Katalikų bažnyčia Rusijoje siekia kun. Pranciškaus Budrio beatifikacijos
Autorius: Voruta Data: 2018-07-30 , 17:11 Spausdinti

Dievo tarnas kun. Pranciškus Budrys (1882-1937), tikėjimo kankinys Rusijoje
www.vaticannews.va
Inesė Ratnikaitė, Šiaulių vsykupija
Paskutinį liepos savaitgalį, vykstant Kryžių kalno atlaidams, Šiauliuose vieši svečias iš Sankt-Peterburgo, Dievo tarno kankinio kun. Pranciškaus Budrio (1882–1937) postulatorius, kun. Aleksej Jandušev-Rumjancev.
Kunigas Pranciškus Budrys gimė 1882 m., 8 km iki Kryžių kalno – Rupeikių kaime (Šiaulių r., Meškuičių seniūnija). Šiuo metu tai Rupeikių g., prie pat Meškuičių Šv. vysk. Stanislovo bažnyčios.
Baigęs Peterburgo dvasinę kunigų seminariją, įšventintas į kunigus, buvo išsiųstas į Irkutsko parapiją. Anot postulatoriaus, tai rodė didelį pasitikėjimą jaunuoju kunigu ir jo ištverme. Kaip paprastų darbininkų vaikas, jis geriau buvo pasiruošęs sunkumams.
Tarnaujant Sibire, Kun. P. Budriui buvo lemta pergyventi pirmąją Rusijos revoliuciją (1905–1907), Pirmąjį pasaulinį karą (1914–1918), Vasario revoliuciją Rusijoje (1917) ir spalio perversmą, pilietinį karą (1918–1922) ir 1924 stalininės diktatūros įvedimą. Bažnyčia buvo persekiojama. Kunigai vienas po kito paliko Uralo parapijas, grįžo į savo gimtuosius kraštus. Kun. P. Budrys liko su tais, kuriems tarnavo. Viena po kitos prisidėjo dvasininkų paliktos parapijos, tarnystės laukas išsiplėtė iki 10 parapijų. Kun. P. Budrio aptarnautos parapijos: Irkutskas, Tiumenė, Jekaterinburgas, Čeliabinskas, Viatka, Permė, Kurganas, Zlataustas, Troickas, Kostanajus, Tobolskas, Ufa, Samara, Kazanė. 1937 m. birželio 17 d. kun. P. Budrys Ufoje areštuotas. 1937 m. gruodžio 16 d. sušaudytas kartu su 180 parapijiečių. Kun. P. Budrio apsisprendimas neišvykti iš TSRS, kur katalikų kunigų beveik nebeliko, buvo jo savanoriškas pasirinkimas kankinio daliai ir mirčiai.
Ufos katalikai tiki Dievo Tarno kun. Pranciškaus Budrio kankinystės šventumu, gerbia jo atminimą ir pasiūlė jį kandidatu beatifikacijai. Beatifikacijos byla pradėta 2003 m. gegužės 31 d. Šiuo metu bylos eiga rūpinasi Romos katalikų bažnyčios Rusijoje šventųjų kanonizacijos komisijos narys kun. Aleksej Jandušev-Rumjancev.
D. T. Pranciškaus Budrio postulatorius į Šiaulius atvyko liepos 26 d. vakarą. Penktadienį Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis su svečiu vyko į Meškuičius, kur susitiko su Meškuičių klebonu kun. Vytautu Ripinskiu, aktyviai besidominčiu kun. Pranciškaus beatifikacijos byla ir likusiais atminties pėdsakais gimtinėje. Bažnyčioje jau laukė susirinkę parapijiečiai. Sveikinimo žodį tarė Meškuičių seniūnė Jolanta Baškienė. Svečias trumpai papasakojo apie savo veiklą, pristatė Romos katalikų bažnyčios Rusijoje šventųjų kanonizacijos komisijos darbą. 2003 m. buvo sudarytas 16 Dievo tarnų sąrašas. Vėliau jis sutrumpėjo iki 9, vienas jų – Meškuičiuose gimęs kun. Pranciškus Budrys. Išleista knyga „Зерно из этой земли“ [„Grūdas iš šios žemės“ vert. iš rus. k.], skirtoje kandidatams į altorių, kurioje publikuota ir kun. Pranciškaus biografija. Parapijiečiams kun. Aleksej Jandušev-Rumjancev dovanojo paties sudarytą 2018 m. katalikišką kalendorių „Su Kristumi iki galo“, skirtą XX a. rusų katalikų kankiniams. Kalendoriuje publikuojamas iš Meškuičių kilusio kankinio portretas, trumpa biografija ir malda. Portretą, atvežtą iš Sankt-Peterburgo, svečias padovanojo Šiaulių vyskupijai.
Anot postulatoriaus, labai sunku rinkti duomenis apie kun. Pranciškų, nes daug kas sunaikinta. Vieninteliai randami dokumentai – KGB, NKVD archyvuose likę protokolų išrašai. Kol negavo Šiaulių vyskupo laiško, negalėjo nustatyti kankinio tautybės, nes tuometinis regioninis suskirstymas labai skiriasi nuo dabartinio, neaiškūs rusų kalba parašyti lietuviški vietovardžiai, kuriuos kitataučiams vargu ar būtų pavykę iššifruoti. Svečią nustebino, kad Šiaulių vyskupijoje jau išspausdinta ir dalijama iš rusų k. išversta malda, prašant kun. P. Budriui altoriaus garbės. Kankinio atminimas, anot postulatoriaus, svarbus, nes jie – kankiniai – rodo kelią.
Liepos 27 d. 15 val. svečias iš Sankt-Peterburgo susitiko su žmonėmis, besirūpinančiais beatifikacijos bylomis Šiaulių vyskupijoje. Liepos 29 d. koncelebruos šv. Mišias Kryžių kalno atlaiduose, pristatys atlaidų dalyviams kun. Pranciškaus Budrio beatifikacijos bylą.
Komentarai
Naujienos
-
„Antrojo pasaulinio karo mitai ir tiesa“ – tai ilgus dešimtmečius Sovietų Sąjungoje ir dabartinėje Rusijoje puoselėto „Didžiojo Tėvynės karo“ mito nuvainikavimas
-
Krašto apsaugos savanorių pajėgos mini 30-ąsias įkūrimo metines
-
Viduramžių Japonijos elitinė kovotojų klasė – samurajai
-
Visa informacija apie COVID-19 vakcinas – tinklalapyje Koronastop.lt
-
Kaune paminėtos 98-osios Klaipėdos sukilimo metinės bei J. Zauerveino 190-osios gimimo metinės
Lietuva
-
Krašto apsaugos savanorių pajėgos mini 30-ąsias įkūrimo metines
-
Visa informacija apie COVID-19 vakcinas – tinklalapyje Koronastop.lt
-
Kaune paminėtos 98-osios Klaipėdos sukilimo metinės bei J. Zauerveino 190-osios gimimo metinės
-
Muitinė 2020: pernai sulaikytas didžiausias cigarečių kontrabandos kiekis institucijos istorijoje
-
Gabrielius Landsbergis ir Gabi Ashkenazi: Lietuva – Izraelis: istorija, sujungianti ateičiai
Istorija
-
Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininkas V. Landsbergis: „Lietuvai teko sava istorinė misija – sulaužyti apgaulės ir smurto doktriną“
-
Istorija, kaip ir mados, sukasi ratu
-
Sufražizmo judėjimas Lietuvoje pirmaisiais Nepriklausomybės metais
-
Aldona Vasiliauskienė. Strazdelis archyviniuose dokumentuose
-
Žmogus, atsisakęs būti Lietuvos diktatoriumi (video)
Kultūra
-
„Antrojo pasaulinio karo mitai ir tiesa“ – tai ilgus dešimtmečius Sovietų Sąjungoje ir dabartinėje Rusijoje puoselėto „Didžiojo Tėvynės karo“ mito nuvainikavimas
-
Kariauti pratusi tauta. Lietuvių karinis elitas XIII-XIV a.
-
Šiemet bus pažymimi Kardinolo Vincento Sladkevičiaus metai
-
Lygiai prieš šimtą metų buvo įkurtas pirmasis Lietuvos valstybės archyvas. Archyvų metų atidarymas
-
Sufražizmo judėjimas Lietuvoje pirmaisiais Nepriklausomybės metais
Nuomonės, diskusijos, komentarai
-
Stasys Ignatavičius. Prof. Liudo Vailionio 135-osioms gimimo metinėms
-
Česlovas Iškauskas. Sausio 13-oji: savas šovė į savą…
-
Liutgarda Čepienė. Apie Teresės Butaitės-Plisienės knygą ,,Sunkiausia nugalėti save“
-
Napaleonas Kitkauskas: „Pastatai turi savo istorijas, o mums svarbu išsaugoti tiesą“
-
K. Garšva: LRT rūšiuoja net ir kalbininkus
Religija
-
Šiemet bus pažymimi Kardinolo Vincento Sladkevičiaus metai
-
Prof. Libertas Klimka. Tautos žadintojui kun. Jonui Katelei – 190
-
Virginija Elena Bortkevičienė, Juozas Prasauskas. Valančius ir Kaunas
-
Marija Kaupaitė gali tapti pirmąja Lietuvoje gimusia šventąja
-
Prelatas Edmundas J. Putrimas: „Brangūs broliai ir seserys Kristuje, Su šventomis Kalėdomis!“
Renginiai
-
Lygiai prieš šimtą metų buvo įkurtas pirmasis Lietuvos valstybės archyvas. Archyvų metų atidarymas
-
Kviečiame dalyvauti virtualiame žaidime „Trys karaliai atkeliavo-visas svietas uždainavo“
-
Susipažinkite su tarmėmis iš arčiau moksliniame seminare „Lietuvių kalbos tarmynas: idėja, turinys ir realizacijos galimybės“
-
Dr. Dalios Kiseliūnaitės el. knygos „Klaipėdos krašto toponimai. Istorinis ir etimologinis registras“ pristatymas
-
Kovo 11-osios Lietuva muziejuose
Susiję straipsniai
-
Apie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės vienuolių gyvenimus ir išgyvenimus
~ Katalikų Bažnyčia, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
2021-01-08, 09:20
-
Marija Kaupaitė gali tapti pirmąja Lietuvoje gimusia šventąja
~ Katalikų Bažnyčia, Lietuva - JAV, Naujienos, Pasaulis, Religija
2021-01-06, 15:10
-
Padėka Marijos radijo bičiuliams
~ Katalikų Bažnyčia, Naujienos
2021-01-03, 10:37
-
Prelatas Edmundas J. Putrimas: "Brangūs broliai ir seserys Kristuje, Su šventomis Kalėdomis!"
~ Katalikų Bažnyčia, Naujienos, Religija
2020-12-25, 08:13
-
Sekmadienį uždegsime paskutiniąją advento vainiko žvakę ir lauksime stebuklo – Kūdikėlio Kristaus gimimo
~ Katalikų Bažnyčia, Naujienos, Religija, Vilniaus arkivyskupija
2020-12-18, 14:07