametis  AB „Kauno baldai“ direktorius taško nededa. Jis laikosi principo, kad kovos lauke vienas ne karys.  Steponas Arciškevičius teigia, kad minint baldų pramonės pradžios Kaune 135 metų sukaktį, savo veiklos dalimi įmonės istorijoje paliko savo pėdsaką  visi, su kuriais tuo metu  teko dirbti ir įgyvendinti priimamus sprendimus.

Vytautas Guliokas, Kaunas

Lietuva , , , , , , , , ,



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra