Kas laukia Rytų Lietuvos vidurinių mokyklų po 2012 metų?
Autorius: Voruta Data: 2010-01-10 , 07:33 Spausdinti
Lietuvos Respublikos Seimas netrukus priims Švietimo įstatymo naująją redakciją. Jame numatyta, beje, jau seniai visiems žinoma, kad nuo 2012 metų Lietuvoje neliks vidurinių mokyklų, kaip tipo. Kokia yra situacija vietose, neseniai domėjosi Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto nariai.
Nuvykę į Šalčininkų rajoną jie aplankė tas mokyklas, kurios susidurs su nemažomis problemomis, kai jos nevykdys vidurinio ugdymo programos. Norint vykdyti vidurinio ugdymo programą, mokykla turi būti akredituota ir atitikti ministerijos nustatytus kriterijus. Vienintelis kriterijus, kuris leidžia mokyklai tai daryti (akredituotis), yra nustatytas mokinių skaičius 11 klasėse. Jei mokykla neturi 2-jų paralelinių klasių (mažiausiai 15 mokinių klasėje), akreditacija nepradedama. Ir visai nesvarbu, kiek kilometrų mokykla yra nutolusi nuo tos kitos mokyklos, t. y. gimnazijos, kuri teiks vidurinį išsilavinimą, visai nesvarbu, kokia yra tos neakredituojamos mokyklos ugdymo kokybė, veiklos rezultatai, mokytojų kokybinė sudėtis, mokyklos kultūra, kaip yra tenkinami mokinių poreikiai, ar vaikas mokykloje yra saugus, kokia yra mokinio mokymosi aplinka? Į šiuos ir daugybe kitų klausimų atsakymo ieškome tik tada, kai mokyklą pradedame akredituoti. Vadinasi, kad palyginus nemažos gyvenvietės arba miesteliai, kuriuose nuo seno tradiciškai buvo gimnazijos ar vidurinės mokyklos, tenkinsis pagrindine mokykla. Štai kad ir Maišiagala, kurioje statoma nauja lietuviška mokykla, pakankamai gerai renovuota lenkiška mokykla, t. y. sudarytos puikios mokymosi sąlygos, vadovaujantis dabartiniu ministerijos dokumentu negali būti akredituojamos į gimnazijas, nes nesurinks reikiamo mokinių skaičiaus 11 klasėse. O artimiausia gimnazija kol kas yra tik Riešėje arba Širvintose, nuo kurių atstumas yra per 20 kilometrų. Toks pats likimas laukia Paberžės, Kalvelių, Dieveniškių, Jašiūnų, Paluknio ir kitų miestelių mokyklų.
Kokia išeitis? Jeigu galvojame apie mokinį, apie kiekvieną mūsų šalies pilietį, privalome sudaryti vienodas galimybes visiems įgyti vidurinį išsilavinimą. Variantų gali būti įvairių.
Vienas iš jų galėtų būti toks: jei gyvenvietėje veikia dvi ar net trys (Dieveniškių atveju) skirtingomis kalbomis dirbančios mokyklos, 11 klases sujungti, akredituoti ir akredituotoje gimnazijoje visus dalykus dėstyti valstybine kalba, išskyrus gimtąją kalbą. Kol dar 2010 metai, mokyklos galėtų pasvarstyti, apsitarti ir pasirinkti, ar jos nori būti akredituotos į gimnazijas, ar tapti pagrindinėmis. Šiuo atveju pagrindinį žodį turi tarti mokinių tėvai, patys mokiniai (jie jau pakankamai suaugę), o ne politikai ar politikieriai, kaip mūsuose dažnai nutinka. Jeigu tautinių mažumų mokykla nesutinka su tokiu variantu, akredituoti lietuvišką mokyklą su mažesniu mokinių skaičiumi, nei dabar nustatyta.
Šiuo atveju būtų išspręsta dar viena problema – priartėta prie vienodo lietuvių kalbos egzamino.
Kitas variantas – akredituoti visas mokyklas, kurios šiuo metu vykdo vidurinio ugdymo programas, pakeitus akreditacijos kriterijų akcentus. Šiuo atveju mokykla turėtų būti visapusiškai patikrinta. Tam galėtų pasitarnauti vidaus ir išorės auditų rezultatai, mokyklų vadovų ir visų mokytojų veiklos įvertinimas, mokymosi kokybė, mokinių saugumas, mokymosi sąlygos ir kita. Jeigu mokykla šiuos kriterijus atitinka, mokinių skaičius galėtų būti ir mažesnis. Dar labai svarbu, koks atstumas yra iki kitos to tipo mokyklos. Tai galėtų būti taikoma tik kaimo mokykloms.
Labai teisingai dabartinę struktūrinę mokyklų reformą apibūdina Vilniaus licėjaus direktorius Saulius Jurkevičius straipsnyje „Dvidešimt metų ėjimo ratu“, išspausdintame 2010 sausio 18 d. žurnale „Veidas“.
Švietimo ir mokslo ministerijai labai reikėtų įsiklausyti į žmonių nuomonę.
Voruta. – 2010, kov. 6, nr. 5 (695), p. 2.
Komentarai
Naujienos
-
Aviacijos saugumo ekspertai primena: reikalavimai, kuriuos turi žinoti keliaujantys oro uostuose
-
Kultūros komiteto viešas atsakymas kultūros ir meno bendruomenei dėl Seimo nario Petro Gražulio
-
FTB apskaičiavo, kad per meno nusikaltimų seklio Roberto Wittmano rizikingas operacijas susigrąžinta meno šedevrų ir retų istorinių artefaktų už šimtus milijonų dolerių
-
Pasaulinė akcija #MesPrisimename – Holokausto aukoms atminti ir pagerbti
-
Bus skirta iki 6 mln. eurų mokykloms nupirkti nešiojamų kompiuterių su interneto ryšiu. Jie numatyti mokiniams, neturintiems tinkamų priemonių mokytis nuotoliniu būdu
Lietuva
-
Aviacijos saugumo ekspertai primena: reikalavimai, kuriuos turi žinoti keliaujantys oro uostuose
-
EVA ir Norvegijos institucijos išsakė nuomonę dėl netrukus po vakcinacijos ištikusių mirčių
-
In memoriam. Monsinjoras Vytautas Kazys Sudavičius (1943–1974–2020–2021)
-
Bus skirta iki 6 mln. eurų mokykloms nupirkti nešiojamų kompiuterių su interneto ryšiu. Jie numatyti mokiniams, neturintiems tinkamų priemonių mokytis nuotoliniu būdu
-
Moterys raginamos aktyviau dalyvauti gimdos kaklelio vėžio prevencinėje programoje
Istorija
-
Lietuvos visuomenės veikėjos, pedagogės, publicistės, Lietuvos Respublikos III Seimo narės Stefanijos Ladigienės 120-osios gimimo metinės
-
Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininkas V. Landsbergis: „Lietuvai teko sava istorinė misija – sulaužyti apgaulės ir smurto doktriną“
-
Istorija, kaip ir mados, sukasi ratu
-
Sufražizmo judėjimas Lietuvoje pirmaisiais Nepriklausomybės metais
-
Aldona Vasiliauskienė. Strazdelis archyviniuose dokumentuose
Kultūra
-
Mariją Birutę Gimbutienę prisimenant
-
Kultūros komiteto viešas atsakymas kultūros ir meno bendruomenei dėl Seimo nario Petro Gražulio
-
FTB apskaičiavo, kad per meno nusikaltimų seklio Roberto Wittmano rizikingas operacijas susigrąžinta meno šedevrų ir retų istorinių artefaktų už šimtus milijonų dolerių
-
Bus skirta iki 6 mln. eurų mokykloms nupirkti nešiojamų kompiuterių su interneto ryšiu. Jie numatyti mokiniams, neturintiems tinkamų priemonių mokytis nuotoliniu būdu
-
Savivaldybių kultūros darbuotojų atlyginimai didės 1,6 mln. eurų
Nuomonės, diskusijos, komentarai
-
Česlovas Iškauskas. Kas griauna Laisvės pamatus?
-
Stasys Ignatavičius. Prof. Liudo Vailionio 135-osioms gimimo metinėms
-
Česlovas Iškauskas. Sausio 13-oji: savas šovė į savą…
-
Liutgarda Čepienė. Apie Teresės Butaitės-Plisienės knygą ,,Sunkiausia nugalėti save“
-
Napaleonas Kitkauskas: „Pastatai turi savo istorijas, o mums svarbu išsaugoti tiesą“
Renginiai
-
Lygiai prieš šimtą metų buvo įkurtas pirmasis Lietuvos valstybės archyvas. Archyvų metų atidarymas
-
Kviečiame dalyvauti virtualiame žaidime „Trys karaliai atkeliavo-visas svietas uždainavo“
-
Susipažinkite su tarmėmis iš arčiau moksliniame seminare „Lietuvių kalbos tarmynas: idėja, turinys ir realizacijos galimybės“
-
Dr. Dalios Kiseliūnaitės el. knygos „Klaipėdos krašto toponimai. Istorinis ir etimologinis registras“ pristatymas
-
Kovo 11-osios Lietuva muziejuose