Karininkai atkūrė XIV a. dvasią vienuolyno sode

Autorius: Data: 2015-06-19, 15:05 Spausdinti


Teatralizuotas Gedimino laiškų skaitymas Senųjų Trakų Piliavietėje Šv. Jono apaštalinių seserų vienuolyno sode. Nuotr. – Lietuvos kariuomenės Kauno įgulos karininkų ramovės

Gabija KARLONAITĖ

Saulėtą birželio 5 d. pavakarę Senųjų Trakų Piliavietėje Šv. Jono apaštalinių seserų vienuolyno sode buvo atkurta XIVa. dvasia. Čia vyko teatralizuotas Gedimino laiškų iš 1322 – 1324 m. skaitymas. Istorinę meninę kompoziciją pristatė režisierius Deivis Jurevičius kartu su Kauno Šv. Arkangelo Mykolo (Įgulos) Bažnyčios Kameriniu Choru ,,Te Deum“, Kauno įgulos karininkų ramove, Vilniaus įgulos karininkų ramove ir karo istorijos klubu „Viduramžių pasiuntiniai“.

„Gedimino Laiškai tai monumentalus istorinis šaltinis vaizdžiai ir faktiškai  atskleidžiantis XIV amžiaus Lietuvos situaciją Europoje“, – pasakoja Lietuvos kariuomenės kauno įgulos karininkų ramovės viešųjų ryšių vyr. specialsitasRimantas Žukas.

Renginio organizatoriai neapsiribojo tik meniniu istorinių šaltinių įgarsinimu ir vizualizacija, bet tuo pačiu pristatė Kauno įgulos karininkų ramovės iniciatyvą sutvarkyti Senųjų Trakų piliakalnį ir paskatino renginio dalyvius aukoti Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui skirtam kunigaikštienės Birutės paminklui.

Tvarkys piliakalnį

Pasak Rimanto Žuko, Senieji Trakai yra nepelnytai užmiršta vieta, nes tai Vytauto Didžiojo gimtinė ir pirmoji Lietuvos sostinė, todėl Kauno įgulos karininkų ramovės v-kas mjr. Donatas Mazurkevičius inicijavo sutvarkyti šią istorinę vietą.

„Senųjų Trakų projektas tęsis kol piliakalnis bus sutvarkytas, tai yra visi ant pylimo šlaito krūmai ir medžiai bus išvalyti ir atsivers autentiškas piliakalnio grožis“, – apie iniciatyvą pasakoja Rimantas Žukas. Anot jo, remiantis Gedimino pilies piliakalnio atvėrimo pavyzdžiu, piliakalniai turėtų būti gerokai apgenėti ir tinkamiau prižiūrimi.

Kauno įgulos karininkų ramovė jau atvėrė visuomenei ir padarė prieinamą Kauno marių regioniniame parke prieš 4 metus atrastą Samylų antrąjį piliakalnį.Tokia iniciatyva Ramovė skatina visas įmones, organizacijas “ Įsivaikinti“ ir prižiūrėti po piliakalnį jį padaryti gyvą švęsti šventes, rengti renginius.“Tai būtų gyva sąsaja su istorija, rodytų Tūkstantmetės Lietuvos gyvybingumą“, – tokį iniciatyvos „Prikelkime piliakalnius gyvenimui“ tikslą išsikėlė Kauno įgulos karininkų ramovė.

Piliakalnių simbolika

„Mūsų kraštiečiams dar vis trūksta istorinio suvokimo, kas yra piliakalnis“, – kritišką vertinimą išreiškia Kauno įgulos karininkų ramovė. Ir tuoj pat paaiškina, kad tai yra daugiafunkcinis archeologinis objektas, kuris atsirado, vystėsi ir buvo apleistas kartu su aplinkiniais objektais. Piliakalniuose stovėjusios pilaitės gynė aplinkines gyvenvietes, kurių gyventojai tiekdavo pilies įgulai visus būtinus produktus. Greta senųjų gyvenviečių buvo gamybos vietos, vingiavo  keliai. Šiame komplekse piliakalnis yra svarbus, dažnai net pagrindinis viso archeologijos paminklų komplekso elementas.

Taip pat, pasak projekto iniciatorių, piliakalniai simbolizuoja šalies karo meno istoriją.“ Kas

geriau mena tėvynės gynėjus nei supiltas piliakalnis  ant kurio tėvynės sargybą vykdė kariai,  tai natūralus paminklas mūsų į istorijos užmarštį iškeliavusiems kariams“, – teigiama „Prikelkime piliakalnius gyvenimui“ projekte.

Birutė puoš Trakus

Gedimino laiškų skaitymo metu buvo renkamos aukos būsimam Birutės paminklui, kuris Trakų kraštą turėtų puošti Aukų kalno (žmonių vadinamo Birutės kalno) prieigose, esančiose Pilies pusiasalio rytinėje dalyje. Paminklas skirtas Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui.

Birutė tapusi didžiojo kunigaikščio Kęstučio žmona, gyveno Senųjų Trakų pilyje, bet vėliau kartu su šeima persikėlė į atnaujintą Trakų pusiasalio pilį, iki šiol vadinamą Didžiojo kunigaikščio Kęstučio vardu. Kunigaikštienė Birutė užaugino du savo ir LDK Didžiojo Kunigaikščio Kęstučio sūnus –Vytautą Didįjį ir Žygimantą Kęstutaitį. 1429 m. Vytautas Didysis tapo Lietuvos karaliumi, o 1432 m. ŽygimantasKęstutaitis – LDK kunigaikščiu.

Birutė tautos atmintyje žinoma, ne tik kaip Vytauto ir Žygimanto motina, ar Kęstučio žmona. XVI amžiaus pradžioje Lietuvos metraščių Plačiajame sąvade (Bychovco kronikoje) užfiksuota legenda, kad Kęstutis, išgirdęs žmonių kalbas apie vaidilutę Birutę iš Palangos, nuvyko jos pasižiūrėt ir iš karto panorėjo imti ją į žmonas. Kadangi Birutė buvo davusi skaistybės įžadus, atsisakė, bet Kęstutis paėmė ją prievarta, atvežė į Trakus ir ten su ja susituokė.

Ši istorija jaudina tautos sąmonę visais laikais. Birutė apdainuota pirmojoje lietuvių literatūrinėje baladėje„Birutė“, kuri buvo tokia populiari kad net Maironis eilėraštyje „Kur bėga Šešupė“sakė: „Čia skamba po kaimus Birutės daina“. Beje, ne tik pirmoji lietuviška baladė, bet ir pirmoji opera vadinasi „Birutė“, kuri parodyta 1906 m. Vilniuje, dabartinėje Filharmonijos salėje.

Šiandien Birutei atminti  „Lietos“ labdaros fondas kartu su Didžiosios kunigaikštienės Birutės karininkų šeimų sąjunga, Lietuvai pagrąžinti draugija ir kitomis tam pritariančiomis visuomeninėmis organizcijomis, ėmėsi iniciatyvos pagal skulptoriaus Gedimino Radzevičiaus sukurtą projektą statyti paminklą Didžiąjai kunigaikštienei Birutei Trakuose.

LDK kunigaikštienės Birutės paminklui įgyvendinti „Lietos“ labdaros fondas atidarė atskirą sąskaitą rinkti aukas paminklui.

Projektas „Paminklas LDK didžiajai kunigaikštienei Birutei Trakuose“

Mūsų sąskaita yra SEB banke,  banko kodas 70440,

Gedimino skyrius, LT-01103 Vilnius, Gedimino pr.12,

 a.s. LT96 7044 0600 0768 5523

Kultūra , , , , , , , , ,



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra