Karo aviatoriaus Juozo Kumpio žūties 100-osios metinės
Autorius: Voruta Data: 2020-10-12 , 10:54 Spausdinti

Av. ltn. Juozas Kumpis
Laimutė Cibulskienė, Varėnos viešosios bibliotekos Bibliografijos, informacijos ir kraštotyros skyriaus bibliografė, www.voruta.lt
Varėnos viešojoje bibliotekoje veikia spaudinių paroda „Juozas Kumpis – pirmasis Nepriklausomos Lietuvos lakūnas, žuvęs kovose už nepriklausomybę“, skirta karo aviatoriaus Juozo Kumpio žūties 100-osioms metinėms paminėti.
Nepriklausomybės kovose (1918-1923) gana aktyviai dalyvavo ir Lietuvos karo aviacija. Leitenantas Juozas Kumpis visiems laikams įėjo į istoriją kaip pirmasis lietuvių lakūnas paaukojęs gyvybę kovoje už nepriklausomybę.
J.Kumpis gimė 1901 m. vasario 17 d. Šiauliuose. Baigęs vidurinę mokyklą įstojo į Šiaulių gimnaziją. Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui J. Kumpis pasitraukė į Rusiją ir įsikūrė Voroneže. Baigė M. Yčo gimnaziją Voroneže ir 1918 metų pabaigoje sugrįžo į Šiaulius. Tuo metu miestą užgrobė bolševikai. Norėdamas ginti savo krašto laisvę 1919 m. sausio 28 d. savanoriu įstojo į Lietuvos kariuomenę, tarnavo husarų eskadrone. Baigė Karo aviacijos mokyklą (1919 01 28) , jam buvo suteiktas inžinerijos leitenanto laipsnis. Pirmoji jo kovinė užduotis buvo lenkų fronte. 1920 m. rugpjūčio 29-ąją J. Kumpiui teko žvalgyti Vilniaus apylinkes. Rugpjūčio 31 d. J. Kumpis su žvalgu Juozu Pranckevičiumi Suvalkų-Seinų-Augustavo trikampyje bombardavo ir apšaudė lenkų dalinį. Rugsėjo 3 d. jis parėmė Lietuvos kariuomenės puolimą Suvalkų kryptimi ir subombardavo artilerijos bateriją, o grįždamas apšaudė lenkų kariuomenės stovyklą. Lietuvos kariuomenės puolimui išsikvėpus, rugsėjo 7 d. žvalgybinio skrydžio metu apšaudė lenkų apkasus, rugsėjo 25-ąją prie Beržininkų užpuolė šimto vežimų lenkų kariuomenės vilkstinę.
Dramatiškiausi įvykiai klostėsi Varėnos apylinkėse. Spalio 4 dieną šešių lėktuvų eskadrilei buvo įsakyta skristi į lenkų kontroliuojamą Varėnos stotį ir sunaikinti ten buvusį šarvuotą traukinį „Gediminas“. Kadangi šarvuoto traukinio tuo metu stotyje nebuvo, lakūnai bombardavo pačią stotį. Nesėkmė operaciją lydėjo nuo pat pradžių: vienas lėktuvas sudužo jau kildamas. O virš Varėnos lenkams pavyko numušti leitenanto Juozo Kumpio pilotuojamą lėktuvą. Sunkiai sužeistas leitenantas J. Kumpis pateko į lenkų nelaisvę. 1920 m. spalio 10 d. nuo patirtų sunkių traumų, taip ir neatgavęs sąmonės, J. Kumpis mirė Varėnos ligoninėje. Buvo pašarvotas Kaune. Palaidotas Šiaulių miesto senosiose kapinėse.
Parodoje – nuotraukos ir tekstai (kopijos), supažindinantys su Juozo Kumpio biografija, pirmaisiais skrydžiais, tarnyba aviacijos dalyje, lemtingu skrydžiu į frontą, apdovanojimais, atminimo įamžinimu ir kt.
Segtuve „Juozas Kumpis“ – straipsnių kopijos apie J. Kumpį iš įvairių periodinių leidinių bei leidinio „Lietuvos karžygiai“ T. 3 (2011). Ypatingai išsamus straipsnis su gausybe iki šiol neskelbtos informacijos apie drąsų aštuoniolikmetį nepabūgusį pasirinkti pavojingo aviatoriaus kelio – žurnale „Kardas“ (2015, Nr. 1).
Parodoje rasime 1935 m. (Nr. 8; 9) laikraštyje „Kardas“ išspausdinto Algio Mingėlos apsakymo „Sūnus išskrido“ kopiją. Šio apsakymo veikėjais autorius paėmė karo lakūnus Juozą Kumpį ir Juozą Pranckevičių, kurių gyvenimas buvo nuostabiai panašus ir glaudžiai susijęs. Taip pat eksponuojamos straipsnių kopijos: „Lakūno ltn. Kumpio J. žuvimo dešimtmečio sukaktuvės“ (Kardas, 1930, Nr. 11), „Mirusių Vyčio Kryžiaus ordino kavalierių sąrašas“ (Kardas, 1938, Nr. 22), Algio Kašėtos „Kovos už nepriklausomybę Varėnos apylinkėse“ (Varpilė, 1989, lapkr. 29), Jono Staliulionio „Įamžinkime didvyrio atminimą“ (Merkio kraštas, 2012, bal. 24), Gedimino Jakavonio „Varėniškiams – atminimo medaliai“ (Giružis, 2020, rugs. 25) ir kt. Parodą papildo nuotraukų kopijos iš įvairių leidinių.
Komentarai
Naujienos
-
Išsiilgusiems kelionių ir parodų – virtualūs turai po žymiausias pasaulio vietas
-
Švietimo įstaigos galės priimti vaikus, kurie neturi tinkamų sąlygų mokytis namuose
-
Živilė Gurauskienė. Prisimenant Joną Dainauską
-
Aviacijos saugumo ekspertai primena: reikalavimai, kuriuos turi žinoti keliaujantys oro uostuose
-
Kultūros komiteto viešas atsakymas kultūros ir meno bendruomenei dėl Seimo nario Petro Gražulio
Lietuva
-
Švietimo įstaigos galės priimti vaikus, kurie neturi tinkamų sąlygų mokytis namuose
-
Ant Mindaugo kalvos – pirmieji Lietuvos valdovai
-
Živilė Gurauskienė. Prisimenant Joną Dainauską
-
Aviacijos saugumo ekspertai primena: reikalavimai, kuriuos turi žinoti keliaujantys oro uostuose
-
EVA ir Norvegijos institucijos išsakė nuomonę dėl netrukus po vakcinacijos ištikusių mirčių
Istorija
-
Lietuvos visuomenės veikėjos, pedagogės, publicistės, Lietuvos Respublikos III Seimo narės Stefanijos Ladigienės 120-osios gimimo metinės
-
Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininkas V. Landsbergis: „Lietuvai teko sava istorinė misija – sulaužyti apgaulės ir smurto doktriną“
-
Istorija, kaip ir mados, sukasi ratu
-
Sufražizmo judėjimas Lietuvoje pirmaisiais Nepriklausomybės metais
-
Aldona Vasiliauskienė. Strazdelis archyviniuose dokumentuose
Kultūra
-
Išsiilgusiems kelionių ir parodų – virtualūs turai po žymiausias pasaulio vietas
-
Švietimo įstaigos galės priimti vaikus, kurie neturi tinkamų sąlygų mokytis namuose
-
Ant Mindaugo kalvos – pirmieji Lietuvos valdovai
-
Mariją Birutę Gimbutienę prisimenant
-
Kultūros komiteto viešas atsakymas kultūros ir meno bendruomenei dėl Seimo nario Petro Gražulio
Nuomonės, diskusijos, komentarai
-
Česlovas Iškauskas. Kas griauna Laisvės pamatus?
-
Stasys Ignatavičius. Prof. Liudo Vailionio 135-osioms gimimo metinėms
-
Česlovas Iškauskas. Sausio 13-oji: savas šovė į savą…
-
Liutgarda Čepienė. Apie Teresės Butaitės-Plisienės knygą ,,Sunkiausia nugalėti save“
-
Napaleonas Kitkauskas: „Pastatai turi savo istorijas, o mums svarbu išsaugoti tiesą“
Renginiai
-
Lygiai prieš šimtą metų buvo įkurtas pirmasis Lietuvos valstybės archyvas. Archyvų metų atidarymas
-
Kviečiame dalyvauti virtualiame žaidime „Trys karaliai atkeliavo-visas svietas uždainavo“
-
Susipažinkite su tarmėmis iš arčiau moksliniame seminare „Lietuvių kalbos tarmynas: idėja, turinys ir realizacijos galimybės“
-
Dr. Dalios Kiseliūnaitės el. knygos „Klaipėdos krašto toponimai. Istorinis ir etimologinis registras“ pristatymas
-
Kovo 11-osios Lietuva muziejuose
Susiję straipsniai
-
Krašto apsaugos savanorių pajėgos mini 30-ąsias įkūrimo metines
~ Kariuomenė, Lietuva, Naujienos
2021-01-17, 15:59
-
Krašto apsaugos ministro A. Anušausko kreipimasis į KAS karius ir civilius
~ Kariuomenė, Lietuva, Naujienos
2020-12-14, 14:54
-
Virtualioje erdvėje – Tomo Malako paskaita ir Karolinos Lyndo dainos
~ Kariuomenė, Naujienos
2020-12-08, 14:08
-
Paskelbti Tado Dambrausko fotokonkurso „Lietuvos kariuomenė fotografijoje 2020“ nugalėtojai ir atidaryta jų nuotraukų paroda
~ Kariuomenė, Lietuva, Naujienos
2020-12-07, 09:46
-
Vyriausybė patvirtino Jono Karolio Chodkevičiaus minėjimo 2021 metais programą
~ Kariuomenė, Lietuva, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Naujienos
2020-12-02, 18:07