Kas išgirs tautos aimaną?

Autorius: Data: 2012-09-26, 13:44 Spausdinti

Kas išgirs tautos aimaną?

Edmundas MALŪKAS, Vilnius

Kai artėjant Seimo rinkimams išgirstu politikų tuščią retorinį skambalą: ko reikia Lietuvos žmonėms? Mes žinome! Mes padarysime! Mes…

Kiekvieną kartą mane nukrečia šiurpas.

Dešimtmetį prabuvęs politinės partijos „Naujoji sąjunga“ verpetuose, rinktas į savivaldybės tarybą, du kartus buvęs meru pririjau politikos iki soties. Tad kas tie, kurie trokšta valdžios, lenda į Seimą, planuoja būt ministrais ar per politiką gaut skanų postą? Asmenybių – vienas kitas, o kiti – vikrūs prisitaikėliai ir palaižūnai. Mūsų politinė sistema tokia, kad ypatingai gabūs, talentingi žmonės, kurie, kaip oras reikalingi valstybei dėl to palaižūniškumo tiesiog negali prasibrauti prie valdžios. Kenčiame visi, kenčia valstybė, nes mus valdo vidutinybės ar net potencialūs nusikaltėliai, kurie planuoja asmeninius turtus. Karšta geležim įstrigo vieno Lietuvos politiko sakinys: politika – biznis, kaip ir visi. Valstybės valdymui neužtenka politinės partijos „suminio proto“, reikia talento aprėpti visumą. Štai dėl ko šiandien neturime tokių talentingų asmenybių, kaip šviesaus atminimo Algirdas Mykolas Brazauskas. „Naujoji sąjunga“ keletą metų buvo valdžioje ir turėjo didelę įtaką formuojant Lietuvos ūkio momentinę ir perspektyvinę raidą. Mes partijos viduje dažnai diskutuodavome, kad partijos lyderis „neištraukia“, nepajėgia aprėpti valstybės problemų visumos, bet nuolatos planuoja užšokti ant aukščiausio kalno. Pajutę, kad su tokiu lyderiu tokia partija laikina, žaibiškai atšoko patys apsukriausi, pakeitė partiją. Paskui nubyrėjo antras ešelonas, žmonės pajuto partijos nuosmukį ir partija žlugo. Manau, kad toks pat likimas laukia dar bent dviejų, nūnai labai įtakingų politinių partijų, kurias valdo analogiško mentaliteto lyderiai.

Štai dėl ko valdymo ir politinio dalyvavimo srityse tarp 167 valstybių užimame tik 41-ą vietą ir mūsų valstybė sulaukė per menkai demokratiškos valstybės įvertinimo (DELFI, M. Jackevičius, britų savaitraščio „The Economist“ interpretacija). Esame vieninteliai Europoje be realios savivaldos (DELFI, prof. Š. Liekis). Ir tiesa: savivaldybės neturi savarankiško biudžeto. Seimas įstatymais, o ir Vyriausybė užkrauna savivaldą įpareigojimais, bet neparemia finansais. Manoma, kad tai tam tikras civilizacinės nekompetencijos ženklas visos Europos Sąjungos mastu. Ketvirtadalis Lietuvos dirbančiųjų uždirba tik iki 880 Lt. (DELFI). Vartotojų kainų indeksas (2010 m palyginime su 2011 m) vidutiniškai augo 4,1%, o tai reiškia, kad realusis darbo užmokestis nenumaldomai mažėja. 2012 m paskelbti Europos Sąjungos statistiniai duomenys (už 2010 m) rodo, kad Lietuva bemaž blogiausia pagal gyventojų skaičių, kuriems gresia skurdas – 33% gyventojų . Štai ekonomistė A. Maldeikienė (DELFI), kaip ypatingą Lietuvos ekonominį blogį išskiria didžiųjų prekybos centrų įsigalėjimą, dėl ko praktiškai žlugo smulkusis verslas. Priekaištas politikams: toks rezultatas – „ekonominio neišsilavinimo pasekmė“.

Lietuva tapo ypatingai aukštų kainų šalimi (DELFI, J. Činkienė). Nėra ko stebėtis, kad lietuvis džinsus perka net JAV (ten 20-30 $, o Lietuvoje 300-400 Lt) ir net automobilių variklių detales, vaikiškus drabužius (3-10 kartų pigiau)!

Mūsų politikus siutina Estijos sėkmė, o ypač tai, kad šiemet estai jau planuoja perteklinį valstybės biudžetą, o mes skęstame skolose. Ir ko stebėtis, kad per 2010 m iš Estijos emigravo vos 4,5 tūkst. gyventojų, o iš Lietuvos net 83,2 tūkst.! Dabar tie skaičiai kur kas grėsmingesni. Ir visa tai nepaisant to, kad estų vidutinis atlyginimas tik 480 Lt/mėn. didesnis. Matyt, lemia ir bendras šalies agregoras, optimizmas ir tikėjimas. Lietuva – didelės korupcijos šalis ir niekaip 10-balėje sistemoje negali peržengti 5 balų ribos (vertinama 4,8 balo), o Estijos – 6,4-6,6 balo ir aukštesnis skaidrumo laipsnis net už Ispanijos bei Portugalijos korupcijos indeksą.

Ir kaip nesutikti su Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentu Žilvinu Šilėnu, kad Lietuvoje perdėtai, tiesiog liguistai saugoma bendratyje „gamta“, saugomi medžiai, krūmai ir iškasenos. Taip vadinamas „išteklių mokestis“ atmuša iniciatyvą ir valstybė praranda daug pajamų. Net privatūs vandens telkiniai taip įvardijami, kad juose plaukiojančios žuvys – valstybės! Balanso tarp plėtros ir nieko nedarymo pusiausvyros neliko. Liko – nieko nedaryti.

Pasaulinėje darbo užmokesčio skalėje vidutinis darbo atlyginimas pasaulyje – 1480$ (3833 lt/mėn.) pagal perkamosios galios paritetą. Atskaičius mokesčius Europoje didžiausią atlygį gauna danai ir olandai – 9060 Lt ir 9050 Lt atitinkamai. Didžiojoje Britanijoje – 8562 Lt. Palyginti neturtingoje Slovėnijoje – 3328 Lt, o Estijoje – 2295 Lt. Palyginkime: Lietuvoje tik 1690 Lt.

Lietuvos žmonės visoje Europos Sąjungoje daugiausia savo pajamų išleidžia maistui ir drabužiams ir mažiausiai – būstui ir kultūrai! Tai visuotinio skurdo požymiai. Dabar skursta 20% šalies gyventojų, apie 660 tūkst. žmonių. Priminsim, kad skurdo riba 2011 m. buvo skaičiuojama – 691 Lt/mėn. Vienam gyvenančiam asmeniui ir 1452 Lt šeimai. Skursta net 24,3% vaikų iki 18 metų. Kaime net 30,7% žmonių – skurdžiai.

Tolygiai smunka žmonių pasitikėjimas Vyriausybe, Seimu ir Bažnyčia (DELFI). Tik 67% Lietuvos gyventojų patenkinti gyvenimu Lietuvoje. Analogiškai Estijoje –84% ir Latvijoje – 85%. Tai vidutiniai skaičiai, o jei palygintume atskiras socialines kategorijas (tarkim, kaimas, miestas ir pan.) rastume tiesiog tragiškų momentų. Esame Europos Sąjungoje nepralenkiami emigracijos lyderiai. Tarkim, 2011 m surašymo duomenimis iš Šilutės rajono emigravo 8 488 žmonės (15,3%), iš Pagėgių net 22,4% žmonių! Visagine nebeliko lygiai 25% žmonių! Kaimas sensta, klesti bedarbystė, skurdas ir girtuoklystė. „Lietuvos žemės tampa mirties karalyste“ – rašo Rimvydas Valatka.

Štai tik nedidelis kiekis iliustracijų kur Lietuvą nustūmė politikai.

Darbo rinka pasiekė dugną (DELFI) ir Lietuvai labai reikia kažkokios šviesios galvos, lyderio, kuris galėtų suburti bendraminčių komandą, akumuliuoti tai ką kalba ekonomistai, profesionalai ir galėtų tinkamai įvertinti kitų šalių patyrimą. Labai gaila, kad konservatoriai jau kelintą kartą įrodo savo didžiulę nekompetenciją valdyti šalį. Tikiuosi, kad p. Andrius Kubiliaus niekada nebepamatysiu Premjero pareigose. Žinoma, gydytojai gal ir gali vadovauti Lietuvos kariuomenei, Seimui, o teisininkai – medikų ministerijai, bet tik su viena sąlyga: jei pakanka kompetencijos. Nėra.

Kas gali ryžtis tokioms naujovėms, kurias siūlo pasaulinio garso ekonomistas Dauglas Casey Lietuvai (DELFI)? Smulkios Lietuvos politinės partijos tiesiog nepajėgios parengti kadrų valstybės valdymui. Laimėjusios rinkimus, sudariusios valdančią koaliciją rūpinasi tik savo partijų interesais ir tupdo į valdžios krėslus mažai kompetentingus žmones. Štai pati didžiausia Lietuvos bėda. Sėdęs į valdžios krėslą politikas privalo būti pavaldus partijai (dažnai tik partijos lyderiui, kokio ten proto ar patriotizmo jis bebūtų).

O kas rūpinsis Tėvynės, mūsų, vis labiau skurstančių žmonių gerove?

Kaip pamatyti protą ir dvasingąjį pasiryžimą aukotis tautos labui?

Gal mums galėtų padėti dideli Lietuvos Prezidento įgaliojimai? Tokie, kad mūsų Prezidentas galėtų pašalinti, keisti visus valdininkus, neišskiriant nei Premjero? Suprantama – utopija, nes jokia politinė partija nesutiks sumažinti savo galių. Paskutinė viltis – mes patys. Rinkimuose mums nelieka nieko kito, kaip būtinai brautis prie balsadėžių ir balsuoti už tuos, kuriais tikime.

Danos Buinickaitės nuotr.

Nuotraukoje: E. Malūkas

Nuomonės, diskusijos, komentarai , , , , , , , , , ,



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra