Karaliaučiaus srities lietuvių bendruomenės nuomonė dėl Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimo referendumo ir Lietuvio paso įteisinimo
Autorius: Voruta Data: 2019-04-25 , 18:28 Spausdinti

Sigitas ŠAMBORSKIS, Kaliningrado (Karaliaučiaus) srities lietuvių bendruomenės valdybos pirmininkas, www.voruta.lt
ATSKIROJI NUOMONĖ – KREIPIMASIS
Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimo referendumo ir Lietuvio paso įteisinimo
2019 m. kovo 17 d.
Kaliningrado (Karaliaučiaus) lietuvių bendruomenės tarybos ir valdybos sprendimu, noriu išreikšti atskirąją nuomonę dėl Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimo referendumo bei Lietuvio paso klausimo.
Prieš tris dešimtmečius įkurta Kaliningrado (Karaliaučiaus) srities lietuvių bendruomenė jau nuo 1990 metų aktyviai talkino tautiečiams, norintiems įgyvendinti teisę į Lietuvos Respublikos pilietybę. Daugiau nei 800 mūsų tautiečių dalyvavo 1992 -1993 metų rinkimuose ir referendumuose. Nuo 1996 iki 2006 m. Lietuvos Respublikos pilietybę atgavo ar įgijo daugiau nei 2000 srityje gyvenančių politinių kalinių ir tremtinių, jų šeimų narių, lietuvių kilmės asmenys. Lietuvos Respublikos paso turėtojams atsivėrė kelias grįžti į Tėvynę bei suteikė galimybę mūsų tautiečiams atvykti į Lietuvą mokytis ir dirbti, atgauti šių šeimų turėtą nuosavybę Lietuvos Respublikoje.
Deja, jau nuo 2006 metų mūsų tautiečiai, net ir išvykę iš Lietuvos iki 1990 metų, neturi galimybės atstatyti (įgyti) Lietuvos Respublikos pilietybės, neatsisakydami turimos Rusijos pilietybės. LR VRM Migracijos departamento Pilietybės skyrius išvykimą į buvusios SSRS respublikas nelaiko išvykimu į užsienį, tuo tarsi paneigdamas Lietuvos okupacijos faktą. O atsisakyti nuo turimos RF pilietybės teisiškai neįmanoma neišvykus iš Rusijos. Tai reiškia, kad mūsų tautiečiai jau daugiau 13 metų negali atstatyti (įgyti) Lietuvos Respublikos pilietybės kaip antrosios. Tai užkerta kelią atvykti mokytis ir dirbti į Lietuvą, taip pasmerkiant mūsų tautiečius asimiliacijai, o dažnai ir skurdui bei degradacijai.
Paskelbus privalomojo referendumo dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimo paskelbimo tekstą patvirtinantį, jog „Lietuvos Respublikos pilietis pagal kilmę, įgijęs konstitucinio įstatymo nustatytus Lietuvos Respublikos pasirinktos europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinkančios valstybės pilietybę, Lietuvos Respublikos pilietybės nepraranda“ O taip pat siūlant konstituciniame įstatyme nurodyti, kad minėtų kriterijų neatitinka „tos valstybės, kurios kartu dalyvauja buvusios SSRS pagrindu sukurtose politinėse, karinėse, ekonominėse ar kitose valstybių sąjungose ar sandraugose“. Tai reikštų, jog lietuviai gyvenantys Rusijoje, Baltarusijoje, Ukrainoje, Kazachstane ir kitose buvusios SSRS šalyse, neteks teisės ir galimybės įgyti Lietuvos Respublikos pilietybę kaip antrąją. Teigiame, kad būsimojo referendumo tekste yra atskirų šalių lietuvius ir asmenis, turinčius teisę į Lietuvos Respublikos pilietybę, diskriminuojančios nuostatos, kurios galutinai atstumia ir pažemina „trečiosiose“ šalyse gyvenančius mūsų tautiečius.
Todėl, mes, Kaliningrado (Karaliaučiaus) srities lietuvių bendruomenės atstovai, referendume Dėl LR Konstitucijos 12 straipsnio keitimo agituojame Lietuvos visuomenę pasisakyti PRIEŠ.
Kreipiamės į Lietuvos visuomenę ir valstybės vadovus, prašydami nepamiršti Lietuvio paso idėjos. Mes norime, kad Lietuvio pasas suteiktų galimybę mūsų tautiečiams (ne tik ES ir NATO šalių) atvykti į Lietuvos Respubliką, neribotai būti joje be vizų, legaliai mokytis ir dirbti Lietuvoje, atstatyti turėtą savo protėvių nuosavybę. Lietuvio pasas nesukurtų keleto priesaikų ir prievolių valstybėms teisinių kolizijų ir padėtų telkti tautiečius lietuvybės išsaugojimui bei puoselėjimui.
Komentarai
Naujienos
-
Viduramžių Japonijos elitinė kovotojų klasė – samurajai
-
Visa informacija apie COVID-19 vakcinas – tinklalapyje Koronastop.lt
-
Kaune paminėtos 98-osios Klaipėdos sukilimo metinės bei J. Zauerveino 190-osios gimimo metinės
-
Bronius Makauskas. „AUŠROS“ vaidmuo Lenkijos lietuvių gyvenime (60 metų sukaktį minint) tęsinys
-
Gabrielius Landsbergis ir Gabi Ashkenazi: Lietuva – Izraelis: istorija, sujungianti ateičiai
Lietuva
-
Visa informacija apie COVID-19 vakcinas – tinklalapyje Koronastop.lt
-
Kaune paminėtos 98-osios Klaipėdos sukilimo metinės bei J. Zauerveino 190-osios gimimo metinės
-
Muitinė 2020: pernai sulaikytas didžiausias cigarečių kontrabandos kiekis institucijos istorijoje
-
Gabrielius Landsbergis ir Gabi Ashkenazi: Lietuva – Izraelis: istorija, sujungianti ateičiai
-
Grįžtama prie ankstesnės pinigų grąžinimo už neįvykusias keliones tvarkos
Istorija
-
Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininkas V. Landsbergis: „Lietuvai teko sava istorinė misija – sulaužyti apgaulės ir smurto doktriną“
-
Istorija, kaip ir mados, sukasi ratu
-
Sufražizmo judėjimas Lietuvoje pirmaisiais Nepriklausomybės metais
-
Aldona Vasiliauskienė. Strazdelis archyviniuose dokumentuose
-
Žmogus, atsisakęs būti Lietuvos diktatoriumi (video)
Kultūra
-
Kariauti pratusi tauta. Lietuvių karinis elitas XIII-XIV a.
-
Šiemet bus pažymimi Kardinolo Vincento Sladkevičiaus metai
-
Lygiai prieš šimtą metų buvo įkurtas pirmasis Lietuvos valstybės archyvas. Archyvų metų atidarymas
-
Sufražizmo judėjimas Lietuvoje pirmaisiais Nepriklausomybės metais
-
Aldona Vasiliauskienė. Strazdelis archyviniuose dokumentuose
Nuomonės, diskusijos, komentarai
-
Stasys Ignatavičius. Prof. Liudo Vailionio 135-osioms gimimo metinėms
-
Česlovas Iškauskas. Sausio 13-oji: savas šovė į savą…
-
Liutgarda Čepienė. Apie Teresės Butaitės-Plisienės knygą ,,Sunkiausia nugalėti save“
-
Napaleonas Kitkauskas: „Pastatai turi savo istorijas, o mums svarbu išsaugoti tiesą“
-
K. Garšva: LRT rūšiuoja net ir kalbininkus
Religija
-
Šiemet bus pažymimi Kardinolo Vincento Sladkevičiaus metai
-
Prof. Libertas Klimka. Tautos žadintojui kun. Jonui Katelei – 190
-
Virginija Elena Bortkevičienė, Juozas Prasauskas. Valančius ir Kaunas
-
Marija Kaupaitė gali tapti pirmąja Lietuvoje gimusia šventąja
-
Prelatas Edmundas J. Putrimas: „Brangūs broliai ir seserys Kristuje, Su šventomis Kalėdomis!“
Renginiai
-
Lygiai prieš šimtą metų buvo įkurtas pirmasis Lietuvos valstybės archyvas. Archyvų metų atidarymas
-
Kviečiame dalyvauti virtualiame žaidime „Trys karaliai atkeliavo-visas svietas uždainavo“
-
Susipažinkite su tarmėmis iš arčiau moksliniame seminare „Lietuvių kalbos tarmynas: idėja, turinys ir realizacijos galimybės“
-
Dr. Dalios Kiseliūnaitės el. knygos „Klaipėdos krašto toponimai. Istorinis ir etimologinis registras“ pristatymas
-
Kovo 11-osios Lietuva muziejuose
Susiję straipsniai
-
Prezidentas dalyvavo Mokslo ir žinių dienos renginiuose ir susitiko su Vilniaus Pranciškaus Skorinos – vienintelės Lietuvoje baltarusių gimnazijos – bendruomene
~ Aktualioji publicistika, Naujienos
2020-09-01, 13:37
-
Visiems laikams į Lietuvos istoriją įrašytas esperantininkas Aleksandras Dambrauskas-Jakštas
~ Aktualioji publicistika, Komunikacijos, Naujienos
2020-09-01, 10:03
-
Internetinės žiniasklaidos atstovai ragina Seimą nepritarti Visuomenės informavimo įstatymo pataisoms
~ Aktualioji publicistika, Naujienos, Nuomonės, diskusijos, komentarai
2020-01-27, 16:25
-
Pasodinta ąžuolų giraitė Jono Noreikos-Generolo Vėtros atminimui
~ Aktualioji publicistika, Naujienos
2019-11-13, 10:48
-
„Alternatyva Vokietijai“ paneigė LRT paskleistą dezinformaciją
~ Aktualioji publicistika
2019-05-09, 11:10