Lietuvos lenkai turi kuo džiaugtis

Autorius: Data: 2011-02-25, 16:04 Spausdinti

Augustas DOVYDAITIS

Kas šoka, kas tampa transvestitu, o Valdemaras Tomaševskis skundžia Lietuvą Briuseliui

Garsus britų savaitraščio „The Economist“ apžvalgininkas Edvardas Lukasas pareiškė, kad Lietuvoje labai gera būti lenkais, nes jiems čia sudarytos išskirtinės sąlygos. Patys lenkai irgi taip pat mano, tačiau jų išrinktas atstovas Europos Parlamente iki šiol tvirtina, kad balta yra juoda.

Diskriminacijos nėra

„Lietuvoje labai gera būti lenku. Tai turbūt vienintelė vieta pasaulyje, kur gali gauti visą išsilavinimą lenkiškai – nuo pradinės mokyklos iki universiteto“, – interviu TV3 sakė E. Lukasas. Jis – ne vienintelis žmogus, taip gerai manantis apie Lietuvą. Patys lenkai taip pat yra tos pačios nuomonės.

Europos Pagrindinių teisių agentūros (FRA) pirmąkart atlikti tyrimai, apklausiant įvairių Europos etninių mažumų atstovus, ar šie jaučiasi diskriminuojami, atskleidė, jog Lietuvoje ši problema juntama mažiausiai tarp visų ES šalių.

Jokių argumentų

Tačiau aukštesnių reitingų nešvariais būdais siekiantys lenkų tautybės Lietuvos politikai neklauso, ką sako jų tautiečiai. Pavyzdžiui, europarlamentaras Valdemaras Tomaševskis ne kartą Lietuvą skundė Europos Parlamentui bei Europos Komisijos vadovybei ir tikino, kad mūsų šalyje lenkai yra skriaudžiami, mat draudžiami užrašai viešose vietose lenkų kalba, lenkiškos klasės bus komplektuojamos kaip lietuviškos, moksleivių krepšeliai vienodinami, į lietuvišką abėcėlę neįsileidžiamos lenkiškos raidės, Lietuvoje nuosekliai siekiama siaurinti lenkų kalbos vartojimą ir jos vaidmenį švietimo sistemoje.

V. Tomaševskis pamiršo paminėti E. Lukaso argumentus. Taip pat pamiršo pridurti, kad būtent Lenkijoje siaurinamos teisės mokytis gimtąja kalba tautinių mažumų atstovams. Štai per Nepriklausomybės laikotarpį Lietuvoje lenkiškų mokyklų padaugėjo 50 proc., o Lenkijoje lietuviškų mokyklų tokiu pat procentu sumažėjo.

Negali be lovio

„Ne centrinės valdžios reikalas, kokia kalba savivaldybėse žmones reikia aptarnauti. O E. Lukasas – ne lenkas, todėl taip kalba“, – „Vakaro žinioms“ teisinosi V. Tomaševskis.

Politikas tvirtina netikintis ir ES padalinio apklausos duomenimis, nes jie esą yra suklastoti.

„Kas moka pinigus, tas ir muziką užsako, – teigė V. Tomaševskis, o paklaustas, kas gi tą muziką užsakė, tepareiškė: – O man koks skirtumas?“

Beje, V. Tomaševskis rengiasi dar kartą apgauti juo pasitikėjusius rinkėjus ir atsisakyti europarlamentaro mandato, kaip prieš daugiau nei pusantrų metų Seimo nario mandatą iškeitė į europarlamentaro: vyras balotiruojasi savivaldos rinkimuose. Tarp visų politikų jis yra absoliutus bandymo patekti prie valdžios lovio lyderis: šis bandymas jam bus 20-as. Jei V. Tomaševskis netyčia būtų išrinktas, rinkėjai, regis, apie jį girdėtų ne iš darbų, o tik iš skandalų kaip iki šiol.

Garsus tik skandalais

Šioje Seimo kadencijoje per pusmetį iš 1 839 balsavimų jis dalyvavo vos 406-iuose (22,08 proc.). Tai – antras nuo galo rezultatas visame Seime.

Europos Parlamente V. Tomaševskis irgi nepersidirba: per pusantrų metų posėdžiuose uždavė vos vieną klausimą, pasiūlymų nepateikė bei kalbėjo 4 kartus. Dukart iš jų – apie lenkų skriaudimą.

Kai Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) tyrė, ar jis nepažeidė Politikų elgesio kodekso Europai šmeiždamas Lietuvą, V. Tomaševskis net nesiteikė pasiaiškinti, o apskundė pačią VTEK.

Iš Seimo politikas pasitraukė taip pat ne be skandalų. Jis už likutinę vertę nusipirko automobilį „Mitsubishi Outlander“, nors išlaidas už išperkamąją nuomą jam, kaip Seimo nariui, padengdavo mokesčių mokėtojai. Lietuva prie pirkinio prisidėjo per 8 tūkst. litų.

Tiesa, V. Tomaševskis nėra vienintelis svetimas žaidėjas savoje komandoje, t. y. nors išrinktas Lietuvoje, bet dirba prieš ją. Europarlamentaras Leonidas Donskis yra skundimo pradininkas. Tai jis pasiskundė, kad Lietuva nenori leisti propaguoti homoseksualizmo tarp vaikų.

Skundikai gadina Lietuvos įvaizdį

Vytautas ČEPAS – psichologas, eksparlamentaras:

Valdemarui Tomaševskiui reikia elektorato. Kiekvienas renkasi savus būdus: vienas šoka per TV, kitas persirenginėja transvestitu, o V. Tomaševskis skundžia Lietuvą Europos Parlamentui. Kiekvienas renkasi pagal proto lygį.

Pagrindinis konfliktas su lenkais kyla ne dėl ekonominių, politinių, net ne dėl kultūrinių dalykų, o dėl dviejų lenkiškų raidžių. Tačiau jei leisime lenkiškas, kinai pradės reikalauti kiniškų hieroglifų. Tada Lietuva taptų pašluoste kojoms valytis. Paskui prasidės lenkiški gatvių pavadinimai, reikalavimai mokyklose dėstyti tik lenkiškai ir t. t.

Ne mums, o lenkams reikia integruotis, nes dauguma negali pasiduoti mažumai. Tačiau reikia elgtis nekonfliktiškai. Reikia pasakyti: „Gerbiami lenkų tautybės Lietuvos piliečiai, nuo, pavyzdžiui, 2020-ųjų Lietuva lenkiškų mokyklų nebefinansuos. Rinkitės: arba gyvenate čia ir perimate mūsų tradicijas, arba išvykite.“ Negi taip sunku pasimokyti lietuviškai, jei čia gyvena? Tą reikia pasakyti, tačiau korektiškai, žmonėms reikia duoti laiko pasiruošti.

O dabar tie reikalavimai rašyti ir lenkiškai. Tai ar Lietuvoje gyvename, ar Žečpospolitoje?

Lietuvos apskundimų iš viso nesuprantu. Aš tai net ir būdamas lenkas neskųsčiau. Juo labiau kad tikrai nėra jokios diskriminacijos. Pusė mūsų europarlamentarų nelietuviai, per konkursus pirmas vietas laimi latviai ir rusai, atvažiuoja Gubaidulina – balsuojame už ją. Tai ką, mes nacionalistai esame? Bet per visokius skundikus Europa mano, kad mes nacionalistai.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“, 2011 m. vasario 22 d.

www.respublika.lt

Stasio Žumbio nuotr.

Nuotraukoje: Europarlamentaras V. Tomaševskis

Lietuva - Lenkija , , , , , ,



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra