Kardinolas A. J. Bačkis: „Dalytis Dievo meilės konkretumu”

Autorius: Data: 2013-04-01, 12:16 Spausdinti

Krikščionis niekada negali būti liūdnas!, – šie Popiežiaus Pranciškaus Verbų Sekmadienio pamokslo žodžiai jau apskriejo ir pirmuosius laikraščių puslapius, ir interneto žinučių antraštes. Nuostabūs žodžiai – persergintys nuo apninkančios niūrumos ir įkvepiantys pasidalyti šypsenomis bei vidine šiluma. Tik svarbu, kad tie žodžiai neliktų atskirti nuo jų pirminio šaltinio – Išganytojo – ir Jo pergalės prieš mirtį tikrovės. Sveikindamas Jus, Jūsų šeimas ir visus Lietuvos bei pasaulio krikščionis su Šventomis Velykomis, noriu palinkėti, kad švęsdami Prisikėlimą aiškiau suvoktume tiek tikintį žmogų lydinčio džiaugsmo priežastį, tiek iš jo kylantį įpareigojimą.

Vienintelis tikras, neišblėstantis, nepranykstantis mūsų džiaugsmo šaltinis yra Dievas ir Jo suteikta būsimojo gyvenimo amžinoje palaimoje perspektyva. Kristaus žemiškoji kelionė prieš du tūkstantmečius, kančia, mirtis ir žengimas iš kapo yra ta priežastis, kurios dėka džiaugiamės Jo buvimu tarp mūsų ir su mumis šiandienoje. Mes sekame Jėzų, einame paskui jį. Mes žinome, kad jis mus lydi, kad jis mus paima ant savo pečių. Toks yra mūsų džiaugsmas; tokia yra viltis, kurią turime skelbti dabartiniam pasauliui, – aiškina ir liudija Šventasis Tėvas.

Velykų džiaugsmas yra ne tik pakylėjantis, priartinantis prie Kristaus, bet ir įpareigojantis juo dalytis. Dalytis Prisikėlimo slėpiniu, iš visos širdies traukiamu Aleliuja! ir Dievo meilės konkretumu. Mūsų džiaugsmas, mūsų šypsena ir ramybės palinkėjimo šviesa turi paliesti konkretų žmogų, kuriam šiandien stinga pasitikėjimo, kuris neįžvelgia savo kelyje vilties, kuriam tikėjimas tėra mažai sakantys išoriniai ženklai. Viena konkreti evangelijos parabolė, viena konkreti šventojo gyvenimo istorija, vienas konkretus atsivertimo liudijimas ir ypač vienas konkretus pagalbos, dėmesio ir solidarumo veiksmas gali nuliūdusiajam atverti paprastą tiesą – mes džiaugiamės, nes Jis iš tiesų prisikėlė, mes mylime, nes Jis dėl meilės mums save visą atidavė, mes ištiesiame ranką, nes Jo ranka mus nuolat prilaiko ir veda.

Prilaiko, nes net šviesiausią Velykų rytą pagundos, netesėjimai ir apsileidimai graso mus atitolinti nuo Kryžiaus, ant kurio plaikstosi Prisikėlimo pergalės vėliava. Neleiskite, kad iš jūsų pavogtų džiaugsmą. Neleiskite, kad atimtų viltį. Tą viltį, kurią duoda Jėzus. Šitaip drąsinami mūsų naujojo Romos Vyskupo, ženkime į širdies ir sąžinės Velykas. Būkime išvien su Kristumi, nes net didžiausias skeptikas trokšta, kad Velykų stebuklas būtų tiesa. Jis yra tiesa įsikūnijusio ir mus iš nuodėmės gniaužtų atpirkusio Dievo meilės dėka. Kur buvo pilna nuodėmės, ten dar apstesnė tapo malonė (Rom 5, 20), todėl paverskime savo džiaugsmą veiklia išgydančia meile, o veiklią meilę – savo viso gyvenimo džiaugsmu. Aleliuja!

Bernardinai.lt

Katalikų kardinolai , ,



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra