Kas yra laisvė?

Autorius: Data: 2016-01-18, 11:01 Spausdinti

Kas yra laisvė?

Valerijos Korsakaitės piešinys

Vlada ČIRVINSKIENĖ, Pasvalio dekanato Gyvojo Rožinio vadovė, Pasvalio Lėvens pagrindinės mokyklos istorijos mokytoja. www.voruta.lt

Kas yra laisvė? Šį klausimą dažnai užduodame sau,  gal kiekvieną  dieną, o ypač kada prisimename tragiškas ir garbingas  savo tautos istorines datas.    Žodis laisvė kiekvienam šalies piliečiui manau turėtų būti  labai brangus ir  gerbtinas bei saugomas. Jeigu ištartų kiekvienas lietuvis žodį laisvė ir bandytų apbūdinti  šio žodžio prasmę,  tai sulauktume apie 3  milijonus skirtingų atsakymų. Turbūt labai svarbu, kad šis žodis būtų tariamas pagal Dievo planą, tada gal  suvokimas mūsų širdyse ir sielose  būtų  tvirtesnis  ir teisingesnis. Rodydami didžiulę meilę Dievui mes  visuomet jausime laisvės ribas, rodysime meilę ir gailestingumą kiekvienam šio pasaulio keleiviui net ir didžiausiam priešui.  O jeigu tos meilės Dievui nėra, jeigu ji yra apgaulinga arba  savanaudiška?

 Kas yra laisvė ?

Kas  yra laisvė  -  man, katalikei istorijos mokytojai?  Štai ir atsakymas.  Aš esu labai laiminga, kad gyvenu savo  nepriklausomoje valstybėje Lietuvoje.  Esu laiminga, kai galiu tobulėti tikėjime, išlikti tautiška, stipri  savo veikloje bei nugalėti įvairias kliūtis, kartais ir pažeminimus, kurie dar deja yra labai būdingi mūsų valstybėje.  Dažnai susimąstau apie savo gimtinę, jos ateitį.  Labai jau trokštu, kad Lietuvoje žmonės būtų  kultūringi, tolerantiški, vieningi, kaip Baltijos kelyje,  1991 m. sausio 13 dieną ir  prasmingais, sąžiningais  darbais stiprintų  savo valstybę.  Mane labai  jaudina nesupratingi žmonių poelgiai įvairiose gyvenimo situacijose, taip pat  tos  televizijos laidos, kuriose išdrįstama  užgauliai kritikuoti net  mūsų  valstybės prezidentę, vyriausybę,  iškilias mūsų tautos asmenybes, taip pat pikti ginčai bei poelgiai  tarp valdžio atstovų, politinių partijų, net ir  darbo įstaigose  bei tarpusavyje, kas tarsi lyg koks juodas debesys  bando aptemdyti tą žodį laisvė, bando  paminti tuos siekius už ką kovojo laisvės gynėjai jau nuo Mindaugo laikų iki mūsų dienų. Bet labai tikiu, kad mūsų lietuvių tauta keisis, tobulės  ir visuomet išliks ori, saugos tautos  vertybes ir neleis užgęsti laisvės spindulėliams. Tuo dar daugiau  įsitikinau dalyvaudama  šios dienos  pagerbimo renginiuose savo  gimtajame Pasvalyje, bei pati organizuodama istorijos pamoką šia tema.

 Pamoka „Pilys – šeštokų kūryboje“

 Kaip  ir visada istorijos  kabinete  parengėme parodą,  kurioje patalpinome  1991 m. sausio 13 – osios dienos  įvykių  nuotraukas, mokinių piešinius – Laisvės medžius. Papuošėme trispalvėmis širdutėmis.  Pamoką  skyrėme šiai datai  ir ją pavadinome „Pilys -  šeštokų kūryboje“.   Mokiniai atėjo į pamoką   su savo kūrybinais darbais –  pilimis. Pamoka prasidėjo malda „Tėvynės gynėjams“.  Buvo skaitomos mokinių mintys apie laisvę, kurias jie rašė būdami penktoje klasėje. Kiekvienas mokinys tarsi nustebo bei nudžiugo, kad mokytoja išsaugojo jų darbelius „Mintys apie laisvę“.  Visi stebėjome vaizdinę medžiagą apie Sausio 13 – osios dienos įvykius, čia skambėjo Erikos Masytės atliekama daina „Eik, kur eina laisvė“.  Šeštokai net papasakojo  savo artimųjų prisiminimus apie šios dienos įvykius. Po to  mokiniai kūrybingai pristatė savo pilis ir  pasižadėjo visuomet   gražiu  poelgiu gerbti savo Gimtinę. Baigiantis pamokai, mokiniai spalvino Maldos ir Gerumo angelus ir rašė  padėkas laisvės gynėjams.  Padėkose moksleiviai  kaip tikri Lietuvos piliečiai iš visos širdelės, kurioje nebuvo nei trupinėlio  pykčio, dėkojo laisvės gynėjams  už Nepriklausomą Lietuvą,  už  lietuvišką žodį, už upes, miškus, pievas, už laimingą šeimą, vaikystę, gražią savo mokyklos, miesto, kaimo bei savo artimųjų  ateitį. Labai sujaudino vienos šeštokės padėkos pabaiga, kurioje  buvo rašoma, kad  „ilsėkitės ramybėje Laisvės gynėjai,  mes visuomet  Jus prisiminsime maldoje“.   Pasibaigus pamokai, mokiniai neskubėjo išeiti iš kabineto, fotografavosi atminčiai su savo kūrybiniais darbais. Atsidėkodama  mokiniams už pilietiškumą ir nuoširdumą, padariau vaizdinę medžiagą. Ją pavadinau „Laisvės gynėjų dienai-  25 – eri”,  kurioje patalpinau  vaizdus iš pamokos  bei mokinių mintis apie laisvę ir išsiuntinėjau kiekvienam mokiniui elektroniu paštu, kad dar galėtų plačiau įprasminti šią datą kartu su savo tėvais bei kitais artimaisiais.

Skubėjau į maldos  grupelės susitikimą

Sugrįžusi iš mokyklos, skubėjau į  dvasinės grupelės „Motinos maldoje“ susitikimą. Šios grupės vadovė Laimutė Zigmuntienė  visų mūsų laukė savo įsteigtame Šeimos muziejuje.  Baltojoje muziejaus salėje, ant stalo, šalia Šventojo rašto, sužibo neužmirštuolių žiedai, kurie priminė šią svarbią datą. Netoliese  kvepėjo garuojanti arbata ir  pintinėje  skaniai iškeptos Irutės Danušitienės bandelės su mėsos ir varškės įdaru.  Visos susikaupėme maldai. Meldėmės už motinas, vaikus, laisvės gynėjus, tėvynę, taiką. Giedojome giesmes.

Išskubėjome į Šv. Mišias

Pabendravę šioje grupelėje išskubėjome į Pasvalio Šv. Jono Krikštytojo parapijos bažnyčią, čia buvo aukojamos Šv. Mišios už laisvės gynėju bei Šv. Juozapą. Šv. Mišias aukojo šios bažnyčios klebonas Albertas Kasperavičius, jam koncelebravo kun. Feliksas Čiškauskas. Klebonas Šv. Mišių pradžioje pasveikino visus tikinčiuosius, susirinkusius paminėti šią garbingą datą.

Skaitinį iš Pirmosios Samuelio knygos ( 3,1 – 10, 19 – 20   ) išraiškingai skaitė Pasvalio meras Gintautas Gegužinskas.

Savo homilijos pradžioje  klebonas Albertas Kasperavičius kalbėjo, kreipdamasis į visus susirinkusius tikinčiuosius:

„Daugelis iš Jūsų dalyvavote sausio 13 – osios renginiuose. Jautėte , kad ši diena yra išskirtinė mūsų dienų bėgsme. Ši diena yra mūsų  gyvenimo  didelio išbandymo akimirkos ir didelės malonės akimirkos diena.  Didžiulė laimė, kad Dievas mus pažadino pačiu laiku, leido suvokti, kas yra Tėvynės meilė. Jeigu ne Dievo ranka, gal būtų sutriuškinta  mūsų laisvė ir viltis. Dievas mūsų tautą vedė į laisvę. Dievas žvelgė į mus su pasitikėjimu“.

Klebonas visiems trumpai priminė evangelios žodžius apie Samuelį, kuris save vadino „tarnu“  – jis mums šiandien yra pavyzdys. Iš Samuelio gyvenimo galima spręsti, ką reiškia tarnauti Dievui.

 Homilijos pabaigoje klebonas ragino visus dėkoti  Dievui už laisvę kaip brangakmenį . Tik  klausydami,  ką Dievas mums kalba ir  gyvendami Jo žodžiu galime tapti tokiais tarnais, kokių Dievas nori. Su viltimi  ir tikėjimu kartokime Samuelio maldą „Kalbėk, Viešpatie, nes tavo tarnas klauso“. Šv. Mišios baigėsi Šv. Juozapo litanija ir padėka už dalyvavimą šioje iškilmėje. Išeidami  dar sustojome bažnyčios gale, prie atminimo žvakutės Laisvės gynėjams .

Grupelė gyvojo rožinio maldininkų, geradario ūkininko Petro Karoblio  iš Girsūdų  rūpesčiu  meldėsi ir prisiminė šios dienos įvykius Šiluvoje bei Kryžių kalne.

Atmintis Vytauto Didžiojo aikštėje

Po Šv. Mišių visi skubėjome į  Vytauto Didžiojo aikštę.  Čia jau degė laužai,  plaikstėsi mūsų  Trispalvė,  žibėjo  atminimo žvakutės, būrėsi žmonės. Jie dalinosi prisiminimais, dainavo tautines patriotines dainas. Šventės dalyvių  tarpe galėjome sutikti  rajono tarybos narius, miesto  bei rajono gyventojus ir nemažą būrį jaunimo. Visus pamatyti ir pakalbinti skubėjo šios šventės pagrindinis organizatorius Kultūros centro direktorius Robertas Lavickas.

Nors jau buvo tamsu ir šaltokas  vakaras, bet į namus  grįžome su gilesniu ir garbingesniu atsakymu į klausimą “Kas yra laisvė”?

Sausio 13-oji , ,



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra