Autorius: Voruta Data: 2020-05-07 , 08:59 Spausdinti

Artilerijos pabūklų įgula renginyje Muziejų naktis. Karo muziejaus nuotr.

www.voruta.lt

Artilerija buvo ir yra viena reikšmingiausių Lietuvos kariuomenės rūšių. 2022 m. sueina 640 metų, kada vaduojant mūsų kraštą buvo panaudotas pirmas parakinis ginklas – bombarda. Muziejuje galima ne tik pamatyti XVIII a. Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės pabūklą, bet ir išgirsti salves, kurios yra išskirtinis didžiausių Lietuvos valstybės švenčių minėjimų simbolis.

Be minėto pabūklo, svarbi ir jo įgula. Siekiant išlaikyti gražias tradicijas ir toliau pažymėti šventes pabūklo salvėmis, 2019 m. muziejuje pradėtos rekonstruoti XVIII a. Lietuvos kariuomenės artilerijos pabūklų įgulos uniformos. Numatoma pabūklų įgulos sudėtis ir pozicijos: pabūklo vadas, bombardierius, oberbombardierius. Šias pareigas užims ne tik jau įgulai priklausantys muziejaus darbuotojai, bet jų gretas papildys ir nauji nariai, taip pat dirbantys muziejuje.

Uniformos projekto maketas. Karo muziejaus nuotr.

Uniformų rekonstrukcija yra ilgas procesas – studijuojami istoriniai šaltiniai, nagrinėjamos nuotraukos, įvertinamos net ir smulkiausios detalės. Rekonstruojant XVIII a. Lietuvos kariuomenės artilerijos pabūklų įgulos uniformas, atsižvelgta į smulkiausias detales, pasitelkta ir kitų valstybių patirtis. Nepaisant to, kad valstybėje paskelbtas karantinas, rekonstruoti uniformas planuojama pabaigti iki šių metų rudens.

Apie pirmą bombardų panaudojimą Lietuvoje

1381 m. vasario 14 d. kryžiuočių kariuomenė pasiekė Naupilį (Aukštadvaris). Vygandas Marburgietis rašė: „o iš paskos atžygiuoja kariuomenė ir apsistoja priešais pilį, atritina bombardas. Rytojaus dieną puola, šaudydami sviediniais… Priešais Navos (Naupilio) pilį.“ Kryžiuočiai pirmą kartą Lietuvoje panaudojo bombardas, užtaisomas dūminiu paraku ir šaudančias akmeniniais, metaliniais sviediniais. Toliau: „Po Velykų, [po 1382 .IV.6.], leisdamasis Nemunu žemyn, Kęstutis atplaukė prie Jurbarko su bombardomis.“

Ginkluotės ir ekipuotės projekto maketas. Karo muziejaus nuotr.

Tuo metu Jurbarkas buvo užimtas kryžiuočių, pilis vadinosi Georgenburgas. Metraščiai pirmą kartą pamini lietuvius, turėjusius bombardas (artilerijos pabūklus). Per amžius Lietuvos kariuomenė, taip pat ir jos artilerija, tai stiprėjo, tai silpo, kol XVIII a. ištiko skaudus likimas. 1795 m. Austrijos ir Rusijos imperijos, Prūsijos karalystė trečią kartą pasidalino Lietuvą ir Lenkiją. Jungtinė Abiejų Tautų valstybė dingo iš Europos žemėlapio, o jų kariuomenės buvo sunaikintos. 1775–1794 m. kovų laikotarpis buvo ypatingas, bet mažai žinomas. Lietuvos artilerijai buvo sunkių išbandymų metas, tai 1792 m. Lietuvos ir Rusijos karas, 1794 m. sukilimas Lietuvoje. Atsigavusi nors ir negausi artilerija suvaidino labai svarbų vaidmenį.

Kariuomenė Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė Naujienos artilerija, Karo muziejus, Kryžiuočiai, LDK, Lietuvos kariuomenės artilerija, Vygandas Marburgietis, XVIII a uniformų rekonstravimas