Kastantas Paransevičius – nužudytas ant gimtųjų namų slenksčio (3 dalis)

Autorius: Data: 2016-06-25, 09:03 Spausdinti

Kastantas Paransevičius – nužudytas ant gimtųjų namų slenksčio (3 dalis)

70-ųjų Kastanto Paransevičiaus žuvimo metinių minėjimo akimirka. 2015 metų rugjūčio 14 d.

Paulius BIRGELIS, punskas.pl

(Tęsinys)

Saugumiečių žiaurumas kulminaciją pasiekė 1945 m. rugpjūčio 14 d., kai greičiausiai 4 Seinų pareigūnai[1] mirtinai sumušė Vidugirių ūkininką Markevičių bei žmonos akivaizdoje nušovė Kastantą Paransevičių iš Sankūrų.

Apie nusikaltėlių grupuotės veiksmus Sankūruose išliko nemažai prisiminimų, yra faktografinės medžiagos. Šie įvykiai, nors jau praėjo septyni dešimtmečiai, vis dar gyvi žmonių atmintyje.

Pagal Tautinės atminties instituto (lenk. Instytut Pamięci Narodowej, toliau IPN) bylą[2], atvykę pačiame rugiapjūtės įkarštyje saugumiečiai pareikalavo iš Paransevičių palikti ūkį ir nešdintis į Lietuvą, nors iš pradžių jie pareiškė, jog oficiali atvykimo priežastis – ištirti, ar šeima turi namie ginklų ir patikrinti jų asmens dokumentus[3]. Kastantas su Ona nesutiko palikti namų. Tuomet pareigūnai įsakė sutuoktiniams laikomus ant rankų mažus vaikus Jonuką ir Juozuką atiduodi seneliams, o juos pačius pradėjo mušti. Mušė, kur pakliuvo – kumščiais, šautuvų buožėmis. Netrukus Kastantui iš nosies ir ausies pliūptelėjo kraujas.

Tuo tarpu vienas iš atvykėlių su lazda sėdėjo ant slenksčio, saugodamas, kad niekas nepaspruktų iš pirkios. Sutuoktiniams buvo liepta išeiti į kiemą. Pirmas žengė Kastantas. Jo žmona sekė jam iš paskos. Kiek atsilikusi nuo vyro moteris staiga išgirdo šūvį. Netrukus antrą. Pakraupusi iš baimės Ona išvydo sukniubusį po kriauše Kastantą. Saugumiečio šūvis, paleistas į vyro krūtinę, buvęs taiklus. Kastantas nuo žemės jau nepakilo.

. Paminklas ištremtiems 1941 metais

Paminklas ištremtiems 1941 metais

Išeidami pareigūnai įsakė Paransevičiams per tris dienas išsinešdinti iš namų. Priešingu atveju jų lauksiąs lygiai toks pat likimas. Kitą dieną vėl pasirodė vienas iš saugumiečių patikrinti, ar šeima rengiasi išvykti. Norėdamas dar labiau įbauginti ir galutinai priversti išsikeldinti Oną Paransevičienę bei likusius gyvus šeimos narius (vaikus ir jos tėvus), pridūrė, kad jo viršininkas (leitenantas) „turi lietuviams taiklią ranką“, o jie galėsią „skųstis nebent Aukščiausiajam Dievui“[4]. Nors Ona labai bijojo, ji vis dėlto ryžosi niekur iš gimtosios sodybos nesitraukti. Netekusi mylimo vyro, ji baisiai pasipiktino vienądien apsilankiusių dviejų nepažįstamų moterų siūlomais pinigais[5]. Kad tylėtų. Tačiau Ona atsisakė juos priimti.

Įvykusi tragedija taip pribloškė Kastanto žmoną, kad pokario laikotarpį ji iki šių dienų prisimena kaip itin skausmingą ir sunkų:

„Buvo baisūs, baisūs laikai, kad net ėjo, murdavojo [kankino – P. B.] žmones ir buvo baisu, baisūs laikai buvo. O aš labiausiai nukentėjau, mano liko maži vaikai, vyrų užmušė.“[6]

Kruvini žuvusio tėvo marškiniai įsiminė taip pat Jonui Algirdui Paransevičiui:

„Man tai buvo labai skaudūs įvykiai, ypač per pirmus metus [...]. Dar ir šiandien matau akimis vaiko peršautus baltinius mano tėtės, kuriuos [...] mama rodė man ir pasakojo tą istoriją. Tai buvo labai žiaurus laikas [...]. Žmonės bijojosi, nes tai tie ubovcai, taip lenkiškai [vadinamas] Urząd Bezpieczeństwa [saugumas], čianajus labai tankiai rodėsi ir gresė [grasino], buvo daug sumuštų žmonių. Buvo sumuštas žmogus vienas, kitas, trečias. Nežinau, kiek tokių buvo ir jie mirė nuo to [sumušimo – P. B.].“[7]

Galbūt niekada nebūtume sužinoję, kas iš tikrųjų buvo kaltas dėl Kastanto Paransevičiaus nužudymo ir smurtavimo kitų lietuvių atžvilgiu, jeigu ne Žagarių kaimo ūkininko Petro Dapkevičiaus pastangos išaiškinti nusikaltėlių tapatybę. Jo prašymu Tautinės atminties instituto Nusikaltimų lenkų tautai persekiojimo komisija (NLkTPK) 2013 m. gruodžio 30 d. paskelbė sprendimą dėl Kastanto Paransevičiaus nužudymo aplinkybių. Prokurorė Katarzyna Opacka pripažino įvykį Sankūruose kaip komunistinį nusikaltimą žmonijai[8], dėl kurio įvykdymo kaltas Edward Gorbal. Kaltinamasis, komisijos teigimu, ne tik suprato, jog dirba totalitarinės valstybės struktūrose, bet ir pats pritarė tokiai šalies politikai. Pati žmogžudystė buvo įvykdyta tautiniu pagrindu, mat Kastantas Paransevičius priklausė lietuvių tautinei mažumai.

Kilęs iš Krokuvos Edward Gorbal per teismo apklausą dėl 1945 metų rugpjūčio 14 dienos įvykių paaiškino, kodėl nušovęs pil. Kastantą Paransevičių. Anot jo, sutuoktiniai atsisakę parodyti saugumiečiams asmens tapatybės dokumentus. Vėliau atseit jie pradėjo bartis su Gorbaliumi, o Kastantas trenkęs pareigūnui į veidą. Po to Paransevičius neva bandęs bėgti – todėl UB pareigūnas šovęs į jo pusę[9]. Įdomu, kad Edward Gorbal nieko nepasakojo apie saugumiečių smurtavimą, nors kiti įvykio liudininkai (žuvusiojo šeima) tai patvirtina.

Galutinai kaltinamasis Kastanto Paransevičiaus nužudymu nuteistas 10 metų kalėjimo. Be to, tyrimo komisija patvirtino, kad Edward Gorbal kartu su Janu Popławskiu bei Zygmantu Fiećko atliko neteisėtas kratas Krasnavo valsčiuje, kurių metu jis pasisavino įvairius kaimų gyventojų daiktus bei rankomis ir lazdomis mušė lietuvių tautybės gyventojus[10].

(Bus daugiau)

Rašinys Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centro nacionaliniame konkurse „Lietuvos kovų už laisvę ir netekčių istorija“ laimėjo trečiąją vietą.



[1] Įvairūs šaltiniai pateikia skirtingus duomenis, pavyzdžiui, B. Makauskas rašo, kad rugpjūčio 14-ąją lietuviškuose kaimuose veikė 5 Seinų UB pareigūnai, Ona Makauskienė (Paransevičienė), liudydama prieš teismą tvirtino, kad į jų sodybą Sankūruose įžengė 3 saugumiečiai, tačiau jau moters užrašuose galima rasti informaciją apie 4 vyriškių buvimą ūkyje.

[2] NLkTPK, p. 2.

[3] Taip tvirtino teismo apklaustas vienas iš užpuolikų Edward Gorbal, žr. NLkTPK, p. 4.

[4] Ten pat, p. 2.

[5] Ona Paransevičienė teigė, jog po vyro nužudymo atėjo pas ją dvi nepažįstamos moterys, kurios pasiūlė tam tikrą pinigų sumą kaip atpildą už vyro gyvybę, žr. NLkTPK, p. 2.

[6] Sigitas Birgelis, „K. Paransevičiaus 70-ųjų žūties metinių minėjimas“, punskas.pl., 2015.

[7] Ten pat.
[8] Tuo tarpu teismo sprendimu Jono Jakubausko sumušimas nėra klasifikuojamas kaip komunistinis nusikaltimas žmonijai, kadangi nerasta pakankamai įrodymų, kad nusižengimą atliko komunistinės valdžios pareigūnai, žr. NLkTPK, p. 6.

[9] Ten pat, p. 4.

[10] Minimi yra, tarp kitko, Magdalena Valinčienė, Ona Birgelienė, Antanas Miliauskas, žr. NLkTPK, 4 p.

Seinų - Punsko kraštas , , , , ,



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra