Kaune įamžintas žydų poetės L. Goldberg atminimas

Autorius: Data: 2010-01-10, 07:33 Spausdinti

Sekmadienį, 2010 m. balandžio 11 dieną, Kaune, prie buvusios Kauno žydų gimnazijos pastato (Karaliaus Mindaugo pr. 11) buvo iškilmingai atidengta atminimo lenta žydų rašytojai bei poetei Lėjai Goldberg.
 
Iškilmėse dalyvavo miesto meras Andrius Kupčinskas, žydų bendruomenių atstovai, gausi svečių iš Izraelio delegacija. Literatės garbei šalia buvusios gimnazijos pastato, kurioje ji mokėsi šiandien pasodinta pušelė.
 
Nors L. Goldberg šeima gyveno Kaune, būsimoji žydų poetė 1911 metais gimė Karaliaučiuje (Rytų Prūsija). Poetės vaikystė prabėgo Kaune, Pirmojo pasaulinio karo metu jos šeima persikėlė į Saratovą, po 1917 metų revoliucijos grįžo į Kauną. Dar būdama gimnaziste L. Goldberg pradėjo leisti savo poemas hebrajų kalba.
 
1928 metais baigusi žydų gimnaziją L. Goldberg įstojo į Kauno universitetą, kur studijavo semitų bei germanų kalbas. Baigusi mokslus Kaune L. Goldberg studijas tęsė Vokietijoje, Berlyno ir Bonos universitetuose, įgijo daktarės laipsnį.
 
1935 metais L. Goldberg emigravo į Palestiną, tapo viena iš žymiausių Izraelio poečių.
 
L. Goldberg poemos yra žinomos dėl melancholijos su pozityvia potekste. Jos kūryboje atsispindi sužeistos meilės tema, taip pat kaip ir meilės bei šviesos ilgesys. Jos darbai pažymėti estetiniu intelektu besiribojančiu su modernizmu.
 
„Stebina jos talento galia pasireiškianti netikėtais sulyginimais, šviežiais įvaizdžiais, neįtikėtinai tiksliais Lietuvos peizažo pavaizdavimais bei nuotaikų apibūdinimais“, – lrytas.lt žurnalistui sakė rašytojas Markas Zingeris.
 
L. Goldberg taip pat rašė poemas vaikams bei vertė į hebrajų kalbą pasaulinio garso literatų kūrinius. Jos dėka izraeliečiai savo gimtąja kalba gali skaityti L. Tolstojaus romaną „Karas ir taika“, taip pat M. Gorkio, A. Čechovo, V. Šekspyro, H. Ibseno bei kitų pasaulio rašytojų kūrinius.
 
1952 metais L. Goldberg ėmė vadovauti literatūros katedrai Žydų universitete, Jaruzalėje. Šį darbą ji dirbo iki mirties 1970 metais.
 
Rašytojo M. Zingerio manymu, deramai įamžinti vertėtų ne tik L. Goldberg, bet ir kitų išeivių iš Lietuvos atminimą.
 
„Tai yra esminis klausimas. Jie ne tik Lietuvoje gyvenę, bet ir išsinešę Lietuvą su savimi. Jie persodino Lietuvą, nes buvo Lietuvos medžiais. Tai buvo tokie medžiai, kurie padarė milžinišką įtaką Europos ir pasaulio tautų kultūriniam palikimui. Visi jie buvo vilniečiai, kauniečiai, Lietuvos miestelių vaikai. Tokių pavyzdžių kaip L. Goldberg, poezijoje, tapyboje, kultūroje ir muzikoje Vakaruose yra daug. Jeigu Lietuva apimtų šį palikimą, ji taptų nepaprastai turtinga, nepaprastai stipria, tvirtai stovėtų ant žemės šiuolaikiniame pasaulyje“, – sakė rašytojas M. Zingeris.
 
Autoriaus nuotr.
 
www.lrytas.lt
 
Nuotraukose:
 
1. Ceremonijoje dalyvavo Kauno meras Andrius Kupčinskas, žydų bendruomenių atstovai, gausi svečių iš Izraelio delegacija. Šalia buvusios gimnazijos pastato, kurioje poetė mokėsi, jos garbei pasodinta pušelė
2. Atidengiama atminimo lenta
3. Žydų rašytoja bei poetė L. Goldberg
4. Atminimo lenta žymiai moteriai

Sena Voruta



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra