Kas kala pleištą tarp Lietuvos ir Lenkijos?

Autorius: Data: 2011-09-09, 15:11 Spausdinti

Kas kala pleištą tarp Lietuvos ir Lenkijos?

Stasys JOKŪBAITIS

Kažin ar daug pasaulyje rasime valstybių, kurių piliečiai nemoka valstybinės kalbos, nenori jos išmokti ir netgi protestuoja, kai sudaromos sąlygos ją išmokti. Tačiau ar ne taip dabar atrodo situacija Lietuvoje? Antrą prasidėjusių mokslo metų dieną, kai kurių politikierių suorganizuota dalis Lietuvos lenkų mokinių patraukė ne į mokyklas.

Jie buvo nugabenti prie Prezidentūros rūmų protestuoti prieš naująjį Švietimo įstatymą.

Kuo jis taip papiktino lenkų tautybės Lietuvos piliečius?

Pasirodo, tuo, kad nuo šių mokslo metų pradinėse ir pagrindinėse mokyklose tautinės mažumos stipriau bus mokomos lietuvių kalbos. Be to, visų Lietuvos mokyklų vienuoliktokai mokysis pagal tą pačią lietuvių kalbos ir literatūros bendrąją programą. Lietuviškai bus dėstoma ir Lietuvos istorija, geografija, ir pilietiškumo pagrindai. Visos kitos pamokos, kaip ir anksčiau, vyks gimtosiomis lenkų, rusų, baltarusių ir kitomis tautinių mažumų kalbomis, nebent tėvai ir vaikai pageidautų, kad kai kurie dalykai būtų dėstomi lietuviškai.

Šiais pakeitimais tiesiog artėjama prie Europos standartų – vidutiniškai Europoje tautinių mažumų mokyklose 60 proc. programų dėstoma tautinės mažumos kalba, o 40 proc. – valstybine kalba. Lenkiškose mokyklose iki šiol lenkiškai buvo dėstoma apie 90 proc. pamokų.

Be to, naujasis įstatymas yra analogiškas Lenkijoje jau daug metų galiojančioms nuostatoms – čia lietuviai laiko vienodą valstybinės lenkų kalbos egzaminą ir kai kurių dalykų mokosi lenkiškai.

Ar to nežinojo Lietuvos lenkų rinkimų akcijos, Lietuvos lenkų sąjungos politikai, savo tikslams pasiekti panaudoję šlykščiausią būdą – prisidengę savotišku vaikų skydu jie įtraukė į šias insinuacijas nepilnamečius mokinius. Užuot leidę jiems ramiai mokytis, suorganizavo jų tarimą streiką, kurį galima būtų pavadinti ir nusikalstamu?

Gal jau iš tiesų lenkų tautinei mažumai nereikia mokytis lietuvių kalbos, jie puikiai ja kalba? Deja, paklausius kai kurių jų politikų, taip tikrai neatrodo. Ką jau kalbėti apie paprastus žmones, jei net prasibrovusieji į vienokią ar kitokią valdžią lietuviškai dažniausiai kalba tik iš reikalo ir kone žargonu. O juk tai Lietuvoje ne vienus metus gyvenantys piliečiai, ne kokie emigracijos atblokšti žmonės.

Dauguma prie prezidentūros suvežtų moksleivių buvo nekalbūs, paklausti, kodėl atvyko į protesto akciją, sakė atvažiavę aplankyti Vilniaus. Matyt, jiems buvo gėda prisipažinti, kas ir kodėl juos čia atgabeno. Tik šio mintingo organizatoriams buvo negėda. Jie rėžė ugningas pasipiktinimo kalbas, į šuns dienas dėjo šalies valdžią, kvietė „pasisakyti“ į S. Daukanto aikštę suvežtus vaikus ir jų tėvus. Tokie neadekvatūs kai kurių Lietuvos lenkų politikų veiksmai tik kiršina visuomenę ir gilina nesantaiką tarp mūsų valstybėje gyvenančių įvairių tautybių žmonių.

Vėliau viena šios akcijos organizatorių – Lietuvos lenkų sąjunga – „kilniaširdiškai“ pareiškė, kad pirmomis naujų mokslo metų dienomis lenkų mokyklose vykęs vadinamasis streikas sulaukė atgarsio, todėl reikia jį bent laikinai nutraukti ir laukti reakcijos.

Ir sulaukė. Jau tą patį p enktadienį Lenkijos užsienio reikalų ministerijai staiga kilo įtarimų, kad Lietuvos lenkai asimiliuojami prieš jų valią. O po poros dienų  premjeras Donaldas Tuskas susiruošė skubiai vykti į Lietuvą ir gelbėti neva skriaudžiamos ir asimiliuojamos lenkų tautinės mažumos.

Ką visa tai rodo? O tai, kad Lietuvos lenkų ir Lenkijos valdžios veiksmai, ko gero, buvo suderinti iš anksto. Jūs čia suvežę vaikus iš lenkiškų mokyklų patriukšmaukite, o mes parodysime savo susirūpinimą ir taip paspausime Lietuvos valdžią.

Ar ne tokį įspūdį galima susidaryti žvelgiant į šį atseit „neplanuotą“ Lenkijos premjero vizitą, anot mūsų politologų, peržengusį bet kokias diplomatijos ribas? Vilniuje jis dalyvavo ir lenkų kalba laikytose šv. Mišiose bažnyčioje ir netgi pasakė kalbą. Ne taip dažnai kitų valstybių vyriausybių vadovai rėžia kalbas savo tautinių mažumų atstovams bažnyčiose. Akivaizdu, kad Lenkijos premjeras Vilniuje jautėsi kaip namuose.

Tiesa, atvykęs į mūsų šalį jis ragino nepolitizuoti tautinių mažumų švietimo klausimo. Tik ar tas kvietimas buvo nuoširdus? Ir kas iš tiesų politizuoja tą iš esmės rutininį Švietimo įstatymo klausimą? Ar ne kai kurie savo tikslų turintys, Varšuvos remiami, Lietuvoje gyvenantys ir veikiantys lenkų kilmės politikai su Valdemaru Tomaševskiu priešakyje?

Anksčiau, anot žinomo politologo Kęstučio Girniaus, tik užsienio reikalų ministras Radoslavas Sikorskis vadovavo savotiškam kryžiaus karui prieš Lietuvą. Ši premjero D. Tusko kelionė sudaro įspūdį, kad ir Lenkijos vyriausybė daugiau ar mažiau tam pritaria. Duok Dieve, kad tai būtų tik apžvalgininko klaida, o Lenkijos premjero žodžiai, jog valstybinę kalbą mokėti vis dėlto reikia, būtų nuoširdūs, o ne reveransas šalies visuomenei. Tuomet tikrai nereikėtų kurti bendrų darbo grupių ir aiškintis tai, kas Lietuvoje seniai visiems aišku.

Komentaras skambėjo per Lietuvos radiją

www.lrt.lt

Lietuva - Lenkija , , , , , , , ,



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra