Karalius Mindaugas atgimsta granite

Autorius: Data: 2010-01-10, 07:33 Spausdinti

Vyriausybės priimtas sprendimas pastatyti Vilniuje Lietuvos karaliaus Mindaugo paminklą tampa kūnu. Paminklo konkurso nugalėtoju pripažintas tauragiškis skulptorius Regimantas Midvikis su pagalbininku jau tašo iš Suomijos atgabentą akmenį. Žemaitijoje iš pilkojo granito iškaltas soste sėdintis valdovas bus įkurdintas sostinėje, priešais Nacionalinį muziejų. Pusketvirto metro aukščio paminklas turėtų būti pastatytas iki kitų metų liepos 6-osios, Mindaugo karūnavimo 750-ųjų metinių. Mindaugo paminklo atidengimas – vienas svarbiausių šios sukakties minėjimo iškilmių akcentų.

Protas, valia, valdovo didybė
Vilniaus miesto savivaldybė ir Lietuvos architektų sąjunga karaliaus Mindaugo paminklo konkursą paskelbė pernai lapkritį. Gruodžio pabaigoje iš 38 pateiktų darbų antrajam turui buvo atrinkti penki – skulptorių Arvydo Ališankos, Šarūno Arbačiausko, Valdo Bubelevičiaus, Mindaugo Jurėno ir Regimanto Midvikio bei jų bendradarbių projektai. Vertinimo komisija šių metų kovą nusprendė, jog geriausias –R. Midvikio projektas. Jo architektai – Algimantas Nasvytis, Ričardas Krištapavičius ir Inesa Alistratovaitė.
Apie konkursą, jam pateiktus darbus, tarp jų ir pirmojo penketuko projektus bei išrinktąjį įgyvendinti, išsakyta įvairių nuomonių.
Pasak skulptoriaus Gedimino Jokūbonio, visi konkurso etapai buvo nepateisinamai skuboti. Pirmojo etapo darbams eksponuoti, aptarti ir vertinti skirta vos 10 dienų (2001 12 17–27)) itin nepalankiu laiku – prieš bei per pačias Kalėdas, be to – “Litexpo” salėje, labai toli nuo miesto centro. Sunku buvo tikėtis, kad ten plūstelės kalėdinėmis nuotaikomis gyvenusių vilniečių minia. Skulptorius pastebėjęs, kad gerai apšviesti buvo tik architektūriniai projektai ir R.Midvikio darbas, o visi kiti – prieblandoje . “Kas tai – atsitiktinumas ar išankstinė nuostata?” – svarstė G. Jokūbonis.
Monografijos apie Mindaugą autorius istorikas Edvardas Gudavičius spaudoje priminė, jog Lietuva anuomet buvo dar barbarų visuomenė, susiskaldžiusi į daugybę genčių, kurias valdė vadai. Mindaugas – pirmasis didikas, tapęs valdovu. Tad ir jo valdovišką didybę, momento iškilmingumą visai neblogai išreiškia soste sėdinčio valdovo figūra, kokią ir vaizduoja R. Midvikio projektas. Mokslininkas sakė jį neblogai prisimenąs dar iš 1988 metų Gedimino konkurso – atkeliavo iš ten beveik nepakitęs, pakeitęs tik vardą. Istorikas tikslino ir vieną detalę: Mindaugo antspaudo aprašyme minimas skeptras, o žemės rutulys su kryžiumi – ne (tai veikiau imperatoriaus, o ne karaliaus ženklas). E. Gudavičius taip pat pripažino supratęs, kad tos pastabos gal ir būtų vertingos XIX amžiuje, kai klestėjo realizmas, buvo svarbios detalės. Šių dienų menas stiprus apibendrinimų jėga. Tad ir kuriant Mindaugą svarbu parodyti jo protą, valią, valdovišką didybę.
“Kaip aš įsivaizduoju paminklą Mindaugui? – klausė ir atsakė architektas Vytautas Brėdikis. – Man, kaip architektui, ypač svarbi aplinka. Sostą su sėdinčiu valdovu būtinai komponuočiau nišoje. Prie karaliaus galima artėti tik iš priekio, negalima jo apeiti, stebėti iš nugaros. Net sosto salės sukomponuotos taip, kad ryškėjo ištisas valdovo ir pavaldinių santykių scenarijus”.
Jeigu paminklą Mindaugui būtų kūręs skulptorius Konstantinas Bogdanas, matytume karalių ant žirgo. Soste sėdintis Mindaugas Juozo Mikėno mokiniui mažiau priimtinas, nors pats mokytojas, kaip prisimena K. Bogdanas, yra sakęs, jog šiam valdovui arba Gediminui įamžinti pasirinktų kaip tik tą variantą.

Tada ir dabar – į Europos valstybių bendriją
Konkursui buvo pateikta nemažai abstrakčių darbų. Ir tarp penkių atrinktųjų projektų – kardas, karūna, dvi karaliaus figūros. Paprašytas pareikšti nuomonę apie abstrakčiuosius darbus R. Midvikis sakė, jog kažin ar kas nors po kiek laiko prisimintų, kad tai paminklas karaliui Mindaugui.
“Lietuvos karaliaus Mindaugo paminklą traktuojame kaip svarbios istorinės datos (1253 m. karūnacijos) atminimo ženklą. Paminklas skiriamas ne tik Mindaugo asmenybei, bet ir jo istorinei lemčiai bei reikšmei, žymėjusiai pirmąjį Lietuvos žingsnį į Europos valstybių bendriją. Projekte siekiama sulieti krikščioniškąjį mentalitetą ir simboliką su senojo tikėjimo ritualais ir apeigomis, virtusiais liaudies papročių simbolika – šis dvasinio gyvenimo sinkretizmas pradėjo formuotis būtent Mindaugo laikais”, – projekto skulptūrinės dalies aiškinamajame rašte konkurso komisijai pristatė savo sumanymą R. Midvikis.
Jis pripažįsta, kad kurdamas paminklą Mindaugui kai ką perėmė iš ankstesnio savo darbo – monumento Lietuvos Didžiajam kunigaikščiui Gediminui projekto. Tauragiškio nesutrikdė labai glausti dabartinio konkurso terminai. Po jo pirmojo turo skulptorius nemažai keitė projektą, jis buvo tobulinamas atsižvelgiant į specialistų, kolegų, Mindaugo draugijos pastabas. Pasak architekto A. Nasvyčio, skulptūrinei išraiškai suteikta daugiau jėgos, ryškėja žmogaus ir karaliaus galybė. R. Midvikis sako esąs laimingas, kad gali kurti drauge su mūsų architektūros pažiba A. Nasvyčiu. Su dar vienu architektu iš kūrybinės grupės – R.Krištapavičiumi R.Midvikis dalyvavo ir konkurse Gedimino paminklui sukurti. Paminklo Mindaugui projekto architektūra įvertinta ypač palankiai.

Neabejojama, kad darbai nevėluos
Vilniaus savivaldybės Miesto plėtros departamento Teritorijų planavimo ir urbanistikos skyriaus poskyrio vyriausioji specialistė Dalija Janė Rudytė primena, kad dar prieš keletą metų, nuo 1996-ųjų, nagrinėta, svarstyta, kuriose sostinės vietose kam statyti paminklus. Buvo apsispręsta, kad tinkamiausia teritorija senesnės praeities istorinių asmenybių arba įvykių paminklams – pilių aplinka. Mindaugo atminimo ženklui pasirinkta konkreti vieta, kurioje ir atsiras paminklas. Čia nebeliks fontano. Kaip sakė D.J.Rudytė, pasodinti karalių į šiuolaikinį fontaną turbūt netiktų, taip pat neišeina sutalpinti atskirai kelias funkcijas.
“Darbai, susiję su būsimuoju paminklu, vyksta planingai, nuo grafikų neatsiliekama. Manau, kad vėlavimų tikrai nebus”, – įsitikinusi D. J. Rudytė.
Paminklo kūrėjai taip pat neabejoja, kad viską atliks laiku ir sėkmingai. Kalti akmenį ketinta Tauragėje, kur gyvena iš šio rajono kilęs skulptorius R. Midvikis, bet geresnės sąlygos rastos Klaipėdoje. Daugiau kaip dvidešimt metų jis gyveno ir dirbo uostamiestyje, čia 1997-aisiais pastatytas jo sukurtas paminklas pirmosios lietuviškos knygos autoriui Martynui Mažvydui. Beje, ir R.Midvikio profesija galėjo būti rašto darbai. Studijuodamas Dailės institute skulptūrą Tauragės pirmosios vidurinės mokyklos auklėtinis su bičiuliu kurdavo absurdo pjeses šio instituto “Koridoriaus” teatrui. Spektakliai sutraukdavo daug žiūrovų, buvo labai mėgstami. Tuo laiku Regimantas surasdavo laiko dar vienam įdomiam pomėgiui – sambo imtynių treniruotėms, varžyboms. Rašančiajam šias eilutes smagu ir garbinga prisiminti, kad prieš pusketvirto dešimtmečio per Vilniaus savigynininkų pirmenybes yra tekę susikibti su R.Midvikiu, pajusti jo jėgą ir kūrybiškumą ant imtynių kilimo.

Sena Voruta



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra