Karininkas ir šaulių būrio vadas Jonas Sinickas

Autorius: Data: 2011-01-06, 10:04 Spausdinti

Gintaras LUČINSKAS, Alytus

Jonas Sinickas gimė 1908 m. rugpjūčio 12 d. Marijampolės apskrities Javaravo (vėliau – Igliškėlių) valsčiaus Šlavančių kaimo ūkininkų Juozo ir Elžbietos (Giedraitytės) Sinickų šeimoje. Tėvai turėjo 21 ha žemės. Šeimoje augo 4 broliai ir sesuo, kuri mirė dar būdama maža. Mama Anapilin išėjo 1927 m., tėvas – 1943 m.

1926 m. J. Sinickas baigė Marijampolės Rygiškių Jono gimnazijos 4 klases ir įstojo mokytis į Marijampolės mokytojų seminariją, kurią baigęs nuo 1930 m. lapkričio pradėjo dirbti Marijampolės aps. Prienų vls. Naujosios Ūtos pradinės mokyklos mokytoju. Mokėjo rusų ir vokiečių kalbas.

1931 m. rugsėjo 16 d. J. Sinickas pašauktas atlikti karo tarnybą Lietuvos kariuomenėje, paskirtas į 9-ąjį pėstininkų pulką Marijampolėje ir įtrauktas į Karo mokyklos VII-osios kariūnų aspirantų laidos sąrašus. Lapkričio 16 d. atvyko į Karo mokyklą, paskirtas į 2-ąją kuopą. 1932 m. vasario 22 d. priėmė priesaiką. Birželio 1 d. perkeltas į 5-ąjį pėstininkų pulką atlikti rikiuotės stažą. Į Karo mokyklą grįžo rugsėjo 1 d. Kadangi sėkmingai baigė aspirantų kursą ir buvo tinkamas drausmės atžvilgiu, rugsėjo 13 d. J. Sinickui suteiktas jaunesniojo puskarininkio laipsnis.

1932 m. rugsėjo 15 d. baigus Karo mokyklą (VII aspirantų laida), Lietuvos Respublikos Prezidento aktu Nr. 530, J. Sinickui suteiktas pėstininkų atsargos jaunesniojo leitenanto laipsnis ir jis paleistas į pėstininkų karininkų korpuso atsargą.

Nuo 1932 m. lapkričio iki 1934 m. spalio dirbo mokytoju Alytaus aps. Alytaus vls. Panemuninkų pradinėje mokykloje, nuo 1934 m. spalio iki 1935 m. rugsėjo – Liškiavos vls. Panaros pradinėje mokykloje. Nuo 1935 m. rugsėjo 1 d. paskirtas dirbti Merkinės vls. Klepočių pradinės mokyklos vedėju.

1934 m. rugpjūčio 25 d. Rumbonių parapijos bažnyčioje (Alytaus vls.) Jonas Sinickas susituokė su Anele Vasiliauskaite, Jurgio (g. 1910). 1936 m. gimė duktė Astutė, o 1947 m. – Regina.

1938 m. rugsėjo 1 d. – 1940 m. rugpjūtį dirbo Alytaus aps. Merkinės vls. Ryliškių pradinės mokyklos vedėju. Mokykla pastatyta 1938 m. J. Sinickas buvo šios mokyklos pirmasis mokytojas, jam vadovaujant ir buvo užbaigti mokyklos statybos darbai.

1938 m. rugsėjo 26 d. – spalio 23 d. J. Sinickas atliko karo pratybas 9-ame LK Vytenio pėstininkų pulke Marijampolėje. 1939 m. vasario 15 d. pakeltas į atsargos leitenantus.

J. Sinickas nuo 1932 m. priklausė Lietuvos šaulių sąjungai, 1933–1940 m. vadovavo Antnemunio, Norulių, Ryliškių šaulių būriams. Domėjosi žemės ūkiu, vadovavo Ryliškių jaunųjų ūkininkų rateliui (JŪR). Su šio ratelio nariais dalyvavo parodose, eisenose per šventes. Patriotinėmis temomis rašė į leidinius: „Karys“, „Trimitas“, „Jaunasis ūkininkas“ ir kt.

Nuo 1940 m. rugsėjo 1 d. iki 1951 m. rugsėjo J. Sinickas dirbo Seirijų vls. Noragėlių pradinės mokyklos vedėju.

1941 m. birželio 14 d. J. Sinickas su žmona Anele, kuri taip pat buvo šaulė, ir dukra Astute buvo įtraukti į ištremiamųjų į Sibirą sąrašus. Laimingo atsitiktinumo dėka (mokytojas išvykęs į konferenciją Alytuje, žmona su dukra išvažiavusios į Seirijus), pavyko išvengti tremties, nes jų nerado. Sužinoję apie tai, Sinickai negrįžo į namus, visą savaitę slapstėsi ir jautė nuolatinę baimę, kol prasidėjo karas.

Vokietijos okupacijos laikotarpiu ir pokario metais J. Sinickas dirbo mokytojo darbą, bet sovietmečiu buvo primenama, kad juo pasitikėti negalima, nes „buržuazijos valdymo metais buvo karininkas ir šaulių būrio vadas“. Po karo sovietinio saugumo agentai sekė, ar nepalaiko ryšių su partizanais, persekiojo dėl darbo. Priekabiavo, kad jo vadovaujamoje mokykloje nebuvo pionierių organizacijos, žemas mokinių politinis sąmoningumas. Tai nujausdamas, keitė darbovietes, tačiau persekiojimo šešėlis nedavė ramybės.

1950 m. lapkričio 14 d. įvykus susišaudymui tarp MGB baudėjų ir partizanų, prie Noragėlių pradinės mokyklos vedėjo J. Sinicko namų žuvo Dainavos apygardos Šarūno rinktinės Karininko Antano Juozapavičiaus tėvūnijos skyriaus vadas Antanas Marčinskas-Rambynas (g. 1927). Po šio įvykio J. Sinickas buvo tardomas, reikalaujama prisipažinti, kad yra partizanų ryšininkas.

1951 m. rugsėjį – 1952 m. rugpjūtį dirbo Lazdijų r. Janėnų pradinės mokyklos mokytoju. Nuo 1952 m. rugsėjo 1 d. iki lapkričio dirbo Jiezno r., Plasapninkų pradinėje mokykloje mokytoju.

1952 m. lapkritį atleistas kaip „netinkamas dirbti tarybinėje mokykloje“. Iki 1953 m. balandžio kur tik kreipėsi, niekur negavo net paprasto darbo. Šeima liko be pajamų ir pastogės. Po ilgų paieškų pradėjo dirbti Alytaus r. Alytaus apylinkės, „Dzeržinskio“ kolūkyje buhalteriu. Tačiau tų pačių metų gegužės 20 d. laikraštyje „Komunistinis rytojus“ (Nr. 40) LKP Alytaus rajono komiteto sekretorius P. Federavičius straipsnyje „Auklėti darbo žmones politinio budrumo dvasioje“ priekaištaudamas ir pateikdamas trūkumus rajono įstaigų vadovams, nurodo kaip neigiamą pavyzdį: „Dzeržinskio vardo kolūkio pirmininkas drg. Meškelienė apsupo save netinkamų žmonių ratu, nedaro išvadų iš kolūkiečių pareikštos kritikos kolūkio ataskaitiniame susirinkime. Į kolūkio buhalterio pareigas ji priėmė iš Jiezno rajono su nežinoma praeitimi atleistą mokytoją tūlą Sinicką. Negeresnę kandidatūrą surado ji ir sąskaitininko pareigoms – stambaus buožės dukterį Dabušytę.“ 1953 m. gruodį vėl pasirodo straipsnis „Valstiečių laikraštyje“, kuriame rašoma ir apie „buvusį buržuazinės armijos karininką ir šaulių būrio vadą Sinicką.

Atleistas iš mokytojo pareigų J. Sinickas kreipėsi į įvairias respublikines įstaigas. Iš visur gaudavo neigiamą atsakymą: „Jūsų įdarbinti neturime galimybės.“

Po Stalino mirties politinis atšilimas atėjo negreit, kol pagaliau nuo 1957 m. rugsėjo 1 d. vėl grąžino į mokytojo darbą Alytaus rajono Druskininkų pradinėje mokykloje. Šioje mokykloje išdirbo iki 1972 m. rugsėjo (iki pensijos).

J. Sinickas mokyklose išdirbo 37 metus, dar kolūkyje buhalteriu 4 metus. Daug iškentėta, nors ir išvengta tremties, įkalinimo. Tačiau visą laiką nepasitikėjimo šleifas tęsėsi. Ne kartą tardomas buvo tiesiog klasėje po pamokų. Ši gyvenimo nuoskauda labai pakenkė jo sveikatai, nes buvo labai sąžiningas, nepakantus bet kokiai neteisybei žmogus.

Išėjęs į pensiją, dažnai sirgo ir mirė 1987 m. rugsėjį. Palaidotas Alytaus miesto Daugų gatvėje esančiose kapinėse.

Anelės Sinickienės šeimos albumo nuotr.

Nuotraukose:

1. Šaulių būrio vadas Jonas Sinickas, 1934 m.

2. Mokytojas J. Sinickas Druskininkų (Alytaus r.) mokykloje, 1969 m.

3. Mokytojas J. Sinickas Klepočių mokykloje, 1936 m.

4. Mokytojas J. Sinickas Panemuninkų mokykloje, 1933 m.

5. A. ir J. Sinickų šeima su dukromis Astute ir Regina. Noragėliai, 1948 m.

6.  Šauliai Anelė ir Jonas Sinickai. Širvintos, 1940 m. pavasaris.

Voruta. – 2011, saus. 7, nr. 1 (715), p. 10.

Šaulių sąjunga , ,



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra