Kariuomenės ordinaras G. Grušas: Turime melstis už karius, tarnaujančius Afganistane

Autorius: Data: 2010-01-10, 07:33 Spausdinti

Lietuvos kariuomenės ordinaras, vyskupas Gintaras Grušas neseniai buvo paskirtas rūpintis Lietuvos karių sielovada. Interviu Vatikano radijui vyskupas pasakoja apie savo darbo specifiką bei lietuvių karių situaciją Afganistane.

Lietuvos karinis ordinariatas buvo sukurtas lygiai prieš dešimt metų. Jis kilo iš tarptautinės Šventojo Sosto ir Lietuvos Respublikos sutarties, kuria buvo siekiama sudaryti sielovados sąlygas tarnaujantiems Lietuvos kariuomenėje ir krašto apsaugos struktūrose. Nuo pat pradžių ordinariatui vadovavo Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis, didelį darbą atliko amžiną atilsį kunigas kan. pulk. Juozas Gražulis. Per tuos metus subrendo nemenka patirtis, keitėsi sąlygos. Dabar keičiama sielovados kryptis, kadangi nebėra šauktinių, tad karių mažiau, tačiau atsirado nuolatinės sielovados poreikis, atitinkantis pastoviai tarnaujančiųjų specifiką.

Pavyzdžiui, su kariais, tarnaujančiais Afganistane, jau daugelį metų kartu vyksta ir kapelionas, kuris pasilieka pusę metų. Aukoja jiems šv. Mišias, teikia sielovados patarnavimus.

Nuvykęs į Afganistaną pamačiau realybę, kurioje tarnauja mūsų kariai. Tai padėjo ne tik pačiam geriau susiorientuoti, bet ir paskatino maldai. Dabar meldžiuosi nebe teoriškai, už visą kraštą, bet konkrečiai už tuos, kurie ten tarnauja.

Pačiose struktūrose nėra kitų konfesijų kapelionų, kadangi nėra tokių susitarimų. Tačiau kariams yra prieinama kitų konfesijų kapelionių pagalba. Tiek pačioje Lietuvoje, tiek ir tarnaujantiems užsienyje, kuriems prieinami užsienio šalių kapelionai. Goro provincijoje, pavyzdžiui, Mišios paprastai aukojamos lietuvių kalba, tačiau būna ir angliškai, kad jose galėtų dalyvauti ir kitų šalių kariai katalikai. Lygiai taip pat mūsų kariai, esant reikalui, gali dalyvauti kitų krikščionių bazėse vykstančiose pamaldose. Mūsų kapelionai žino, kad mirties pavojuje gali teikti sakramentus kitų konfesijų krikščionims, priklausantiems Bažnyčioms, kurių sakramentai pripažįstami, – pavyzdžiui, ortodoksams.

Tuo tarpu bendrame gyvenime vyksta ekumeninės pamaldos.

Kaip dalyvaujate Lietuvos vyskupų konferencijos gyvenime?

Esu vyskupas ordinaras, tad esu visateisis LVK narys. Kiekvienas vyskupas rūpinasi ne vien jam patikėtos vyskupijos dalimi, bet įpareigotas dalyvauti viso krašto ir visos Bažnyčios gyvenime. Vyskupai vyksta į Sinodą Vatikane, rūpinasi užsienio lietuviais, misijomis, prie kurių kiekvieno krašto Bažnyčia turi prisidėti.

Ligi šiol esu ir LVK generalinis sekretorius, tad turiu papildomo darbo padėti koordinuoti bendrą vyskupų veiklą. Kai vyskupas E. Bartulis turėjo savo atskirą vyskupiją, galėjo atrodyti, kad kariuomenės ordinariatas yra vienetas, kurį padeda prižiūrėti vienas vyskupas. Tačiau pagal tarptautinę sutartį ordinariatas prilygsta bet kuriai kitai vyskupijai, tik jis nepriklauso nė vienai iš dviejų Lietuvos metropolijų. Aš atsiskaitau tiesiogiai Šventajam Sostui, vyskupų kongregacijai, kuri kuruoja visus pasaulyje veikiančius kariuomenės ordinariatus.

Neseniai lankėtės Afganistane, susitikote su tarnaujančiais kariais. Kaip jie jaučiasi?

Pirmą kartą lankiausi Afganistano karinėse bazėse. Mane nustebino geros gyvenimo sąlygos. Kai bazės dar tik steigėsi, tiek amerikiečiai, tiek ir lietuviai gyveno daug prasčiau. Dabar daug kur pastatyti pastatai, liko vos keletas palapinių, apsaugos sistema sutvarkyta. Kariai gyvena palyginti saugiai.

Prieš mūsų atskridimą su delegacija, tvarkant nusileidimo taką buvo rasta ir sunaikinta bomba, o pora dienų po mūsų išvykimo savižudis susisprogdino prie PAG‘o vartų.

Mūsų kariai tam yra parengti ir rengiami. Neseniai išleidome naują grupę, aukojome Mišias, palaiminome kiekvieną karį, ir jie išvyko žinodami, kas jų laukia, ir yra tam parengti.

Dabartinė strategija sustiprino veiksmus Afganistano pietuose, tad kovotojai ima sklisti į kitas ligi šiol buvusias taikesnes teritorijas, tokias kaip Goro provincija. Be to, dabar yra žiema, ir kaip tik šiuose regionuose jie įprastai žiemoja, todėl įtampa labai padidėjusi.

Neseniai įvyko incidentas, kai vietinis policininkas sužeidė mūsų karį. Tai visada kelia nerimą ir rūpestį, visada ragina melstis. Melstis tiek už jį, už jo šeimą, tiek ir už karius, kurie ten dar yra. Didelė mūsų kaip kapelionų pareiga ne tik melstis už mums patikėtus žmones, bet ir kitus raginti. Vienas iš mano tikslų priminti, kviesti žmones į maldą.

Ypač šį lapkričio mėnesį, Vėlinių dieną, bus proga kviesti melstis ne tik už mūsų karius, tarnavusius per šį ordinariato dešimtmetį, bet ir per pirmuosius nepriklausomybės metus. Nors tuomet dar nebuvo karinio ordianariato, tačiau buvo karo kapelionų. Kunigai dirbo su partizanais. Tad reikia melstis už tuos, kurie gynė laisvę.

Vyskupai šiais metais kviečia ypač melstis ir dėkoti už laisvės dovaną. Tai man labai gyvai skamba, nes turbūt nėra kitos tokios vyskupijos, kur būtų taip aktualu dėkoti už laisvę, kaip ta, kur žmonės kasdien dirba ir gina tą laisvę. Kaip tik šiais metais Apvaizdos paskirtas į šias pareigas, matau, kaip aktualu Dievui dėkoti už laisvės dovaną ir tuos, kurie gina tą dovaną.

Parengta pagal Vatikano radiją

www.bernardinai.lt

Nuotraukoje: Kariuomenės ordinaras G. Grušas

Sena Voruta



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra