Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios katechetas Holgeris Lahayne ir Sekmininkų bendruomenės vyskupas Rimantas Kupstys. xfm.lt nuotr.

Rokas Simanavičius,www.xfm.lt, www.voruta.lt

Garso įrašas : https://soundcloud.com/xfmlt/sveciuose-holger-lahayne-ir-rimantas-kupstys

Stambulo konvencija, Partnerystės įstatymas, Galimybių pasas ir galiausiai – nesibaigianti pandemija. Šie klausimai tikriausiai dar ilgai mums primins 2021-uosius. Pradėjus nagrinėti šias temas visuomenė susiskaldė, neliko be atgarsio ir šalyje dominuojančios Katalikų bažnyčios atstovų pareiškimai.

Į susidariusią padėtį bandė reaguoti ir skaitlingumu nepasižyminčios Lietuvos evangelinės bendruomenės. Kovo mėnesį keturiolika šalies evangelinių krikščionių bendruomenių išreiškė solidarumą su kitų tradicijų krikščionimis, prašydamos neratifikuoti Stambulo konvencijos.

„Evangelinių bendruomenių susivienijimas išreiškiant bendrą poziciją šiuo klausimu buvo įvykis“, – sako Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios katechetas Holgeris Lahayne. Teologas mano, kad šiuo ar kitais didelio visuomenės dėmesio sulaukiančiais klausimais bendro sutarimo pasiekti padėtų suburta iniciatyvinė grupė. „Neturime Evangelikų aljanso, taip pat neturime ir Lietuvos Bažnyčių tarybos, kurioje reguliariai susitiktų evangelikai, katalikai, ortodoksai“, – teigia dvasininkas.

H.Lahayne prisimena, kad nagrinėjant Stambulo konvenciją vyko evangelikų diskusijos su Romos katalikais ir kitų tradicijų krikščionimis dėl bendros tikinčiųjų reakcijos. „Jos ir parodė, kad reikalinga aiški koordinacija. Koordinuoti savo veiklą reikėtų, nes tų iššūkių ateityje bus ne mažiau“, – mano evangelikų reformatų bažnyčios katechetas.

Evangelikų aljanso idėją Lietuvoje iškėlusios sekmininkų bendruomenės vyskupas Rimantas Kupstys prisimena, kad iki šiol šias bendruomenes vienydavo evangelizaciniai renginiai. „Pradėję diskutuoti apie aljanso įstatus, vertybes, įstrigome“, –  pirmuosius galimos evangelikus vienijančios institucijos Lietuvoje žingsnius prisiminė dvasininkas.

R. Kupsčio teigimu, pasaulyje evangelinės bendruomenės turi skirtingą požiūrį į aljanso poreikį.

„Mums pats artimiausias Vokietijos aljanso tikėjimo išpažinimas“, –  tęsia sekmininkų bendruomenės vyskupas paaiškindamas, kad dėl aljanso steigimo Lietuvoje yra susiformavusi darbo grupė, o šiuo metu darbai sustoję ties įstatų klausimais.

Pokalbyje išgirsite:

0.00  –   Kodėl pasirinkta ši tema?

1.05  –  Kaip užgimė evangelinio aljanso idėja Lietuvoje?

6.00  –  Galimas aljanso poveikis evangelikų bendruomenėms;

9.53  –   Kiek Lietuvoje evangelinės bendruomenės domisi viena kitomis?

15.37  –  Lietuvos evangelinių krikščionių bažnyčių susivienijimas dėl Stambulo konvencijos neratifikavimo;

18.00   –    Ekumeninis bendradarbiavimas;

19.46   –    Gerųjų praktikų taikymas, siekiant kurti evangelinį aljansą Lietuvoje;

26.13   –     Kas galėtų koordinuoti aljanso veiklą?

27.30    –    Evangelinių bažnyčių steigimasis Lietuvoje;

29.00    –    Naujų religinių judėjimų atėjimas į Lietuvą;

35.00    –   Pavienės evangelinės bendruomenės;

37.00  –     Liuteronai ir kitos evangelinės bendruomenės, nepalaikančios aljanso idėjos;

38.55   –    Palyginus su Romos katalikų bendruomene, Lietuvoje mažai evangelinio tikėjimo žmonių;

39.45   –     Katalikų bažnyčios dominavimas;

40.50   –     Lyderystės problema Lietuvos evangelinėse bažnyčiose;

45.04   –     Naujasis Pasaulio evangelikų aljanso generalinis sekretorius ir jo galimybės atvykti į Lietuvą;