Karalienės Luizės viešnagė Klaipėdoje

Autorius: Data: 2010-01-10, 07:33 Spausdinti

Iki birželio 27 dienos Mažosios Lietuvos istorijos muziejus (Didžioji Vandens g. 6, Klaipėda) kviečia artimiau pažinti Prūsijos karalienę Luizę – ypatingą valdovę, palikusią savo pėdsaką mūsų uostamiestyje.

„Karalienė Luizė Rytų Prūsijoje. Tarp caro ir imperatoriaus“ – paroda skirta karalienei Luizei, karaliaus Frydricho Vilhelmo III, 1776-1840 m. valdžiusio Prūsiją, žmonai.
Rytprūsių kultūros centro Elingene (Vokietija) parengtą ekspoziciją sudaro 26 stendai, lietuvių-vokiečių kalbomis pasakojantys apie svarbiausius karalienės gyvenimo įvykius. Ši paroda uostamiestyje eksponuojama neatsitiktinai. Kai Napoleono kariuomenė buvo užėmusi didžiąją Prūsijos dalį, Klaipėda liko vieninteliu laisvu miestu šiaurės rytuose, į kurį iš Karaliaučiaus per Kuršių neriją karališkoji šeima atvyko 1807 m. sausį ir prabuvo čia iki 1808 m. sausio mėn.
Klaipėda tapo laikina Prūsijos karalių rezidencija, lemtingu miestu, sostine, su kuria susiję įvykiai turėjo įtakos ir Europos istorijai. Karalienė Luizė, gyvendama Klaipėdoje, buvo itin gerbiama už gerumą, rūpinimąsi švietimu ir nuoširdžią pagalbą vargstantiems.
Pasak Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus direktoriaus dr. Jono Genio, parodos atsiradimo uostamiestyje aplinkybės – ilgamečio bendradarbiavimo su Rytprūsių kultūros centru Elingene tęsinys. Per bene penkiolika pažinties metų, J. Genio žodžiais, surengta ir Vokietijoje parodyta nemažai parodų įvairiais istoriniais, archeologiniais Klaipėdos klausimais.
Prieš metus įvykęs J. Genio ir Rytprūsių kultūros centro Elingene vadovo Volfgango Fraibergo (Wolfgang Freyberg) susitikimas atvėrė naujas galimybes šiek tiek prigesusioje partnerystėje.
„Ėmėme kalbėtis – ką jie ir ką mes galime padaryti. Pasiūliau mūsų jau parengtą parodą „Prancūzai Klaipėdoje“, kuri buvo rodyta Prancūzijoje, įvairiuose Lietuvos miestuose. O jie atsakė, jog taip pat gali pasiūlyti parodą, kuri tiktų mums, praeitais metais pažymėjusiems karalienės Luizės buvimo Klaipėdoje jubiliejų“, – apie karalienės Luizės sugrįžimą kalbėjo J. Genys.
Muziejaus vadovo žodžiais, karalienės Luizės nuopelnai vietinei, tradicinei kultūrai, švietimui, gyvenant laikinojoje Prūsijos sostinėje Klaipėdoje, yra gana svarūs, tačiau daugumos klaipėdiečių žinios apie šią asmenybę apsiriboja bareljefu ant Klaipėdos apskrities viršininko administracijos pastato.
„Parodos apie karalienę Luizę atsiradimu norime suteikti galimybę miestiečiams labiau susipažinti su valdovės buvimo Klaipėdoje laikotarpiu, nors apie tai pakankami esame rašę. Kita vertus – tai pažintis su pačia karaliene Luize“, – kalbėjo J. Genys.
Princesė Luizė gimė 1776 m. kovo 10 deiną Hanoveryje, princo Karlo fon Meklenburgo-Štrelitco ir princesės Fryderikės fon Hesen-Darmštat šeimoje.
1793 m. metų kovo 13 dieną Frankfurto teatre Luizė ir jos sesuo Fryderikė buvo pristatytos Prūsijos karaliui Frydrichui Vilhelmui II, ieškojusiam savo sūnums nuotakų. Sosto paveldėtojas Frydrichas Vilhelmas išsirinko jį pakerėjusią Luizę.
1793 metų Kūčių vakarą įvyko princesės Luizės ir sosto įpėdinio Frydricho Vilhelmo vestuvės. Vėliau ši santuoka iš meilės nemažai pasitarnavo kuriant mitus apie karalienę. Žavi, grakšti išvaizda, kuklumas, reiklumas sau, nuolatinis savęs tobulinimas, pavertė jauną merginą karaliene, suvokusia savo misiją, ir visa tai atnešė jai pomirtinę šlovę.
Karaliaus Frydricho Vilhelmo II įpėdiniu tapęs jo sūnus Frydrichas Vilhelmas III buvo neryžtingas, bailus, įtarus ir užsispyręs žmogus – idealus vyras išmintingai ir tautos mėgstamai karalienei Luizei. Priešingai nei jis, gražuolė Luizė buvo iš tų moterų, kurios žavėjo tiek vyrus, tiek moteris. Ji perėmė dalį karaliaus funkcijų. Norėdama susipažinti su savo šalimi, Luizė vykdavo į atokiausius provincijos kampelius, kur ją džiaugsmingai sutikdavo paprasti žmonės.
1802 metais pirmąjį kartą į Klaipėdą karalienė atvyko susitikti su naujuoju Rusijos imperatoriumi Aleksandru I (1801-1825). Birželio 7-tą dieną karališkoji pora išvyko iš Karaliaučiaus per Kuršių Neriją į Klaipėdą. Jie įsikūrė pirklio Lorenco Lorko name. Birželio 10-tą dieną atvyko imperatorius Aleksandras I. Pirmasis abiejų valdovų susitikimas įvyko prie Klaipėdos. Karalienė su imperatoriumi susitiko tą pačią dieną. Aleksandras I jau pirmojo susitikimo metu buvo sužavėtas karaliene Luize. Prūsijos karališkosios poros ir Rusijos caro draugystė tęsėsi daug metų.
Nuo 1807 m. sausio 8 d. Karalienė Luizė vėl apsistojo Klaipėdoje. Miestas, tuomet turintis apie 5 100 gyventojų, buvo labai mažas, palyginti su Karaliaučiumi (55 000), Dancigu (45 000) arba Elbingu (17 000). Tačiau būtent šiam miestui 1807 ir 1808 m. laikinai atiteko Prūsijos karališkosios rezidencijos miesto vaidmuo. Karališkoji pora gyveno šiauriniame Dangės upės krante esančiame įspūdingame name, kuris tuo metu priklausė prekybininkui ir prekybos asesoriui Frydrichui Liudvikui Konsentijui (1756-1818). Šis namas karališkąja rezidencija buvo iki 1808 sausio 15 d.
Reikšmingų svečių viešnagė paskatino iki to laiko neregėtą prekybinių ryšių plėtrą mieste. Tuo metu Klaipėda (Memel) tapo svarbiausia už Rytų Prūsiją kovojančių Prūsijos ir Rusijos karinių dalinių aprūpinimo baze.
 
Nuotraukoje: Prūsijos karalienė Luizė

Voruta. – 2009, liep. 4, nr 13 (679), p. 3.

Sena Voruta



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra