Katalikai Rusijoje: ką atneš Benedikto XVI ir Rusijos prezidento Medvedevo susitikimas

Autorius: Data: 2010-01-10, 07:33 Spausdinti

2009 m. gruodžio 3-iąją Rusijos Federacijos prezidentas Dimitrijus Medvedevas apsilankys Vatikane ir susitiks su popiežiumi Benediktu XVI. Šia proga trumpai pristatome katalikų Bažnyčios Rusijos Federacijoje situaciją.

Visoje Rusijos Federacijos teritorijoje 2007 metų duomenimis gyveno beveik milijonas katalikų, sudarančių mažiau nei 1 procentą visų Rusijos gyventojų, kurių tuo metu buvo maždaug 142 milijonai. Galima pridurti, kad Rusijos katalikai, sudarantys religinę mažumą šioje ortodoksų šalyje, dažnai priklauso etinėms mažumoms: lenkams, vokiečiams, taip pat ir lietuviams.

Administraciniu požiūriu visa Rusijos teritorija padalinta į keturias vyskupijas, iš kurių viena, Maskvos, yra arkivyskupija. Visos keturios vyskupijos, kartu paėmus, turi per 400 parapijų, tačiau ne visoms iš jų yra paskirti klebonai. Pastarųjų trūksta, tad dešimtys parapijų, ypač atokesnės, jų neturi arba sulaukia tik retkarčiais, kitu laiku parapijos reikalus administruojant pasauliečiams. Rusijoje darbuojasi apie 100 katechetų ir beveik 400 moterų vienuolijų narių.

Kaip minėta, Rusija pasižymi tūkstantmete ortodoksijos tradicija. Rusijoje katalikai gyvena tarp ortodoksų, tad nenuostabu, kad daug kas priklauso nuo tarpusavio santykių. O šie, ne paslaptis, bėgant šimtmečiams, nebuvo geri. Vis dėlto pastaraisiais dešimtmečiais, bent jau instituciniu lygiu, buvo žengta daug abipusių žingsnių, padėjusių normalizuoti santykius.

Vis dėlto, kaip audiencijoje Rusijos katalikų vyskupams, atvykusiems į Romą su vizitu ad Limina, šių metų pradžioje pažymėjo popiežius Benediktas XVI, dialogas su ortodoksais, „nepaisant pažangos, dar susiduria su kai kuriais sunkumais“.

Prieš kelias dienas Maskvos ir visos Rusijos patriarchas Kirilas, duodamas interviu vienam italų savaitraščiui, taip pat sakė, kad katalikai ir ortodoksai gali veikti kartu daugelyje veiklos barų, bet kartu negalima ignoruoti „problemų, kurios lydi katalikų ir ortodoksų Bažnyčių santykius“.

Kaip žinoma, minėti sunkumai yra tiek seni, tiek nauji. Iki šiol Rusijos ortodoksai jaučia nuoskaudą dėl unitizmo, graikų-katalikų Bažnyčios įsteigimo. Itin aštriai Maskvos patriarchatas reagavo, kai Šventasis Sostas apaštalines administracijas Rusijos Federacijos teritorijoje 2002 metais pakėlė į vyskupijų rangą. Ortodoksai taip pat itin jautriai reaguoja ir kaltina prozelitizmu katalikus šiandien, kai į katalikų bendruomenę įsilieja ne tik tradiciškai katalikiškų etninių mažumų atstovai, bet ir rusai, krikštyti ortodoksų Bažnyčioje. Kita vertus, be didesnių paaiškinimų ne vienam Rusijoje dirbusiam katalikų dvasininkui užsieniečiui buvo pasiūlyta išvykti iš šalies ar nepratęsta viza.

Vis dėlto Maskvos arkivyskupas Paolo Pezzi neseniai Vatikano radijui tvirtino, kad daugeliu atveju santykiai tiek su Maskvos patriarchatu, tiek su Rusijos valdžios institucijomis yra normalūs ir vylėsi, kad kitais klausimais bus rasta išeičių. Reikia tikėtis, jog popiežiaus Benedikto XVI ir Rusijos prezidento Medvedevo susitikimas šias viltis pagrįs.

EPA nuotr.

www.bernardinai.lt

Nuotraukoje:
Rusijos prezidentas D. Medvedevas ir popiežius Benediktas XVI Vatikane

Sena Voruta



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra