Kariūnai – jaunųjų šaulių vadai

Autorius: Voruta Data: 2013-11-08, 09:50 Spausdinti

Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje įgytas žinias kariūnai perduoda čia atvykstantiems jauniesiems šauliams, kurie po susitikimų taip pat pradeda svarstyti apie galimybę ateityje rinktis studijas akademijoje ir tapti karininkais ir siekti karjeros Lietuvos kariuomenėje.

„Džiaugiuos, kad galiu dalyvauti Lietuvos karo akademijoje vykstančiuose mokymuose, – pasakoja Lietuvos šaulių sąjungos (LŠS) Vilniaus apskrities Karaliaus Mindaugo šaulių 10-osios rinktinės „Geležinio vilko“ kuopos jaunasis šaulys Ignas Pocius. – Lankau čia organizuojamas paskaitas ir praktinius užsiėmimus, kurie padeda iš arčiau pažinti kariškių aplinką, pamatyti, kaip jie gyvena, susipažinti su kariuomenėje ugdoma disciplina, išmokti vykdyti užduotis ir laikytis drausmės. Mūsų būrių vadai yra kariūnai, kurie tapo geru pavyzdžiu mums. Man bendravimas su jais jau padėjo išugdyti savo pareigos ir atsakomybės jausmą, motyvavo siekti karjeros kariuomenėje.“

Glaudesnis Lietuvos karo akademijos kariūnų bendradarbiavimas su jaunaisiais šauliais prasidėjo prieš metus. III kurso kariūnas Jonas Justas Butkevičius prisimena, kaip jį pakvietė skaityti paskaitų jauniesiems šauliams: „Man tada buvo įdomu, nes tokia veikla tikrai buvo naudinga. Skaitydamas paskaitas galėjau suteikti žinių moksleiviams ir pats tobulėti, pasimokyti. Todėl kilo idėja ir paklausiau – gal ir aš galiu būti kuopos narys. Sutiko ir man pasiūlė būrio vado pareigas. Tai man tapo gera praktika.“

Prie kariūno J. J. Butkevičiaus vėliau prisijungė ir kiti kariūnai – Aurimas Morkūnas, Vaidas Jakimavičius, Mantas Tigranas Alojan, Linas Bušauskas. Jie šauliams pradėjo skaityti paskaitas, dėstyti bazinį šaulio kursą, rengti topografijos, gynybos, šaudybos, ginkluotės ir kitus užsiėmimus, padėti kuopos vadovybei tvarkyti dokumentus ir pan. Kartu su šauliais kariūnai taip pat dažnai dalyvauja visuomeniniuose renginiuose, stovyklauja šaulių stovyklose.

„Tenka pabūti ir draugu, ir vadu, nes būna situacijų, kai reikia šaulį ir papeikti, ir paguosti, suprasti, nes esame skirtingi, – apibendrina kariūnas ir šaulys J. J. Butkevičius. – Kiekvienas turi savų problemų, kurias ir mums reikia išgyventi, išspręsti. Gal darbas su vaikais yra paprastesnis, bet praktika mums – kariūnams – yra nepakartojama ir naudinga.“

Kariūnai prisipažįsta, kad jų laisvalaikis labai dažnai būna paaukotas šauliams. Galima sakyti, neužtenka laiko nuo 17 iki 19 val. Lietuvos karo akademijoje, kada vyksta jaunųjų šaulių užsiėmimai. Todėl šaulių įgūdžiams įtvirtinti kariūnai skiria savo laiką ir savaitgaliais – ruošiasi paskaitų vedimui, organizuoja lauko taktines pratybas, kitus užsiėmimus.

Bendradarbiavimas jaunuosius šaulius paskatina domėtis studijomis Lietuvos karo akademijoje. Pavyzdžiui, šiais metais į akademiją įstojo šaulė Gintarė Savickaitė ir, pasak krn. J. J. Butkevičiaus, ateinančiais mokslo metais greičiausiai bus dar 8–10 jaunuolių, mėginančių įstoti į šią aukštąją mokyklą.

Lietuvos karo akademija su Lietuvos šaulių sąjungos Vilniaus apskrities Karaliaus Mindaugo šaulių 10-osios rinktinės „Geležinio vilko“ kuopa pradėjo bendradarbiauti 2012 m. lapkritį. Akademija šauliams suteikė galimybę naudotis akademijos rikiuotės aikšte ir auditorijomis paskaitoms vesti.

Krn. J. J. Butkevičius pabrėžia, kad šauliams įsikurti Akademijoje padėjo ir dabar padeda Kariūnų bataliono štabo viršininkas kpt. Paulius Čižauskas, kuris, galima sakyti, yra tarpininkas ir pagrindinis darbo su jaunaisiais šauliais koordinatorius: „Kapitonas ne kartą ir po darbo yra pasilikęs tiek dėl metodinių patarimų, kaip vesti paskaitas, tiek dėl kreipimosi į akademijos vadovybę prašant patalpų ir pan. Jis tarpininkauja ir labai palankiai žiūri į šią mūsų veiklą su šauliais“.

„Bendradarbiaudami su Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija, mes turime galimybę teikti kokybišką mokymą ir užtikrinti tinkamą ugdymą, – tvirtina Karaliaus Mindaugo Šaulių 10-osios rinktinės „Geležinio vilko“ kuopos vadas Andrius Šmailis ir paaiškina, kad mokymas kuopoje vyksta etapais. – Norint tapti kuopos „Geležinio vilkas“ nariu, reikia baigti bazinį šaulio kursą ir išlaikyti teorijos testą. Tik baigusiems šį kursą jaunuoliams suteikiama galimybė tapti kuopos nariais ir tęsti mokymus.“

A. Šmailis pasakoja, kuo šis jaunųjų šaulių ugdymas Lietuvos karo akademijoje yra naudingas: „Jaunas žmogus ugdomas būti atsakingu, sąmoningu, pilietišku, drausmingu, patriotišku ir tautišku. Tai ugdo taip reikalingas visuomenėje savybes kaip toleranciją, gailestį, pagarbą, padorumą, pavyzdingumą ir tokiu būdu mažina paplitusias patyčias ir kitas blogas savybes. Išaugusio jaunojo šaulio vizija – tai žmogus, turintis vertybes ir gyvenimo tiesas.“

Kariūnai rimtai žiūri į bendradarbiavimą su jaunaisiais šauliais ir ateityje. „Dabar ieškome mūsų pamainos – tų kariūnų, kurie galėtų perimti šį mūsų darbą ir toliau su užsidegimu jį atliktų, nes mes, dabar dirbantys, greitai baigsime studijas ir išeisim iš akademijos. Nenorime, kad aktyvi šauliukų veikla sustotų,“ – pasakoja kariūnas šaulys J. J. Butkevičius.

K. Dijoko nuotr.

www.kam.lt

Kariuomenė Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija, Kariūnai, Šauliai

---

---