Kas tebebijo 1941 metų birželio sukilimo dvasios?
Autorius: Voruta Data: 2011-08-30 , 11:34 Spausdinti

Įpusėjo jubiliejiniai septyniasdešimtieji metai nuo vieno svarbiausių naujausiųjų laikų mūsų istorijos įvykių – 1941 m. Birželio sukilimo. Tuometė Laisvės sąjūdžio prieš okupantus mintis nenuslopo iki pat 1990 m. Kovo 11-osios, kai Tauta vėl atgavo valstybingumą.
Anuomet daug kur spontaniškai prasidėjęs pilietinės visuomenės veikimas, buvo atsakas pasaulį pasidalyti sumasčiusiems totalitarizmams ir su jais kolaboravusiems. Tad suprantama: sovietinės reokupacijos laikmečiu aplinkybės, priartinusios 1940 m. valstybės katastrofą, ją sekęs Birželio sukilimas, karo bei pokario rezistencija tapo nuslėptąja mūsų Tautos istorijos dalimi. Tikrąją tiesą apie ano laikmečio įvykius daugelis girdėjome jau tik iš motinų lūpų.
Dėl šios priežasties devyniolikos nevyriausybinių visuomenės organizacijų Deklaracijoje šie jubiliejiniai metai paskelbti Birželio sukilimo istorijos tyrimo ir jo įamžinimo laikmečiu. Ne tik šių organizacijų nariai pakviesti rinkti sudaužytos nesenos istorijos šukes. Tikėtasi sulaukti profesionalių istorikų, valstybės institucijų dėmesio ir iniciatyvos šalinant istorijos iškraipymus. Atsekti tikrąją tiesą, o ne mosuoti įvairių kontekstų nuotrupomis kvietė Seimo rezoliucija „Dėl 1941 m. Birželio sukilimo įvykių vertinimo“ pasirašyta pirmininko prof. Vytauto Landsbergio, ir „Pasipriešinimo 1940–1990 metų okupacijoms dalyvių teisinio statuso įstatymas“, priimtas prezidentaujant Valdui Adamkui. Šios kadencijos Seimas jubiliejinius metus paskelbė Laisvės gynimo ir didžiųjų netekčių atminimo metais. Seimo Mokslo ir švietimo komitetas įpareigojo vyriausybę atminimo metų renginiams skirti valstybinį dėmesį.
Keturiasdešimtaisiais ištikusios katastrofos pasekmės nėra visuotinai panaikintos. Tad svarbu, ar visuomenė ir ypač valdantis elitas įsisąmonino anuometinio padarytas klaidas, lemtingas klaidas, kad jų nebekartotų. Atsigręžimas į istoriją priverstų tai apmąstyti.
Tačiau jubiliejiniams persivertus į antrąją pusę negalime nematyti: Birželio sukilimui skirtus renginius vyriausybės atstovai, įskaitant premjerą, apeina. Kai kurių Istorijos institutui atstovaujančiųjų pasisakymai šia proga parodė, kad jų kvaziistoriografijon sukama apgalvotai. Gal net sekama kvaziteisinės sistemos kūrėjų, sėkmingai įteisinančių Tautos ekonominį apgrobimą, įkandin. Kas dar patirs spaudimą ir iškraipymus? Gal lituanistika?
Istorinė tiesa, kad ir kokia karti, svarbi tiek mums, lietuviams, tiek kartu su mumis gyvenančioms tautinėms bendrijoms. Ypač toms, kurioms okupantų politika irgi skyrė sunaikinimo lemtį. Jau matėme, kokiais vienodai „išskirtiniais“ buvo naciai ir bolševikai. Todėl atskirai atkreiptume mąstančiosios žydų bendruomenės narių dėmesį, kad enkavėdistų „furažkes“ jarmulkomis pakeitusieji taip pat gali turėti savų, specifinių tikslų. Tokių, kurie visai netarnauja visuomenės ramybei ir teisingumui.
Ar kas nuveikta Vakaruose mirusių įžymiausių Sukilimo epochos Tautos atstovų palaikų perkėlimo į Tėvynę darbuose? Kodėl apie tai neinformuojama visuomenė? Nejau jie ir toliau į Tėvynę bus vežiojami lagaminuose?
Šalies situacija nėra tokia, kad negalėtų Tautos dvasios reikalams skirti reikiamų lėšų ir dėmesio. O jubiliejiniai metai rodo: tokio dėmesio jau pritrūko. Daug kalbėdami apie pilietiškumą šalies vadovai nepastebėjo: dar yra gyvų tarp tų, kurie keturiasdešimt pirmaisiais pakilo siekdami apginti pamintąją mūsų Tėvynės Lietuvos garbę.
Lietuvos 1941 m. birželio 22–28 d. sukilėlių sąjungos vardu Alfonsas Zaldokas
Lietuvių fronto bičiulių vardu Kęstutis Milkeraitis
Lietuvos Sąjūdžio vardu Rytas Kupčinskas
Nuotraukoje: Paminklinis kryžius žuvusiems 1941 m. Birželio sukilimo dalyviams atminti Kaune
Voruta. – 2011, rug. 3, nr. 17 (731), p. 11.
Komentarai
Naujienos
-
Juozas Maceika. Lietuvių būklė Lenkijos Respublikoje 1935–1938 metais
-
Lietuvą pasiekė penktoji skiepų nuo COVID-19 siunta – 14040 vakcinos dozių
-
FIXUS Mobilis konsultuos kultūros paveldo savininkus dėl pastatų priežiūros
-
„Antrojo pasaulinio karo mitai ir tiesa“ – tai ilgus dešimtmečius Sovietų Sąjungoje ir dabartinėje Rusijoje puoselėto „Didžiojo Tėvynės karo“ mito nuvainikavimas
-
Krašto apsaugos savanorių pajėgos mini 30-ąsias įkūrimo metines
Lietuva
-
Juozas Maceika. Lietuvių būklė Lenkijos Respublikoje 1935–1938 metais
-
Česlovas Iškauskas. Kas griauna Laisvės pamatus?
-
Lietuvą pasiekė penktoji skiepų nuo COVID-19 siunta – 14040 vakcinos dozių
-
Krašto apsaugos savanorių pajėgos mini 30-ąsias įkūrimo metines
-
Visa informacija apie COVID-19 vakcinas – tinklalapyje Koronastop.lt
Istorija
-
Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininkas V. Landsbergis: „Lietuvai teko sava istorinė misija – sulaužyti apgaulės ir smurto doktriną“
-
Istorija, kaip ir mados, sukasi ratu
-
Sufražizmo judėjimas Lietuvoje pirmaisiais Nepriklausomybės metais
-
Aldona Vasiliauskienė. Strazdelis archyviniuose dokumentuose
-
Žmogus, atsisakęs būti Lietuvos diktatoriumi (video)
Kultūra
-
Juozas Maceika. Lietuvių būklė Lenkijos Respublikoje 1935–1938 metais
-
FIXUS Mobilis konsultuos kultūros paveldo savininkus dėl pastatų priežiūros
-
„Antrojo pasaulinio karo mitai ir tiesa“ – tai ilgus dešimtmečius Sovietų Sąjungoje ir dabartinėje Rusijoje puoselėto „Didžiojo Tėvynės karo“ mito nuvainikavimas
-
Kariauti pratusi tauta. Lietuvių karinis elitas XIII-XIV a.
-
Šiemet bus pažymimi Kardinolo Vincento Sladkevičiaus metai
Nuomonės, diskusijos, komentarai
-
Česlovas Iškauskas. Kas griauna Laisvės pamatus?
-
Stasys Ignatavičius. Prof. Liudo Vailionio 135-osioms gimimo metinėms
-
Česlovas Iškauskas. Sausio 13-oji: savas šovė į savą…
-
Liutgarda Čepienė. Apie Teresės Butaitės-Plisienės knygą ,,Sunkiausia nugalėti save“
-
Napaleonas Kitkauskas: „Pastatai turi savo istorijas, o mums svarbu išsaugoti tiesą“
Religija
-
Šiemet bus pažymimi Kardinolo Vincento Sladkevičiaus metai
-
Prof. Libertas Klimka. Tautos žadintojui kun. Jonui Katelei – 190
-
Virginija Elena Bortkevičienė, Juozas Prasauskas. Valančius ir Kaunas
-
Marija Kaupaitė gali tapti pirmąja Lietuvoje gimusia šventąja
-
Prelatas Edmundas J. Putrimas: „Brangūs broliai ir seserys Kristuje, Su šventomis Kalėdomis!“
Renginiai
-
Lygiai prieš šimtą metų buvo įkurtas pirmasis Lietuvos valstybės archyvas. Archyvų metų atidarymas
-
Kviečiame dalyvauti virtualiame žaidime „Trys karaliai atkeliavo-visas svietas uždainavo“
-
Susipažinkite su tarmėmis iš arčiau moksliniame seminare „Lietuvių kalbos tarmynas: idėja, turinys ir realizacijos galimybės“
-
Dr. Dalios Kiseliūnaitės el. knygos „Klaipėdos krašto toponimai. Istorinis ir etimologinis registras“ pristatymas
-
Kovo 11-osios Lietuva muziejuose
Susiję straipsniai
-
Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininkas V. Landsbergis: „Lietuvai teko sava istorinė misija – sulaužyti apgaulės ir smurto doktriną“
~ Istorija, Lietuva, Sausio 13-oji
2021-01-13, 10:52
-
Istorija, kaip ir mados, sukasi ratu
~ Istorija, Lietuva - Lenkija, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
2021-01-11, 16:02
-
Virginija Elena Bortkevičienė, Juozas Prasauskas. Valančius ir Kaunas
~ Katalikų (arki)vyskupai, Lietuva, Religija, Rusijos okupacija
2021-01-11, 10:20
-
Sufražizmo judėjimas Lietuvoje pirmaisiais Nepriklausomybės metais
~ Istorija, Kultūra, Rusijos okupacija
2021-01-10, 15:55
-
Aldona Vasiliauskienė. Strazdelis archyviniuose dokumentuose
~ Istorija, Katalikų kunigai, Kultūra
2021-01-10, 08:04