Kauniečiai paminėjo rugpjūčio 23-čiosios lemtingas datas

Autorius: Data: 2011-08-24 , 14:38 Spausdinti

Vytautas GULIOKAS, Kaunas

Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių (LPKTS) bei Kauno miesto savivaldybės Švietimo ir Kultūros departamento iniciatyva Kauno mieste 2011 m. rugpjūčio 23 dieną buvo paminėtos dvi mūsų šaliai lemtingos datos.

1939 m. rugpjūčio 23 d. Maskvoje Vokietijos užsienio reikalų ministras Joachimas von Ribentropas ir Sovietų sąjungos tokios pat žinybos ministras Viačislovas Molotovas pasirašė sutartį, pagal kurią visų trijų Baltijos šalių, Suomijos, dalis Lenkijos ir Rumunijos teritorijų buvo suskirstytos į įtakos zonas tarp šios sutarties dalyvių. Likus kelioms dienoms iki Antrojo pasaulinio karo pradžios tų pačių metų rugsėjo 28 d. papildomu susitarimu Lietuvos teritorija buvo perleista sovietų įtakai.

SSSR netrukus ėmėsi realizuoti šio slaptojo susitarimo užmojus. Praėjus mažiau nei metams – 1940 m. birželio 15 dieną Lietuva nustojo funkcionuoti kaip nepriklausoma valstybė. 1989 metų rugpjūčio 23 dieną, praėjus 50-čiai metų, trijų Baltijos valstybių 2,5 milijono piliečių nuo Vilniaus Gedimino bokšto pakalnės iki Talino vieningoje 600 km ilgo nepertraukiamoje grandinėje, susikibę rankomis, išreiškė savo valią – būti nepriklausomais. Ši akciją, pavadinta Baltijos keliu, visam pasauliui pasiuntė žinią apie laisvės siekius šių pavergtų valstybių, tapo nelauktu iššūkiu Kremliaus valdovams. Paskutinieji pirmaisiais šių šalių okupacijos metais sistemingai naikino šių kraštų šviesuolius, busimas kartas, izoliuotas nuo išorinio pasaulio, priverstiniai auklėjo komunistinės ideologijos pagrindais. Nors per okupacijos laikotarpį subrendo daugiau nei dvi kartos – Baltijos kelio dalyviai niekiniu pavertė Kremliaus ideologų ilgamečius siekius.

Panašia tema, minit Baltijos kelio ir Juodojo kaspino dieną, Kaune kalbėjo Kauno miesto mero pavaduotojas Povilas Mačiulis, kuriam Baltijos kelio vyksmo dienomis buvo sukakę vos tris metai. Jis išreiškė įsitikinimą, kad panašus svetimų valstybių slapti susitarimai daugiau nepažeidinės mūsų valstybės nepriklausomybės, nelaužys mūsų piliečių likimus. Mero pavaduotojui antrino LR Seimo narė Vincė Vaidevutė Margevičienė, kuri sutapatino X1X amžiaus knygnešių ir Baltijos kelio reikšmę mūsų istorijai, šiuo metu tapusiais Pasaulio paveldu. Ji kalbėjo; „…turime garbingai eiti pasirinktu keliu, branginti tai, ką turime ir visomis išgalėmis stiprinti savo valstybę.“ LR Seimo narys, taip pat 1941 metų tremtinys, chirurgas Arimantas Dumčius kėlė retorinį klausimą, ar vertėjo ginkluotu pasipriešinimu atsakyti į SSSR siekius 1940 metais aneksuoti mūsų šalį? LPKTS Kauno filialo pirmininkas, peržvelgęs kuklų šio minėjimo dalyvių skaičių, klausė, kur tie tūkstančiai Baltijos dalyvių? Pasisakančiųjų intarpus užpildė nuotaikingas Veronikos Burneikienės ansamblis.

Šio renginio metu, apimtas prisiminimų emocijos, ekspromtu sukūrė eiliuotą tekstą buvęs tremtinys, architektas, Kauno Petrašiūnų kapinėse pastatyto memorialo negrįžusiems iš įkalinimo ir tremties vietovių projekto autorius ir jo įkūrimo organizatorius Vaclovas Sakalauskas, savo jaunystę priverstinai susiejęs su tremtimi Kazchstane. Jam taip pat nesvetimas polinkis į poeziją.

Mini tauta Juodojo kaspino dieną.

Liūdi ji ir byloja tik vieną:

vokiečių, rusų tremta, užguita

kantriai kentėjo Lietuvos tauta.

Aš dar buvau visai mažas vaikelis,

kai mums nusidriekė tremtinio kelias:

į Kazachstaną, prie Laptievo jūros

ir į kraštus, svetimos mums kultūros.

Ten mes subrendo ir baigėme suaugti.

Grįžom. Tikėjomės Laisvės sulaukti.

Kartą mes sukaupėme ryžtą ir valią,

stojome drąsiai į Baltijos kelią.

Jono Česnavičiaus nuotr.

Nuotraukoje: Renginys prie Adomo Mickevičiaus paminklo Vilniuje

Istorija , , , , , , , , , ,



Comments are closed.

Susiję straipsniai

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra