Kas „Misija Sibiras 16“ ekspedicijos laukia Igarkoje?

Autorius: Voruta Data: 2016-07-04 , 11:15 Spausdinti

Penkioliktoji „Misija Sibiras“ ekspedicija iš Lietuvos išvyksta jau liepos 17-tą dieną, o dalyvių tikslas – tolimoji Igarka. Viena tremtinė Igarką pavadino šiaurės šiaure. Projekto „Misija Sibiras“ organizatoriai nusprendė plačiau papasakoti apie Igarką ir apie dalyvių planus joje.

Igarka yra palyginti labai jaunas miestas, neskaičiuojantis nė šimto metų. Už šiaurės poliarinio rato, prie Jenisiejaus upės, esantis miestas buvo įkurtas 1929 metais, iki tol negyvenamose teritorijose. Tai, kad vietovė ilgai buvo neapgyvendinta, lėmė labai atšiaurus poliarinis klimatas. Žiemos trukmė Igarkoje devyni mėnesiai, o šaltis nukrenta net iki -60°C, nuolat pučia stiprūs vėjai, o žemę sukaustęs daugiametis įšalas.

Ilga žiema ir didelis šaltis neatgrasė nuo minties Igarkos žemes paversti gyvenamomis. Tiesa, pirmuosius pastatus 1929 metais čia pastatė išbuožinti rusų ūkininkai, bet į vietovę pradėjus plūsti ir kitų tautų tremtiniams, gyvenvietė sparčiai plėtėsi ir jau po dvejų metų įgavo miesto teises. Ilgainiui Igarka tapo vienu didžiausių SSRS tremties ir įkalinimo tašku. Čia buvo ištremta ir daug lietuvių.

Tremtiniams Igarkoje teko susidoroti ne tik su atšiauriu klimatu, bet ir su sudėtingais darbais. Darbai daugiausia sukosi apie medieną. Vieni rūpinosi pirminiu jos apdorojimu, kiti jau apdorotą medieną naudojo statybose. Dalis medienos taip pat buvo eksportuojama. Tremtiniai taip pat tiesė geležinkelį maršrutu Igarka – Salechardas, tiesa, geležinkelio atkarpa iki šiol nėra pabaigta.

Savo atsiminimais apie darbus tremties laikotarpiu pasidalino Igarkos tremtinė Genutė: „Gavau darbą žuvies perdirbimo ceche. Darbas sunkus, tad jame ilgai neišbuvau, bet kol dirbau, pavalgydavau žuvies pati ir dar į namus parnešdavau. Laikas bėgo greitai, augau, tad reikėjo eiti dirbti į lentpjūvę. Ten dirbdavau po 12 valandų. Žiemos ilgos, tamsios vėjuotos. Vos kelioms valandoms prašvinta, ir vėl visą laiką tamsu. Taip ir laukdavome pavasario…“

Šiandien Igarkoje medienos pramonė vis dar yra pagrindinė, bet išplėtota ir žuvininkystė. Mieste gyvena apie 6000 gyventojų. Igarkoje taip pat yra oro uostas, tiesa, jis įsikūręs kitoje Jenisėjaus upės pusėje, o tai apsunkina galimybes jį pasiekti. Žiemą galima upę pervažiuoti užšalusiu ledu, o vasarą upę įmanoma perplaukti. Bet pavasario ir rudens sezonais, kai upę padengęs plonas ledas, nuvykti į oro uostą kur kas sudėtingiau.

Igarkoje iki šių dienų yra išlikę 3 lietuvių kapinės. Vienose jų – net apie 1000 kapaviečių. Tai vienos didžiausiu lietuvių kapinių buvusios SSRS teritorijoje. Šios kapinės – vienas iš „Misija Sibiras‘16“ ekspedicijos tikslų.

Anot Labdaros ir paramos fondo „Jauniems“ projektų vadovo Karolio Žemaičio, šių metų ekspedicijos kryptis – neatsitiktinumas: „Igarka jau seniai buvo mūsų akiratyje kaip vieta, kurią projektas turėtų aplankyti. Tai viena svarbiausių tremties vietų, kurią žino bene kiekvienas tremtinys. Labai džiugu, kad penkioliktoji „Misija Sibiras” vyks būtent į šį tolimą kraštą. Ekspedicijos laukia ilga kelionė bei daug svarbių darbų Igarkos lietuvių tremtinių kapinėse, o norint įgyvendinti visus tikslus užsibrėžtus tikslus – labai svarbus ir aktyvus visuomenės palaikymas.

„Misija Sibiras“ projekto metu jauni žmonės vyksta į apleistas Sibiro vietoves susitikti su dar ten tebegyvenančiais lietuvių tremtiniais ir sutvarkyti apleistas kapavietes. Projekto tikslas – jaunosios kartos pilietiškumo bei didžiavimosi savo valstybe jausmo ugdymas.

Prisidėti prie pilietiškumo idėjų sklaidos galite paremdami projektą „Misija Sibiras“. Tai padaryti galite projekto paskiroje portale Aukok.lt, arba trumpaisiais numeriais 1417 – auka 2EUR, 1478 – auka 3EUR.

Dėkojame už Jūsų palaikymą, tik kartu galime išsaugoti istoriją gyvą!

Lietuva - Rusija "Misija Sibiras 16"

---

---